Privatų verslą į valstybės valdomas įmones aukščiausio rango vadovai keičia dėl iššūkių, o iš ten bėga neapsikentę biurokratijos ir mažų atlyginimų.

Bepročiai ir vagys

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio prieš gerą savaitę pasakyta mintis, esą valstybės įmonių vadovai, tegaunantys 5 tūkst. litų algos, gali būti prilyginti bepročiams arba vagims, sulaukė plataus atgarsio ir diskusijų visuose visuomenės sluoksniuose.

Šiuos žodžius sau ėmė taikyti ne tik valstybės valdomų įmonių vadovai, bet ir politikai, valstybės įstaigų vadovai. Visą savaitę susitinkant ir bendraujant su žmonėmis kalba nenoromis pasisukdavo ir apie tai, prie ko jie save priskiria – bepročių ar vagių. Neteko sutikti tų, kurie save būtų priskyrę vagims, bet sakančių "matyt, bepročiai esame" buvo.

Viskas dėl pašto

Garsiąją frazę ministras ištarė kalbėdamas apie Lietuvos pašto vadovo atlyginimą. Trečią šių metų ketvirtį Lietuvos pašto generalinio direktoriaus atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 6,5 tūkst. litų.

Laikinai Lietuvos paštui vadovavęs Aidas Ignatavičius neslėpė, kad būtent mažas atlyginimas buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl jis paliko vieną didžiausių šalies įmonių.

"Valdyboje ne kartą sakiau, kad jei nesprendžiamas atlyginimo klausimas, aš savęs pašte nematau. Natūralu, kad žmogus ieško, kur geriau, o šiandien žmogaus, kuris turi patirties ir gebėjimų, galimybės tikrai didelės", – kalbėjo A.Ignatavičius, šiuo metu vadovaujantis austrų koncernui "Palfinger". Dabartinis jo atlyginimas, palyginti su tuo, kokį gaudavo pašte, skiriasi ne procentais, o kartais.

Pašnekovo įsitikinimu, Lietuvos pašto direktorius turėtų gauti bent 20 tūkst. litų atlyginimą popieriuje ir priedus, priklausančius nuo veiklos rezultatų. "Tokio lygio bendrovių vadovai gauna 40–50 tūkst. litų atlyginimą. Tokios sumos mokamos ir yra realios Lietuvoje", – dėstė A.Ignatavičius.

"Hay Group" tyrimas rodo, kad Lietuvos pašte tik paštininkai uždirba šiek tiek daugiau nei privačiajame sektoriuje. Visose kitose grandyse skirtumai akivaizdūs: kuo aukštesnės pareigos, tuo skirtumas didesnis, pvz., departamento vadovas Lietuvos pašte gauna apie 5 tūkst. litų, o privačioje įmonėje – apie 10–12 tūkst. litų.

Panašaus kaip Lietuvos paštas dydžio įmonės privačiajame sektoriuje vadovas gauna apie 50 tūkst. litų atlyginimą.

Geri rezultatai už gerą algą

A.Ignatavičiaus įsitikinimu, atlyginimas yra vienas svarbiausių dalykų, kuris leistų tinkamai motyvuoti valstybės įmonėse dirbančius žmones ir tikėtis iš jų atitinkamų rezultatų, kad ir dabar dažnai minimo didesnio pelningumo.

"Gaila darosi žiūrint į valstybinį sektorių. Jei nori pasisamdyti tikrai gerą specialistą, jam negali mokėti 5 tūkst. litų, nes jis neis už tiek dirbti. Aš 4 tūkst. litų gavau tik pradėjęs dirbti banke eiliniu vadybininku, tik baigęs universitetą ir nieko nesuprasdamas. Kai ateini vadovauti tokiai bendrovei kaip Lietuvos paštas, kur iš tiesų reikia daryti struktūrinius pokyčius, reikia konkuruoti rinkoje, tvarkyti reguliavimą, galvoti, kaip pasirengti liberalizuoti rinką, plėsti paslaugų spektrą ir gerinti jų kokybę, tvarkyti pašto skyrius, turi būti atleidžiama daug žmonių... Nežinau, kas ten gali eiti už tokį atlyginimą", – vardijo Lietuvos pašto laukiančius iššūkius pašnekovas.

Svarbu ne tik atlyginimas

Naujoji Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė tikino, kad ne atlyginimas buvo svarbiausias veiksnys, lėmęs jos apsisprendimą dirbti šioje įmonėje.

