Vaikystė tarp laisvės ir kalėjimo


2008-01-28
Vaikystė tarp laisvės ir kalėjimo

Kaune šiemet bus įsteigti du paauglių socializacijos centrai, kuriuose mokysis ir gyvens nusikalsti linkę nepilnamečiai. Šalia jų gyvensiantys žmonės nerimauja dėl savo saugumo.

Centrai atsiras ir Kaune

Socializacijos centrų funkcijas perima iki šiol Lietuvoje veikę keturi vaikų specialieji auklėjimo ir globos namai. Viena tokių įstaigų veikia Šiaulių apskrityje, kitos trys – Vilniaus. Be jų, nauji socializacijos centrai jau šiais metais turi būti įsteigti Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse.

„Socializacijos centras nėra nepilnamečių kolonija. Labiau mokykla su didesne priežiūra“, – taip naujuosius centrus apibūdino Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų ir jaunimo socializacijos skyriaus darbuotoja Ligita Vaicekauskaitė.

Tėvų, pedagogų ar policijos prašymu, teismo sprendimu į centrus pateks po 25-30 paauglių, kurie vietos nepilnamečių kolonijoje dar „neužsitarnavo“, tačiau yra linkę nusikalsti ir kelia pavojų kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui.

Kaune, apskrities administracijos sprendimu, tokie elgesio sutrikimų turintys vaikinai ir merginos gyvens ir mokysis greta mūsų – Purienų ir Lazūnų gatvėse.

Reikia daug investicijų

Berniukų socializacijos centras įsikurs dabartiniame Kauno apskrities ugdymo ir globos centre, o mergaitės apsigyvens Kauno apskrities pagrindinėje mokykloje „Saulutė“.

Kaip „Kauno dienai“ sakė Ugdymo ir globos centro direktorius Adolfas Skališius, jo vadovaujama įstaiga yra pasirengusi perimti socializacijos centro funkcijas. Joje su nusikalsti linkusiais vaikais dirbama jau daugiau nei penkerius metus. Tereikia pritraukti dar kelis specialistus ir gauti papildomų lėšų saugumui užtikrinti.

Mokykloje „Saulutė“ laukia dar daug darbų. „Kambariuose vaikai turės gyventi po du, reikia stiprinti apsaugą, įrengti kameras, pasirūpinti medicininiu aptarnavimu, įdarbinti juristą“, – vardijo mokyklos direktorė Tatjana Djačenko.

Su bendruomene nesitarė

Dėl naujos įstaigos atsiradimo ypač nerimauja Žaliakalnio bendruomenė. Informacijos stoka pasiskundęs seniūnas Bronius Girdauskas nedrįso vertinti būsimo centro keliamo pavojaus žmonių saugumui, tačiau piktinosi, kad dėl jo steigimo su bendruomene niekas nesitarė. „Jei čia bus tokia pat situacija, kokia dabar yra Lazūnų gatvėje, kur yra globos ir ugdymo centras, tai gyventojai tikrai pasipriešins“, – galimos protesto bangos neatmetė seniūnas.

Kylančios baimės neslėpė ir prie pat būsimo socializacijos centro esančios „Purienų“ vidurinės mokyklos direktorė Danguolė Žekevičienė. „Apie tokio centro atsiradimą girdėjome tik gandus, todėl net nežinome, kaip reikės užtikrinti mūsų vaikų saugumą“, – nerimo priežastis vardijo direktorė.

Būsimais kaimynais nesidžiaugė ir Purienų gatvės gyventojai, kurie baiminosi ne tik savo, bet ir vidurinės mokyklos mokinių saugumu.

Įstatymas numato ne viską

Švietimo ministerijos ir specialiųjų įstaigų atstovai sako, kad žmonių nerimas yra be pagrindo. Juose bus daugiau darbuotojų nei vaikų ir didesnė apsauga, nei iki šiol buvo panašiose įstaigose. „Tai ne įkalinimo vieta, bet tam tikrų laisvės suvaržymų bus“, – pasakojo Kauno apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento direktorius Jonas Kurlavičius.

Naujosioms įstaigoms keliamus saugumo reikalavimus labai teigiamai vertina ir Kauno apskrities ugdymo ir globos centro direktorius. „Šiuo metu mes neturime priemonių, kaip sulaikyti vaikus teritorijoje, – jie pabėga, daro nusikaltimus, o po to mus policija „tarkuoja“. Dabar viskas pasikeis“, – džiaugėsi A.Skališius.

Tačiau vis dar neaišku, kokie laisvės apribojimai socializacijos centrų gyventojams bus taikomi. Įstatyme tai nenumatyta, o poįstatyminiai aktai, turėję būti priimti prieš kelis mėnesius, vis dar nepatvirtinti. „Įstaigų vadovai ir auklėtojai atsakingi už vaikus, todėl jie patys ir sprendžia, kokius laisvės apribojimus taikyti“, – įstatymo spragą nurodė Švietimo ir mokslo ministerijos vyr. specialistas Algimantas Šimaitis.

Įstatymo paliktą apsisprendimo laisvę kiekviena įstaiga gali pritaikyti savaip.

Užmiestyje būtų blogiau

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad tokie vaikai, kurie pateks į socializacijos centrus, turėtų būti kiek galima labiau izoliuoti nuo išorinio pasaulio. Tam pritaria ir kai kurie specialistai. „Išėję už centrų ribų šie vaikai galės daryti teisės pažeidimus ir nusižengimus. Geriausia, kad tokios įstaigos būtų vienkiemiuose. Tada vaikams nebūtų ko vogti“, – kalbėjo Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas Vygintas Aukštuolis.

Kiti specialistai su tokia nuomone nenori sutikti, tačiau dažniausiai jų argumentai grindžiami lėšų stygiumi. Be to, mieste yra teatras, vyksta koncertai, veikia ledo arena, kur galima gerai besielgiantį vaiką nuvežti.

Vis dėlto, anot specialistų, patys pavyzdingiausi specialieji auklėjimo ir globos namai yra užmiestyje – Šiaulių apskrities Gruzdžių miestelyje.

Sukiršino kaimą

Jau daugiau kaip mėnuo karštos diskusijos nerimsta Panevėžio apskrities Biržų rajono Kučgalio kaime. Jame socializacijos centrą ketinama steigti vietoj specialiosios ugdymo įstaigos. Kaimo gyventojai susiskaldė į dvi priešiškas stovyklas. Anot Kučgalio bendruomenės pirmininko Sigito Griškevičiaus, vienoje barikadų pusėje atsidūrė mokytojai, kurie, atsiradus centrui, gautų jame darbo, kitoje – kiti kaimo gyventojai.

Panevėžio apskrities viršininko administracijos internetiniame tinklalapyje gruodžio pradžioje buvo pasirodęs pranešimas, kad jei Kučgalio gyventojai priešinsis socializacijos centro įsteigimui, vietos šiam centrui bus ieškoma kitur. Tačiau praėjusį ketvirtadienį į susitikimą su bendruomene atvykę apskrities atstovai apie tai net neužsiminė.

Galimybės pasekti Kučgalio gyventojų pėdomis neatmetė ir Žaliakalnio seniūnas.