Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Rokiruotės interneto rinkoje
2008-08-14
Gintautas Degutis
Interneto tiekėjų rinkoje bręsta pokyčiai. Norėdamos atsilaikyti prieš didžiuosius rinkos žaidėjus mažesnės informacinių technologijų (IT) įmonės jungiasi arba perka konkurentus. Vienas svarbiausių įvykių buvo liepą, kai JAV lietuvio milijardieriaus Juozo Kazicko valdoma IT bendrovė "Baltnetos komunikacijos" iš tarptautinio investicijų fondo "Martinson Trigon" įsigijo bendrovę "Norby Networks" - buvusios "MicroLink Lietuva" interneto, duomenų perdavimo, IT priežiūros ir telefonijos padalinį.
Būsimoji "Teo LT" konkurentė?
Iki šių metų pabaigos "Norby Networks" bus sujungta su "Baltnetos komunikacijomis" ir veiks vienu, pastarosios pavadinimu.
"Susijungusi bendrovė turės gerokai platesnes galimybes. "Norby Networks" ir "Baltnetos komunikacijų" susijungimas bus naudingas abiem bendrovėms. O "Martinson Trigon" ir toliau investuos bei plės kitas savo veiklas teikdama duomenų centrų ir tinklalapių prieglobos bei priežiūros (angl. - hosting) paslaugas", - sakė investicijų fondo "Martinson Trigon" atstovas Üllar Jaaksoo.
Po šio sandorio "Baltnetos komunikacijos" šalyje tapo antru pagal dydį interneto paslaugų tiekėju verslui. Tiesa, iki rinkos lyderio "Teo LT" J.Kazicko įmonei dar toli. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, bendrovei "Teo LT" priklauso 54 proc. interneto paslaugų tiekimo verslui rinkos, "Baltnetos komunikacijoms" - vos 14 proc. Tiesa, tai ir taip dvigubai daugiau nei iki šiol. Bendrovė neslepia besidairanti ir kitų įmonių.
"Deramės su nemažai įmonių ir aktyviai ieškome naujų galimybių, tačiau apie konkrečių įmonių įsigijimą kalbėti dar kiek ankstoka. Mūsų strategija - aktyvi plėtra visose keturiose veiklos grupėse: duomenų perdavimas, duomenų centrai, IT ūkio priežiūra, IP telefonija. Tai gali būti įvykdyta arba augant pačioms "Baltnetos komunikacijoms", arba įsigyjant kitas įmones", - teigė "Baltnetos komunikacijų" generalinis direktorius Mindaugas Pranskevičius.
Bendrovės vadovas tikisi, kad per penketą metų rinkos dalį pavyks išauginti iki 30 proc., ir neslepia, kad tai greičiausiai bus bandoma daryti atimant dalį rinkos iš "Teo LT".
Grėsmės nemato
"Teo LT" atstovai tik gūžčioja pečiais ir konkurentų veiksmams neteikia reikšmės.
"Rinkoje nuolat jungiasi ir steigiasi naujos įmonės. Šio konsolidavimosi atvejui neteikiame daug reikšmės, daugelis įmonių šiuo metu galvoja, kaip didinti efektyvumą, ar jungtis didėjančios konkurencijos sąlygomis. Tam esame pasirengę", - sakė "Teo LT" Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas. Tačiau daugiau komentuoti atsisakė.
Nieko keista, kad "Teo LT" atstovai ramūs. Bendrovė yra ne tik didžiausias interneto verslui tiekėjas, bet lyderiauja ir privačių klientų sektoriuje.
Interneto prieigos paslaugas šalyje pirmą šių metų ketvirtį teikė 113 bendrovių. Pagal abonentų skaičių, didžiausią rinkos pyrago dalį atsikando: "Teo LT" (45,5 proc.), "Omnitel" (10,3 proc.), "Dokeda" (4,7 proc.), "Penkių kontinentų komunikacijos centras" (3,8 proc.) ir "Lietuvos radijo ir televizijos centras" (3,7 proc.). Skandinavų telekomunikacijų grupei "Telia Sonera" priklausančios bendrovės "Teo LT" ir "Omnitel" pirmauja ir pagal pajamas, gaunamas suteikiant interneto prieigą. Šalyje veikiančios interneto prieigą siūlančios bendrovės šiemet pirmą ketvirtį iš viso uždirbo daugiau kaip 89,3 mln. litų. Iš jų bendrovėms "Teo LT" ir "Omnitel" atitinkamai atiteko 44,6 ir 12,9 proc. šios sumos.
