Aplinką prižiūrinčios bendrovės: klientų – beveik kaip prieš krizę

Nuo šimto iki keliasdešimties tūkstančių litų. Tiek aplinkai tvarkyti ir želdiniams prižiūrėti, anot šias paslaugas teikiančių bendrovių, negaili ne tik įmonės, bet ir pavieniai gyventojai. Profesionalų teigimu, pagal klientų ir užsakymų skaičių rinka jau beveik sugrįžo į prieškrizinį lygį.

Nuosavų namų savininkams yra ką veikti. Vien lietaus laistoma žolė neleidžia atsipalaiduoti.

Tačiau rūpintis aplinkos tvarkymo darbais, anot tiek viešąsias, tiek privačias teritorijas tvarkančių bendrovių, nori toli gražu ne visi – vėl gausėja gyventojų, kurie investuoja į profesionalų prižiūrimą grožį. Esą daug dirbantys žmonės savaitgalius nori praleisti ne su įrankiu rankose.

„Tie, kas turi savo sklypą, nuosavą namą, nori, kad būtų gražus, estetiškas vaizdas, jie skiria tikrai nemažai finansų“, – sako bendrovės „Inrita“ bendraturtė Rita Pranytė.

Užsakymų bumas tradiciškai fiksuojamas balandį. Tada ir įstaigos, ir fiziniai asmenys nori visos aplinkos apie pastatus sutvarkymo – kad augalai būtų susodinti, apgenėti, patręšti. Vėliau dalis klientų atsisijoja.

Bet likusieji perka kompleksinę priežiūrą visam sezonui, tai – ir želdinių formavimas, laistymas, vejos aeravimas, pjovimas, kiti darbai iki pat augalų parengimo žiemai.

„Sklypo vienkartinis pjovimas, tarkim, standartinis 6 arų, gali kainuoti nuo 100 litų iki 500 litų priklausomai nuo sudėtingumo“, – teigia R. Pranytė.

„Labai, žinokit, įvairiai kainuoja, priklausomai nuo sklypo dydžio, nuo poreikių. Sakykim, sezonui [klientai] skiria nuo keleto tūkstančių iki dešimčių tūkstančių litų“, – pasakoja bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas.

Bendrovių teigimu, tokios investicijos – nebūtinai dėl tingėjimo, tiesiog pavieniams gyventojams dažnai neapsimoka susipirkti įvairiausios technikos, kurios galbūt prireiks tik kartą per metus, taip pat trąšų ar priemonių nuo ligų. Be to, visi nori garantijų.

„Žmonės labai daug keliauja, daug mato. Be abejo, ne viską galima tą, ką augina Vakarų arba Pietų Europa, pritaikyti pas mus, bet jūrinis klimatas leidžia šiek tiek ir paeksperimentuoti“, – sako G. Valašinas.

Krizė buvo numušusi žmonių ūpą, užsakymų, skaičiuojama, iškart sumažėjo maždaug penktadaliu. Bet dabar rinka esą jau gerokai atsigavusi. Dalis aplinkos tvarkymu užsiimančių bendrovių sako net įdarbinusios papildomų darbuotojų. Ypač ieškota pasipraktikuoti norinčių kažką panašaus studijuojančių jaunuolių.