- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2017-ieji žada patekti į šilčiausių metų trejetuką, pirmadienį pranešė Jungtinių Tautų Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO).
Net ir atsižvelgus į ciklinius klimato reiškinius, tokius kaip vadinamasis El Ninjas, kas 3–7 metus padidinantis vidutinę pasaulinę temperatūrą, šie metai vis tiek bus vieni iš šilčiausių, pranešė PMO, pristačiusi savo kasmetinę Pasaulinio klimato būklės ataskaitą per derybas Bonoje.
Be kita ko, 2013–2017 metais fiksuotos vidutinės temperatūros taip pat turėtų būti pačios aukščiausios nuo tada, kai buvo pradėti rinkti šie duomenys. Tai rodo, kad ši tendencija veikiausiai bus ilgalaikė.
Apie 30 proc. visų pasaulio gyventojų susiduria su „itin aukštomis temperatūromis“ bent kelias dienas kiekvienais metais, nurodė JT agentūra.
Tuo tarpu pažeidžiamų žmonių, kuriems gresia gyvybei pavojingos karščio bangos, skaičius nuo 2000-ųjų išaugo 125 milijonais.
„Pastarieji treji metai patenka į rekordinių temperatūrų trejetuką“, – pareiškė PMO generalinis sekretorius Petteri Taalasas (Peteris Talasas).
Be kita ko, 2017-aisiais Karibų regione bei Atlanto vandenyne siautėjo rekordiškai stiprūs uraganai; smarkios audros pasiekė net Airiją. Indostano pusiasalį nusiaubė gyvybių nusinešęs potvynis, o Somalyje ketvirtis milijono žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl nuolatinės sausros, skelbia PMO.
Didžiausias smūgis – besivystančioms šalims
„Daugybė šių įvykių... signalizuoja apie klimato kaitą, sukeltą dėl žmogaus veiklos padidėjusios šiltnamio dujų koncentracijos“, – teigė P. Taalasas.
Per 12 dienų trunkančias derybas 196 JT narės turi papildyti 2015-ųjų Paryžiaus klimato susitarimą, kuriuo siekiama sumažinti klimato atšilimą bent dviem laipsniais Celsijaus.
Praėjusią savaitę JT Aplinkos apsaugos programa paskelbė dar vieną ataskaitą, kurioje sakoma, kad dabartinių nacionalinių pastangų mažinti taršą anglies dvideginiu nepakanka. Dokumente prognozuojama, jog iki šio šimtmečio pabaigos planetos temperatūra pakils trimis laipsniais Celsijaus.
Žemės paviršiaus temperatūra jau yra padidėjusi vienu laipsniu Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
„Ekstremalių šių metų orų poveikis atskleidžia, kokie dalykai mūsų laukia šiltėjant klimatui“, – teigė profesorius Richardas Bettsas (Ričardas Betsas), klimato poveikio ekspertas iš Didžiosios Britanijos meteorologijos tarnybos Hadley (Hadlio) centro.
To neišvengs niekas, tačiau „didžiausią smūgį dėl žmogaus veiklos patirs besivystančios šalys“, – pridūrė jis.
Ilgalaikės klimato tendencijos, kurias stebi PMO, rodo, kad judama neteisinga kryptimi, nurodė JT meteorologijos agentūra.
Pasaulinį atšilimą sukeliančių šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje tebeauga: anglies dvideginio (CO₂) atmosferoje užfiksuota 403,3 milijoninių dalių (ppm); tai yra didžiausias šių dujų kiekis per 800 tūkst. metų.
Taip pat išaugo metano (CH₄) dujų koncentracija atmosferoje; tai lemia dujų pramonė ir galvijininkystės plėtra visame.
Dabartinė CO₂ koncentracija atmosferoje yra 1,5 karto, o CH₄ – 2,5 karto didesnė nei 1750-aisiais.
Tirpstantys ledynai
Apledėję Žemės plotai toliau mažėja: ypač tai pastebima Arktyje, kur jau nuo 2030-ųjų vasaromis gali nebelikti vandenyną dengiančio ledo. Be to, jau keturis dešimtmečius traukiasi kalnų ledynai – gyvybiškai svarbus vandens šaltinis milijardui žemumose gyvenančių žmonių.
Ataskaitoje nurodoma, kad net Antarktidos ledo plotai, kurie pastaraisiais metais netirpo ar netgi plėtėsi, „pernai ėmė trauktis“.
PMO taip pat paskelbė esanti sunerimusi dėl pasaulio jūrinės aplinkos.
„Vandenynas kasmet sugeria iki 30 proc. į atmosferą išmesto antropogeninio (atsiradusio dėl žmogaus veiklos) CO₂“, – pažymi organizacija.
„Tačiau tai turi didžiulę ekologinę kainą“, – priduriama ataskaitoje.
Dėl sugerto anglies dvideginio jūros rūgštėja, o tai turi potencialiai skaudžių pasekmių koralų rifams, akvakultūrai ir cheminei vandenyno sudėčiai.
„Prieš dešimtmetį mūsų užduotis buvo apibūdinama kaip „išvengti nesuvaldomo, suvaldyti neišvengiama padėtį“, – sakė Londono universiteto koledžo klimatologijos profesorius Chrisas Rapley (Krisas Replis).
Atsižvelgus į PMO ataskaitą, „dabar ji turėtų būti perfrazuota į „susidurti su neįsivaizduojama padėtimi“, pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...