Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Gyvenimas margas kaip kinas
2009-05-16
Rusnė Marčėnaitė
Seimo nario mandato skandalingai atsisakiusi Daiva Tamošiūnaitė-Budrė tvirtina, kad europarlamentaro mandato, jei tik pavyks jį laimėti, kitiems tikrai neperleis.
Tautos prisikėlimo partijos (TPP) kandidatų į Europos Parlamentą sąraše LNK laidų vedėja įrašyta antra – po Seimo nario Sauliaus Stomos. Jei rinkėjai D.Tamošiūnaitei-Budrei vėl bus tokie geranoriški kaip prieš pusmetį ir jei nepasirodys, kad partijos lyderio Arūno Valinsko nepopuliarumas "užkrėtė" ir kolegas, ji netrukus ruošis kelionei į Briuselį.
Gal tik mitas yra tai, kad televizijos laidų kūrėjams labai sunku skirtis su ekranu, paklausė kandidatės į Europos Parlamentą "TV diena". Ir susidarė įspūdį, kad ir šįkart televizijos žurnalistė dėl savo sėkmės rinkimuose vėl abejoja.
– Mačiau ašaras jūsų akyse, kai paskutinėje šį sezoną "Gyvenimas kaip kinas" laidoje prieš kelis mėnesius atsisveikinote su žiūrovais. O dabar esate pasiryžusi išvis su ja išsiskirti?
– Televiziją labai myliu. Gal net ne televiziją, o savo laidą. Su režisiere Lile Kopač dirbome juk beveik šešis sezonus su tokia meile! Su visa "dūšia"! Bet jei skyrybos laikinos...
– Vienoje laidoje prieš kelias dienas sakėte tikinti, jog kokį nors darbą televizijose turėsite ir rudenį.
– Kaip tik dabar yra laikas, kai televizijos dėliojasi kito sezono tinklelius. Kalbuosi su televizijomis. Bet suprantu ir tai, kad net jei šiandien kuri nors ir nuspręs gražiai ir teigiamai – kad reikia mano laidos, viskas gali pasikeisti rugpjūtį. Dabar toks laikas. Visi puikiai supranta, kad rugpjūtis bus prastesnis nei buvo kovas ar balandis. Žodžiu, iki pat sezono pradžios negali būti tikras, kad ką nors darysi televizijoje. Bet vis vien labai smalsu, ką televizijos nuspręs – ar bus įdomi mano laida.
Šiaip jau tikrai atpratau kiekvienais metais pasibaigus sezonui pradėti bijoti dėl to, kas laukia kitą sezoną. Atėjo suvokimas, kad vis vien kaip nors bus. Blogiausiu atveju garsinsiu filmus.
– Užsiminėte, kad jums visai patinka ir būti tiesiog žmona – pirmą kartą situacija apsivertė aukštyn kojomis: nebe Dainius Budrys pristatomas kaip jūsų vyras, o jūs – kaip Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko žmona.
– Irgi tiesa – taip gyventi visai neblogai!
– Bet ar ilgai jūs, veikli moteris, džiaugsitės žmonos vaidmeniu?
– Draugės man išpūtusios akis sako tą patį – esą, įdomu, ar ištempčiau bent mėnesį besidžiaugdama tokiu gyvenimu. Bet to dar neišbandžiau – daug laisvo laiko nutraukus laidą neatsirado – gavau tiek filmų garsinti! Ir aišku, kad pasibaigus autorinių laidų sezonui ir padaugėjus filmų, darbo dar padaugės. Beje, garsinti užima daugiau laiko nei laidą kurti: apie laidą galiu galvoti ir ką nors kita darydama, nebūtina atsisėdus prie stalo graužti pieštuko. O štai garsindamas reikalo nepaspartinsi – turi sėdėti darbo vietoje.
Žodžiu, manau, kad vasarą garsinsiu kaip bėris – nebus kada nė atostogauti.
– Arba ruošitės išvykti į Briuselį. Ar jau apsvarstėte, kaip gyvens tokiu atveju jūsų šeima – duktė, vyras?
– Labai ramiai žiūriu į tai. Kai mudu abu buvome išrinkti į Seimą, iš tikrųjų buvau sukrėsta – tikrai neįsivaizdavau, kad taip gali atsitikti. Ir situacija – ką darysite, jeigu... – visiškai nebuvo apgalvota. Dabar aš puikiai įsivaizduoju save dirbančią Europos Parlamente, laikinai išvykusią iš Lietuvos. Ir manau, kad su šeima rastume protingą išeitį.
Adelė turbūt važiuotų su manimi ir tiesiog turėtų galimybę, – gal lėkštai ir buitiškai nuskambės, – mokytis prancūzų kalbos ne nuo antros, o nuo pirmos klasės (šiemet ji jau eis į pirmą klasę ir Vilniuje yra užrašyta į mokyklą, kur mokoma prancūzų kalbos). O galimybių parvykti savaitgaliais į namus europarlamentarai turi.
– O ar klausėte Adelės, ar ji būtų laiminga išskirta su tėvu?
– Nežinau, tiesiog tikiuosi, kad mums užtektų išminties priimti teisingą sprendimą. Ir tikiuosi, kad kuris nors nepabijos ką nors paaukoti, jei tai reikės padaryti. Taip nebūna, kad gyvenime būtų svarbus tik vienas dalykas. Sudėtinga situacija priverčia peržiūrėti prioritetus ir paieškoti kompromiso.
– Susidaro įspūdis, kad ir šįkart sprendimą atidėjote – kai įvyks, tai ir pagalvosim.
– Taip, jeigu įvyks, tai ir pagalvosim! Ir Dainius pagalvos, kaip jam elgtis, ir mes kartu pagalvosim, kaip rikiuosime gyvenimą. Juk visai neseniai man teko priimti sunkų sprendimą. Ir daug kas manęs nesuprato, kai atsisakiau mandato. Beje, tie, kurie aiškino puikiai supratę, iš tiesų manęs nesuprato. Gyrė mane – esą gerai viską apskaičiavau ir protinga esu. Na, neapskaičiavau aš visko labai gerai – logiškai, pragmatiškai! Tai buvo ta situacija, kai reikėjo širdies paklausyti...
– O Briuselio koridorių ir kostiumuotų biurokratų nebijote?
– Taip, tai būtų mano visiškai "nečiupinėtas" gyvenimo ritmas. Bet neprisimatuosi to gyvenimo, kol nepabūsi jo dalimi. Neseniai girdėjau, kaip europarlamentaras Eugenijus Gentvilas aiškino, jog per ilgi tie Briuselio koridoriai – klaidi jo biurokratinė sistema. Bet tikiu, kad įmanoma ten kažką nuveikti. Ten juk sprendžiami tie patys klausimai, kuriuos ir mes gvildename Lietuvoje – Seime, gatvėje. Apie tas pačias šeimas, tas pačias socialines garantijas kalba, tokias kaip mūsų – išsibarsčiusias tauteles.
Aišku, gali tas problemas spręsti čia būdamas. Bet gal bendraudamas su žmonėmis, kurie sulėkę ten iš daugybės valstybių, mokydamasis jų patirties ir ją Lietuvai perteikdamas būsi naudingesnis?.. Svarbu tik, kad tas grįžtamasis europarlamentarų ryšys su čia valdžioje sėdinčiais, su eiliniais piliečiais būtų stipresnis.