Lietuvos paštas dar nepasirengęs konkuruoti laisvojoje rinkoje, kuri atsivers nuo 2013 m., nėra tinkamai sudėliojęs procesų, kol kas tai – neefektyvi ir nuostolinga įmonė. Priimdama pasiūlymą, apie jį galvojau kaip apie iššūkį, juk Lietuvos paštas – didelė organizacija. Atlyginimas buvo viena sudedamųjų dalių vertinant pasiūlymą, tačiau ne pirmas kriterijus. Atlyginimą vertinau su tuo, ką turėsiu daryti, kokia yra mano vizija, ką noriu atėjusi į Lietuvos paštą pasiekti. Svarsčiau, ar galėčiau pertvarkyti procesus ir finansus. Norėjau save išbandyti tokio dydžio bendrovėje", – taip apie savo motyvus dirbti Lietuvos pašte dienraščiui pasakojo L.Minderienė.

Panašūs motyvai į Lietuvos paštą buvo atvedę ir A.Ignatavičių: "Tai, kas dabar vyksta Lietuvos pašte, tikrai labai įdomu: reorganizacija, galimybė pasiekti, kad įmonė taptų šiuolaikiška, galėtų konkuruoti. Tai labai įdomu."

Buvęs Kauno oro uosto finansų direktorius, o dabar "Hoptrans" įmonių grupės finansų direktorius Ričardas Vandzinskas taip pat privatų verslą į valstybinį iškeitė ne dėl geresnio atlyginimo.

"Ieškojau iššūkių, nes tuo metu dirbau tarptautinėje audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovėje ir nusprendžiau, kad sukauptas finansų žinias ir patirtį galėčiau panaudoti įgyvendindamas sprendimus versle. Mačiau galimybes tai padaryti Kauno oro uoste", – pasakojo R.Vandzinskas.

Tikslas – uždirbti pelno

Vis dėlto L.Minderienė pripažino, kad atlyginimas yra labai svarbi komandos ir darbuotojų motyvavimo priemonė. "Teisinga darbo užmokesčio sistema labai svarbi. Dažnai manoma, kad valstybės įmonės negalima prilyginti privačiai. Lietuvos paštas yra akcinė bendrovė, kurios tikslas uždirbti pelno, tad ir darbo užmokesčio sistema turi būti analogiška kaip ir privačioje įmonėje. Kad būtų galima pasiekti norimų rezultatų, turi veikti darbuotojų motyvavimo sistema", – įsitikinusi naujoji Lietuvos pašto vadovė.

Ji pabrėžė, kad aukščiausio lygio vadovai tik dalį atlyginimo gauna kaip fiksuotą, likusi dalis priklauso nuo įmonės rezultatų. Tokia tvarka dažnai veikia ne tik privačiose įmonėse, bet ir numatyta Vyriausybės nutarimu valstybės įmonėms. "Vadovas ar vadovų komanda turi būti motyvuoti, priklausomai nuo įmonės rezultatų. Žinoma, vadovas turi gauti rinkos sąlygas atitinkantį atlyginimą, tačiau jis turi priklausyti nuo rezultatų ir motyvuoti dirbantį", – dėstė pašnekovė.

"Jei netikėčiau, kad galima įmonę sutvarkyti, ir neturėčiau vizijos, kaip įmonę padaryti pelningą, be abejo, į šią vietą nebūčiau kandidatavusi", – pridūrė ji.

Atlyginimai didės

Vyriausybė, bandydama sudaryti nors menką konkurenciją privataus verslo įmonėms, pakeitė nutarimą, kuriuo nustatomi stambių (daugiau nei 5 tūkst. darbuotojų, pajamos daugiau nei 150 mln. litų), strateginių, visoje šalyje veikiančių valstybės įmonių vadovų atlyginimai. Dabar tokių įmonių vadovų atlyginimas susietas su statistiniu vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje, o ne vidutiniu atlyginimu toje įmonėje. Dėl šios priežasties, tarkime, Lietuvos pašto vadovo atlyginimas turėtų didėti, o kai kurių kitų įmonių gali ir mažėti.

"Svarbu pabrėžti, kad kai kurių įmonių vadovų atlyginimai, jei jie didesni nei penki vidutiniai darbo užmokesčiai, remiantis nauju nutarimu, turėtų mažėti", – aiškino susisiekimo ministras E.Masiulis.

Anot jo, valstybės įmonėse, kurias kuruoja Susisiekimo ministerija, nė vienas vadovas šiuo metu negauna didesnio atlyginimo nei 10 tūkst. litų, išskyrus "Lietuvos geležinkelius". Šios įmonės vadovo atlyginimas buvo mažinamas pernai. 2008 m. jis buvo apie 23 tūkst. litų, o šįmet yra sumažėjęs iki 12 tūkst. litų.

"Dabar tiksliai negalėčiau pasakyti, ar "Lietuvos geležinkelių" vadovo atlyginimas dar mažės", – sakė ministras.

