Teismuose daugėja bylų dėl neteisėtos prekybos metadonu, kai besigydantys narkomanai jiems skirtą vaistą perparduoda kitiems asmenims.

Sutaupė litrą

Trečiadienį Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas paskelbė nuosprendį anksčiau tris kartus teistai 45 metų sostinės gyventojai Euridikai Kuodienei.

Už neteisėtą narkotinių medžiagų platinimą ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti moteriai skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

E.Kuodienę teisėsaugininkams įdavė anoniminis asmuo, veikęs pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Nustatyta, kad šiam asmeniui gegužės 20 d. E.Kuodienė savo bute Vilniuje už 40 litų pardavė ne mažiau kaip 0,098 g (maždaug 100 ml tirpalo) narkotinės medžiagos – metadono.

Per kratą jos namuose rasta dar 1,016 g (apie 1 l) šios narkotinės medžiagos. Kaip teisme liudijo vienas policijos pareigūnas, gavus operatyvinę informaciją apie kaltinamosios prekybą metadonu, buvo nuspręsta imituoti nusikalstamos veikos modelį ir moterį sučiupti su įkalčiais. Provokacija pavyko.

Sumaišė su degtine

Tačiau, nors ir buvo pagauta su įkalčiais, E.Kuodienė teisme kalta neprisipažino. Ji teisinosi, jog pas ją atėjęs vyriškis pasiguodė, kad labai prastai jaučiasi, todėl šiam nusiraminti norėjo pasiūlyti degtinės, tačiau per klaidą iš baro paėmė ne tą butelį ir svečią pavaišino metadonu.

Anot moters, ji skysčio įpylė į vyro paduotą plastikinį indelį, šis jį išeidamas persipylė į buteliuką ir ištiesęs 40 litų išėjo. Paklausta, kodėl iš šio vyriškio ji paėmė pinigus, E.Kuodienė nesutriko. Esą manė, kad vyras jai grąžino skolą.

Litrą metadono namuose laikiusi moteris teisme aiškino, jog anksčiau vartojo narkotikus, tačiau nuo 2003 m. dalyvauja pakaitinėje metadono programoje.

Anksčiau ji atsiimti metadono vykdavo į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, paskui perėjo gydytis į Antakalnio psichikos centrą. Ir nors ji neneigė, kad buvo pasirašiusi sutartį su gydymo įstaiga, pagal kurią draudžiama namuose kaupti metadoną, aiškino, kad jo jai būdavo per daug, išmesti gaila, todėl tai, kas likdavo, supildavo į butelį.

Apie tai, kad metadono dozė jai buvo per didelė, E.Kuodienė sveikatos priežiūros įstaigos neperspėjo, nors taip ir turėjo padaryti. Tokiu atveju metadono dozė jai gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu būtų buvusi sumažinta.

Kontrolė griežta

Pasak Vilniaus miesto 1-ojo teismo atstovo ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Audrio Kutrevičiaus, bylų, kai nuo narkomanijos besigydantys asmenys pardavinėja jiems skirtą metadoną, teismuose daugėja.

"Žinau, kad mūsų teisme tikrai yra dar viena byla, kurioje metadono prekyba taip pat kaltinamas buvęs narkomanas", – dienraščiui teigė teismo atstovas.

Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata tvirtina atvirkščiai. Jo teigimu, tokių atvejų neturėtų būti labai daug, nes metadono kontrolė yra labai griežta. "Išsinešti jį leidžiama tik patikimiems asmenims, kurie jau ilgą laiką nevartoja narkotikų, kurie turi nuolatinį darbą ir yra pripažinti patikimais. Visi kiti jiems skirtą metadono dozę turi suvartoti gydymo įstaigoje, jį stebinčių medikų akivaizdoje", – aiškino E.Subata.

Pasak Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus, jų įstaiga dirba ir šeštadieniais bei sekmadieniais, todėl metadonas į namus taip lengvai nedalijamas. "Poliklinikos savaitgaliais nedirba, todėl medžiaga pacientams prieš išeigines išduodama į namus. Gal dėl to ir atsiranda tokių problemų", – kalbėjo E.Subata.

Kas atsakingas?

"Jei taip tikrai yra, negerai, yra dvi institucijos, kurios vykdo šią programą ir kurios turi užtikrinti, kad metadono nepatektų pašaliniams asmenims. Tai Valstybinis psichikos sveikatos centras ir Narkotikų kontrolės departamentas. Čia jau jų reikia klausti, kodėl jie nesusitvarko su jiems pavestomis funkcijomis", – daug kalbėti apie šią problemą nenorėjo dažnai su esamais ir buvusiais narkomanais susiduriantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas.

Su Narkotikų kontrolės departamento direktore Audrone Astrauskiene redakcijai susisiekti nepavyko, nes ji išvykusi į komandiruotę Lisabonoje, o Valstybinės psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė teigė, kad metadonas Lietuvoje išduodamas pagal griežtai nustatytas taisykles ir už konkrečius atvejus atsakomybę prisiimti turėtų jį pacientui išduodanti įstaiga.

