Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, Lietuvos banko vadovybė turėtų pasisakyti, kokio dydžio kompensacija bus paskirta postą paliekančiam jo vadovui Reinoldijui Šarkinui.

Anot premjero, įstatyme yra aiškiai numatyta, kokia kompensacija priklauso centrinio banko vadovui, o jei ji atrodo per didelė - reikia keisti įstatymą.

"Neturiu duomenų, kokią kompensaciją gauna. Lietuvos bankas nėra pavaldus Vyriausybei. Įstatyme numatytos vienokios ar kitokios nuostatos yra įgyvendinamos ir čia nėra jokių dviprasmybių. Ar tokia kompensacija bus išmokėta, ar kažkokia kitokia, turėtų paaiškinti Lietuvos banko vadovybė. O jeigu atrodytų, kad tokios kompensacijos mūsų sąlygomis yra per didelės, reikėtų keisti įstatymą", - interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Lietuvos banko įstatymas numato, kad centrinio banko valdybos pirmininkui išmokama išeitinė kompensacija, kurios dydis yra tiek vidutinių mėnesio atlyginimų, kiek metų nepertraukiamai truko kadencija, bet ne daugiau kaip šešių vidutinių atlyginimų.

R.Šarkinui pagal įstatymą priklausytų maždaug 162 tūkst. litų (iki mokesčių) išeitinė kompensacija. Banko vadovas savo valia yra susimažinęs atlyginimą 50 proc., todėl reali kompensacija būtų perpus mažesnė - apie 80 tūkst. litų.

Pats R.Šarkinas sako dar nežinantis, ar apskritai ims jam priklausančius pinigus.

Lietuvos bankui R.Šarkinas vadovavo tris kadencijas - 15 metų. Paskutinė jo darbo diena - balandžio 15-oji.