Šiuo metu Lietuvos pašte vidutinis darbuotojų atlyginimas – 1,2 tūkst. litų, vadovo atlyginimas galėjo būti iki penkių kartų didesnis nei vidutinis įmonėje, taigi apie 6 tūkst. litų, o pavaduotojų ir žemesnės grandies vadovų atlyginimai – dar mažesni. Ministerijos įsitikinimu, tokie atlyginimai nekonkurencingi rinkoje ir trukdo suformuoti profesionalią komandą, kuri galėtų ištraukti įmonę iš nuostolių ir parengti ją veikti laisvojoje rinkoje. Pakeitus minėtą nutarimą, Lietuvos pašto vadovo atlyginimas gali padidėti iki maždaug 10 tūkst. litų, šiek tiek didėtų ir kitų vadovaujančių darbuotojų atlyginimai.

Uždarbis nekonkurencingas

R.Vandzinsko įsitikinimu, valstybės valdomose įmonėse dabartinė atlyginimų sistema ne tik aukščiausio rango vadovams, bet ir vidutinės grandies specialistams visiškai nekonkurencinga, neatitinka atsakomybės ir rinkos situacijos. "Net krizei pakoregavus atlyginimus tiek privačiajame, tiek valstybiniame sektoriuose, pastarajame atlyginimai labai toli nuo rinkos sąlygų", – tikino pašnekovas.

Dėl to valstybės įmonės neturi jokių šansų pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, kurie, palyginti su dirbančiais privačiajame sektoriuje, būtų pranašesni darbo efektyvumu ir rezultatais.

"Vyriausybė sako, kad valstybės įmonės neneša tokių dividendų, kokių iš jų tikimasi, neatsiperka investicijos. Viena pagrindinių priežasčių – nėra galimybių surinkti kvalifikuotą personalą, kuris galėtų siekti ekonomiškai efektyvių rezultatų", – įsitikinęs R.Vandzinskas. Pavyzdys galėtų būti ir jo paties pareigos oro uoste. Panašaus masto bendrovėje privačiajame sektoriuje finansų vadovo atlyginimas gali būti bent du kartus didesnis.

Smaugia biurokratija

R.Vandzinsko teigimu, palikti valstybės įmonę gal net labiau nei menkas darbo užmokestis vertė biurokratizmas: "Pamačiau, kad negaliu susitaikyti su tuo biurokratiniu aparatu."

Jis, pereidamas iš privataus į valstybinį verslą, tikėjosi susidurti su biurokratizmu, tačiau nemanė, kad jo bus tiek daug.

"Turėjau pakankamai aukštų tikslų, tačiau negalėjau jų įgyvendinti ir realizuoti savo ambicijų tomis sąlygomis", – pasakojo vėl į privatų verslą grįžęs finansų specialistas.

Efektyviai ir greitai priimti sprendimus Kauno oro uoste trukdė aukščiausias valdymo organas – valdyba, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos atstovų. "Valdyboje nebuvo nė vieno įmonės atstovo – tai labai neįprasta. Klausimas, kiek valdybos nariai turi kompetencijos ir kiek yra įsigilinę į vidinius įmonės procesus. Kitas dalykas, kaip operatyviai jie galėdavo priimti sprendimus, kurių daugelis, ypač svarbesni, turėjo būti derinami valdyboje. Vienas pavyzdžių – įmonės kreditavimas. Bankai įprastai pateikia kreditavimo pasiūlymus, galiojančius ribotą laikotarpį, todėl įmonės vadovybė turi gana greitai priimti sprendimus. Kredito sandoriui, atsižvelgiant į jo vertę, reikalingas valdybos pritarimas. Kreipiesi į valdybą dėl skubaus svarstymo kredito sutarčiai pasirašyti, gauni atsakymus, kad susirinkti valdyba galės tik po krūvos tinkamai formalizuotų raštų, vidinių pasitvirtinimų ministerijos departamentuose. Neretai valdybos kompetencijos klausimai ir sprendimai atidedami keliskart, o įmonei svarbūs sandoriai tiesiog vilkinami", – pasakojo R.Vandzinskas.

Akis badantys skirtumai

Didžiuliai atlyginimų skirtumai yra ne tik tarp vadovų, dirbančių privačiose ir valstybės įmonėse. Skirtingose valstybės įmonėse atlyginimai taip pat gali skirtis kartais. Beje, ir privačiajame sektoriuje ne visų įmonių direktoriai uždirba vienodai.

Vis dėlto, ko gero, niekas valstybėje negali pasakyti, kodėl, tarkime, jau minėto Lietuvos pašto direktoriaus atlyginimas – vos 6,5 tūkst. litų neatskaičius mokesčių, o "Lietuvos geležinkelių" vadovo – apie 12 tūkst. litų. Kodėl Lietuvos elektrinės, visą šalį aprūpinančios elektra, vadovas atskaičius mokesčius gauna 12,25 tūkst. litų, o uždarytos ir demontuojamos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovas ima, ko gero, didžiausią iš visų valstybės įmonių vadovų atlygį – net 26 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.