"Metadonas tikrai neduodamas neštis į namus kam pakliūna, nes jo apskaita labai griežta. Asmeniu, kuriam leidžiama jį išsinešti, personalas turi labai pasitikėti, jie privalo su juo būti ne kartą bendravę, kitaip išsinešti vaistų į namus neturi būti leidžiama", – kalbėjo O.Davidonienė.

Gydosi ir pensininkai

Pasak E.Subatos, Vilniaus priklausomybės ligų centre dabar metadonu gydosi apie 300 vilniečių. Jų amžius nuo 20 iki 65 metų. "Taip, turime ir pensininkų. Žmonės prieš 10–15 metų vartojo narkotikus, paskui nusprendė atsikratyti šios priklausomybės, kai kurie jų gydosi ir iki šiol", – pasakojo centro direktorius.

E.Subatos teigimu, gydymo laikas metadonu užtrunka nuo metų iki trejų ketverių, priklausomai nuo to, kiek metų prieš nuspręsdamas gydytis žmogus vartojo narkotikus. "Tie, kurie, sakysime, yra kalėję įkalinimo įstaigose, šis laikas užtrunka ilgiau, tą patį galima pasakyti ir apie romų taboro klientus", – kalbėjo Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas.

Ano E.Subatos, gydymas metadonu yra pripažintas ir Pasaulinės sveikatos organizacijos, ir Jungtinių Tautų Narkotikų nusikaltimų biuro. "Visose ES valstybėse šis gydymas taikomas ir rekomenduojamas", – pabrėžė jis.

Klientų per 1300

Sostinės policijos pareigūnai yra apskaičiavę, kad vien Vilniaus romų tabore kvaišalų dozės sau ieško apie 1300 narkomanų.

Tokį skaičių "klientų" pareigūnai yra sulaikę per tabore atliekamas policijos operacijas. Kai kurie iš šių asmenų policijai įkliūva ne po kartą, o po šešis ir daugiau.

"Galėtume priimti ir daugiau taboro klientų, bet jie mūsų paslaugų nenori", – apgaileistavo E.Subata.

Jo teigimu, atvijus visus taboro lankytojus gydytis, nusikalstamumas Vilniuje labai sumažėtų. Apskaičiuota, kad per mėnesį heroinui vienas narkomanas išleidžia nuo 2 iki 3 tūkst. litų.

"Pinigų jie neturi, vadinasi, šią sumą per mėnesį susirenka vogdami ir plėšikaudami. Jei jie visi būtų pradėti gydyti, sostinė taptų daug saugesnė. 300 žmonių mes jau sugebėjome ištraukti iš šios juodosios rinkos, pajėgtume ištraukti ir dar kokius 300–400, tačiau tam labai priešinasi heroino prekeiviai, nes tai būtų labai skaudus smūgis jų verslui", – dienraščiui sakė E.Subata.

Gydymas nuo priklausomybės

Metadonas – tai analgetikas, sukurtas 1937 m. nacistinėje Vokietijoje. Plačiau vartoti jis pradėtas po dešimtmečio, nuo 1947 m., kaip efektyvi priemonė nuo opiatų sukeltos abstinencijos. Šią jo savybę pirmieji pastebėjo gatvės narkomanai ir tik 1964 m. pradėti pirmieji moksliškai pagrįsti bandymai taikyti palaikomąją terapiją metadonu.

2006 m. metadono programose visame pasaulyje dalyvavo daug daugiau kaip milijonas pacientų.

Metadonas yra visiškai sintetinis medikamentas, priskiriamas opiatams, nes kaip ir šie veikia tuos pačius receptorius, tačiau jo cheminė struktūra ir poveikis yra kitokie.

Metadonas beveik nesukelia euforijos, kaip vartojant kitus opiatus. Vartodamas jį žmogus jaučiasi tarsi būtų skaidrios sąmonės ir darbingas. Metadonas visiškai neutralizuoja opiatų poreikį ir pacientas jaučiasi gerai, nedidindamas dozės. Su dauguma kitų opiatų viskas atvirkščiai: reikalinga vis didesnė dozė, o savijauta tik blogėja.

Metadono veikimas kur kas ilgesnis, be to, taikant terapiją jis kaupiasi žmogaus organizme. Dėl abiejų šių priežasčių žmogus jaučiasi tolygiai, o metadono kiekis kraujyje iki ir po vartojimo beveik nekinta. Vartojant metadoną priklausomybė vystosi kur kas lėčiau negu vartojant kitus opiatus. Nutraukus jo vartojimą abstinencija būna silpnesnė, bet ilgesnė. Didelės metadono dozės turi blokuojamąjį efektą opiatams, jis panaikina ne tik heroino poveikį, bet ir trauką šiam preparatui.