Kreditų biurų bei skolų valdymo ir išieškojimo įmonių specialistai pataria prieš perkant įmones įdėmiai išnagrinėti jų finansinę padėtį. Mat beveik ketvirtadalio šalies bendrovių turtas areštuotas, o dar didesnė dalis įmonių turi skolų.

Turto areštų mažėja

Vien per šių metų rugsėjį buvo registruoti 1693 turto areštai. Tai perpus mažiau nei prieš pusę metų. Kovo mėnesį buvo 3393 tokių atvejų. Nuo 2009-ųjų balandžio, šešis mėnesius iš eilės, nuolat registruojamas mažesnis turto areštų skaičius.

"Pastarąjį pusmetį vyraujančios teigiamos tendencijos nuteikia optimistiškai – įmonių turto areštų skaičius sparčiai mažėja. Tačiau gerokai prastesnę verslo padėtį atspindi įmonių mokumo galimybės ir jų pradelstų skolų augimas", – sakė kreditų biuro "Creditinfo Lietuva" kredito rizikos vadovė Alina Buemann.

Neišbrenda iš skolų

Tiesa, kol kas nestiprėja įmonių finansinis pajėgumas ir tik trečdalis šalies įmonių per artimiausius 12 mėnesių turi gana geras galimybes laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

Įmonių skaičius, kurių vardu registruoti turto areštai, taip pat mažėja. Šių metų kovą naujai registruoti turto areštai priklausė 2045 įmonėms, o per šių metų rugsėjį šis rodiklis buvo 33 proc. mažesnis – 1366 įmonės.

Iš viso šalyje rugsėjo pabaigoje buvo 13,3 tūkst. įmonių, kurių turtas areštuotas, – tai sudarė 24 proc. Lietuvoje veikiančių bendrovių.

Blogiausia padėtis miestuose

Daugiausia įmonių, kurių turtas areštuotas, yra Klaipėdos apskrityje. Beveik 14 proc. šios apskrities įmonių turtas areštuotas. Vilniaus apskrityje šis rodiklis siekia 13 proc., o Kauno apskrityje – 11 proc.

Vertinant pagal sektorius, pagrindinis ketvertukas ir toliau išlieka nepakitęs. Daugiausia areštuoto turto fiksuota statybų sektoriuje, toliau rikiuojasi prekybos, pramonės ir transporto įmonės.

"Tipinės įmonės profilis, kurios kredito riziką patariama vertinti labai griežtai, yra Klaipėdos apskrityje statybos sektoriuje veikianti įmonė. Tokios bendrovės dažniausiai turi areštuoto turto ir jų pajėgumas vykdyti finansinius įsipareigojimus yra silpnas", – aiškino kredito rizikos vadovė.

Užsieniečiams – lengviau

Iš 55 tūkst. realią veiklą vykdančių įmonių Lietuvoje kas antra turi pradelstų skolų ir beveik kas trečia – įregistruotus ar išregistruotus turto areštus.

Skolų išieškojimo ir prevencijos bendrovės "Gelvora" Ekonominės informacijos valdymo skyriaus vadovė Rūta Stanevičienė pabrėžė, kad tokia tendencija natūrali, nes įmonėms, kurios neturi finansavimo šaltinių, stinga apyvartinių lėšų. O stringantys tarpusavio atsiskaitymai padėtį dar blogina.

"Užsienio kapitalo įmonėms, palyginti su lietuvių, šiuo atžvilgiu lengviau. Tačiau yra ir puikiai funkcionuojančių lietuvių įmonių. Apibendrinusi galiu pasakyti, kad mažiausiai rizikingos sritys yra paslaugų, finansų (greitieji kreditai), komunalinis ir energetikos sektoriai", – teigė R.Stanevičienė.

Siūlo apžiūrėti pirkinį

Specialistai pataria perkamą įmonę vertinti ne vien pagal finansines ataskaitas. Jos veiklą rekomenduojama išanalizuoti kruopščiau. Labai svarbus aspektas – vadinamoji kredito istorija: kiek įmonė skolinosi, kaip buvo vykdomi įsipareigojimai bankams, kokie yra ilgalaikiai įsipareigojimai. Taip pat patariama išnagrinėti, kokie įmonės ilgalaikiai santykiai su klientais.

"Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiam verslo sektoriui įmonė priskiriama. Pavyzdžiui, gamyba ir eksportas finansavimo prasme šiuo metu yra svarbiausi, tad šie sektoriai veikiausiai pirmi ir gautų kreditus. Rizikingiausios verslo šakos vis dar yra statyba, transportas, logistika, nekilnojamojo turto sektorius, lengvoji pramonė", – aiškino "Gelvoros" atstovė.