Priklauso nuo rezultatų

"Bendrų taisyklių, kaip nustatomi valstybės įmonių vadovų atlyginimai, nėra. Yra Vyriausybės nutarimas, kuris nustato bendrus principus ar nubrėžia viršutines ribas. Atsižvelgiama į keletą rodiklių: apyvartą, darbuotojų skaičių, ar visoje šalyje dirba. Tačiau kaip tuomet dėl IAE ar "Lietuvos energijos" vadovų atlyginimų? Svyravimų yra", – pripažino E.Masiulis.

Dabar Vyriausybė nustatė, kad valstybės įmonių vadovų atlyginimai susideda iš dviejų dalių – kintamos ir priklausančios nuo veiklos rezultatų, kurie vertinami kas ketvirtį.

"Be to, prieš gerus metus Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį itin mažėjo valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai. Tačiau ir čia liko mįslė, kodėl vienų įmonių vadovų atlyginimai sumažėjo, o kitų ne?" – kalbėjo E.Masiulis.

Anot jo, kai kurių Susisiekimo ministerijos kuruojamų valstybės įmonių vadovų atlyginimai šįmet net 30–40 proc. mažesni nei pernai.

Mažėjo ne visiems

Tačiau energetikos sektoriuje ne visų įmonių vadovams atlyginimai mažėjo. Tarkime, IAE, Kauno hidroelektrinės ar "Klaipėdos naftos" vadovai gauna tokius pat atlyginimus, kaip ir pernai, o "Lietuvos energijos" generalinis direktorius šįmet gauna beveik trečdaliu mažiau nei pernai, Lietuvos elektrinės – penktadaliu mažiau, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės direktorius – net 40 proc. mažiau.

"IAE direktoriaus atlyginimas, kuris yra 26 tūkst. litų iki mokesčių, – išskirtinis atvejis, nes atlyginimas derinamas su Europos Komisija ir mokamas iš ES lėšų", – aiškino energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis.

Anot jo, atlyginimai valstybės įmonių vadovams nustatomi priklausomai nuo įmonės dydžio, vadovo atsakomybės ir įmonei keliamų tikslų.

Rytų skirstomųjų tinklų vadovo atlyginimas mažėjo 15 proc., pernai jis buvo 23 tūkst. neatskaičius mokesčių. "Klaipėdos naftos" vadovas yra naujai paskirtas, o įmonės rezultatai labai geri. Be to, įmonei pavesta vadovauti suskystintų dujų terminalo projektui, todėl mažinti atlyginimą būtų visiškai nelogiška", – toliau dėstė K.Jauniškis.

Kai kurių valstybės įmonių vadovų atlyginimai 2010 m.

AB "Lietuvos energija" generalinis direktorius 15,2 tūkst. litų*

AB Lietuvos elektrinės direktorius 12,3 tūkst. litų*

AB "Lietuvos energija" filialo Kruonio HAE direktorius 6,8 tūkst. litų*

AB "Lietuvos energija" filialo Kauno HE direktorius 7,6 tūkst. litų*

Valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinės direktorius 26 tūkst. litų**

AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius 13,3 tūkst. litų**

AB RST generalinis direktorius 19,9 tūkst. litų**

AB "Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius 11,7 tūkst. litų**

AB Lietuvos pašto generalinis direktorius 6,5 tūkst. litų**

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius 9,5 tūkst. litų**

* atskaičiuos mokesčius

** neatsaičius mokesčių

Uždirba šimtus tūkstančių

Personalo valdymo paslaugų įmonės "Consulteam Baltics" direktorius Žilvinas Akelis sako, kad vidutinis metinis sėkmingai veikiančios įmonės vadovo atlyginimas Lietuvoje yra apie 210 tūkst. litų su mokesčiais.

"Tai yra atlyginimas be priedų. Piniginiai priedai sudaro dar apie 30 proc. šio pagrindinio atlyginimo. Tai yra visų sektorių vidurkis. Nemažą papildomą vertę vadovui teikia ir papildomos privilegijos – automobilis, kuris teikiamas daugumai įmonių vadovų, sveikatos ir gyvybės draudimai bei pensinis draudimas", – pasakojo Ž.Akelis.

Taip pat vadovams gali būti skiriami ilgalaikiai priedai, siejantys kelerių metų verslo rezultatus su atlygiu. "Šis atlygis dažnai teikiamas biržoje kotiruojamų akcijų įsigijimo lengvatomis, jei tai užsienio kompanija, ar piniginėmis išmokomis", – kalbėjo pašnekovas.