Susiliejimų daugės
IT rinkos žaidėjai prognozuoja, kad tokios vienijimosi tendencijos artimiausiu metu tik spartės. "Rinkoje atėjo metas konsolidacijai. Įmonėms nepakanka vien tiekti internetą, reikia pridėtinės vertės paslaugų, nes klientai dabar išrankesni ir reiklesni, nei kada nors anksčiau. Dar viena priežastis jungtis ar pirkti konkuruojančias įmones ta, kad baigiasi spartaus rinkos augimo laikas, kai augo visų bendrovių pajamos. Verslą tikslinga parduoti, kol įmonės vertė yra didžiausia", - kalbėjo "Baltnetos komunikacijų" generalinis direktorius.
Anot jo, jungimasis jau dabar po truputį virsta tendencija. O sunkėjant ekonominei situacijai, stambesnėms įmonėms bus lengviau išgyventi. Gerai valdomos didesnės įmonės yra stabilesnės, išsiskiria efektyvesne veikla ir didesniu augimo potencialu.
"Prognozuoti taip sparčiai besivystančią rinką, kaip IT, yra labai sudėtinga. Tačiau galima manyti, jog duomenų perdavimo rinkoje sparčiai turėtų augti trys keturi stambesni žaidėjai", - svarstė M.Pranskevičius. Tačiau tokiu atveju iškyla grėsmė, kad ateityje iš Lietuvos IT įmonių žemėlapio išnyks smulkios bendrovės.
Išnykti neketina
Lietuvos interneto paslaugų tiekėjų asociacijos prezidentas Virgilijus Puišys taip pat pripažino, kad įmonių jungimosi tendencija po truputį ryškėja. Tačiau smulkieji, anot jo, tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miestuose dar turi savo nišą ir išnykti nesibaimina.
"Iš tikrųjų konkuruoti darosi vis sunkiau. Kai kurios įmonės asociacijoje jau tariasi jungtis. Bet tai kalbos ne dėl to, kad būtų perkama ar perimama. Toje pačioje teritorijoje interneto paslaugas tiekiančios įmonės žada vienyti jėgas. Kad būtų lengviau tartis dėl ryšio pirkimo, buvo kuriama ir asociacija. Didesnės struktūros balsas svaresnis", - "Turtui" sakė V.Puišys.
Nuolatiniai pokyčiai
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) įmonių jungimąsi vertina kaip teigiamą reiškinį, tačiau to nevadina išskirtine tendencija. Pasak RRT Strategijos departamento direktoriaus Felikso Dobrovolskio, panašių jungimųsi yra buvę ir anksčiau.
Maždaug prieš porą metų sostinės interneto ir kabelinės televizijos tiekėjai "Duomenų tiltas" ir "Socius Tuus" atsidūrė po "Vigintos" sparnu. Ši dabar vienija tokius prekės ženklus kaip VDNET, VILSAT, "Socius Tuus", "Duomenų tiltas", "Salmija", "Aivanetas" ir "Marijampolės kabelinė televizija".
"Pagaliau ir tas pats "Teo LT" bei "Omnitel" anksčiau nebuvo susiję, o dabar jie priklauso vienai bendrovei", - priminė F.Dobrovolskis.
Faktai apie internetą
- Bendras interneto abonentų skaičius Lietuvoje yra 625,19 tūkst. (100 gyventojų tenka tik 18,2 prieigos prie interneto).
- Vartotojai, turintys namuose prieigą prie interneto, sudaro 84 proc. bendro abonentų skaičiaus, t. y. 36,7 proc. namų ūkių turi nuolatinę prieigą prie interneto.
- Iš bendro abonentų skaičiaus beveik 89 proc. interneto prieigai naudoja plačiajuosčio ryšio technologijas.
- Šalyje iš viso yra apie 4040 belaidžio interneto zonų, iš jų apie 3,5 tūkst. įsteigė "Teo LT". Per 2008 m. antrą ketvirtį belaidžio ryšio zonų skaičius augo 9 proc., o per metus - apie 3,6 karto.
- Visos interneto prieigą siūlančios šalies įmonės iš šios veiklos vien tik šių metų pirmą ketvirtį uždirbo daigiau nei 89,3 mln. litų.
- Vidutinės pajamos iš vieno abonento per mėnesį sudarė 46 litus.
- Didžiausia interneto sparta užtikrinama, kai abonentai prisijungę prie interneto šviesolaidinėmis ryšio linijomis ir laidiniais tinklais (LAN).
- Nuolat mažėja abonentų, prie interneto prisijungusių komutuojamomis viešojo fiksuoto telefono ryšio linijomis (per modemą), skaičius. Per metus jų sumažėjo beveik 44 proc. Tokių abonentų šalyje liko vos apie 5 tūkst.
- Tačiau daugėja vartotojų, besinaudojančių mobiliuoju internetu ("Omni Connect" ir "Vodafone Mobile Connect"). Bendras jų skaičius kovo 31 d. buvo 76,4 tūkst. Beveik 81 proc. abonentų naudojosi bendrovės "Omnitel" teikiamomis paslaugomis.
Šaltinis: Ryšių reguliavimo tarnyba
