Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Grėsmė ateinančioms kartoms – senatvė be pensijos
2009-06-25
Rūta Stankevičiūtė
Senasis žemynas vis labiau sensta. Ateityje reikės daugiau lėšų pensijoms ir sveikatos apsaugai, todėl neišvengiamai didės mokesčių našta dirbantiems žmonėms. Toks likimas, regis, laukia ir Lietuvos.
Į pensiją – vėliau
Premjeras Andrius Kubilius šią savaitę pareiškė, kad pensijos nebus mažinamos, tačiau pensijos amžius Lietuvoje turėtų būti pamažu didinamas, kol pasieks 65 metus. Priimti tokius sprendimus verčia ne tik skylės "Sodros" biudžete, bet ir šalies demografinė padėtis.
"Pasaulio banko studija ir daugelis kitų ekspertų pripažįsta vieną faktą, kad Lietuvoje pensinis amžius yra vienas mažesnių tarp ES valstybių, todėl ir siūloma palengva – po porą mėnesių kas pusę metų ar kas metus – didinti pensinį amžių, kad jis pasiektų europinį standartą – 65 metus", – sakė A.Kubilius. Šiuo metu moterų pensijos amžius yra 60 metų, o vyrų – 62,5 metų.
Premjero teigimu, dabartinis pensijos amžius nebeatitinka demografinės padėties ir tų galimybių, kurios yra Lietuvoje: "Todėl turime galvoti ir svarstyti ir tokius sprendimus."
Išlaidos senjorams didėja
Vis dėlto net ir vėlesnis pensinis amžius vargu ar išspręstų Lietuvos socialinės sistemos problemas. Tai liudija kitų valstybių patirtis. ES institucijos svarsto, kokia pensijų reforma padėtų sušvelninti padarinius, kylančius dėl spartaus Europos senėjimo.
Demografai perspėja: jeigu nebus imtasi jokių priemonių, 2030 m. Europa susidurs su rimta bėda – vieną pensininką išlaikys du dirbantys žmonės. Dabar šis santykis dukart didesnis – keturiems dirbantiems tenka vienas vyresnis nei 65 metų žmogus. Taigi ateityje reikės daugiau lėšų pensijoms ir sveikatos apsaugai, todėl neišvengiamai didės mokesčių našta dirbantiems gyventojams. Mažėjant darbą turinčių asmenų skaičiui, surenkama mažiau pajamų mokesčio, o išlaidos pensijoms ir sveikatos priežiūros paslaugoms didėja, nes plečiasi senyvo amžiaus žmonių gretos.
"Naujausios prognozės rodo, kad 2060 m. Europoje gyvens beveik tiek pat žmonių, tačiau vienas dalykas pasikeis drastiškai – europiečiai bus gerokai vyresni. Dėl to gerokai padidės valstybių biudžetų išlaidos", – sakė Vokietijos finansų ministras, ES Ekonominės politikos komiteto pirmininkas Christianas Kastropas. Jis pabrėžė, kad politikai turėtų rimtai vertinti demografų perspėjimus ir tam rengtis jau dabar.
Šiuo metu socialinei apsaugai ES išleidžia 27 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Senatvės išmokoms ir pensijoms sumokėti – 46 proc. visų socialinei apsaugai skirtų lėšų. Dabar statistiniam europiečiui yra 39-eri, 2050 m. gyventojų amžiaus vidurkis pasieks 49 metus.
Europa ėmė žilti
Europiečių senėjimui daugiausia įtakos daro menkas gimstamumas. 25 ES valstybėse, be Bulgarijos ir Rumunijos, vidutinis gimstamumo lygis siekia 1,5 vaiko vienai moteriai. Skaičiuojama, kad gyventojų skaičius taptų stabilus, jeigu šis rodiklis pasiektų 2,5 vaiko vienai moteriai. Dar viena Europos senėjimo priežastis yra ilgėjanti gyvenimo trukmė: nuo 1960 m. Europoje ji pailgėjo aštuoneriais metais, o 2050 m., planuojama, bus dar penkeriais ilgesnė, todėl padaugės 80–90 metų gyventojų.
Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad 2010 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius pasieks 331 mln. ir paskui nuolatos mažės. Skaičiuojama, kad 2050 m. dirbančių gretos sumažės iki maždaug 268 mln.
Šie demografiniai pokyčiai neabejotinai paveiks Europos darbo rinką, produktyvumą ir ekonomikos plėtrą. Jei nebus imtasi naujų priemonių, 25 ES valstybėse, neskaitant Bulgarijos ir Rumunijos, BVP 2030–2050 m. kasmet augs vos 1,2 proc.
EK skaičiavimu, dėl gyventojų senėjimo 2050 m. valstybių išlaidos pensijoms, socialinei apsaugai ir kitoms paslaugoms, reikalingoms patenkinti vyresnio amžiaus žmonių poreikius, išaugs 10 proc.
Sprendimo dar ieško
Briuselyje pripažįstama, kad į demografines problemas reikia reaguoti jau šiandien. Ch.Kastropo nuomone, yra keli būdai švelninti senėjimo įtaką visuomenei. Vienas jo siūlomų sprendimų – laisvas darbo jėgos judėjimas. Esą kuo greičiau reikėtų pašalinti esamus imigracijos ribojimus. 2008 m. atliktos studijos "Demografinė Europos ateitis" duomenimis, iki 2050 m. Europai reikės 56 mln. imigrantų darbo rankų. Tokias išvadas mokslininkai priėjo įvertinę faktą, kad dauguma europiečių pradeda dirbti sulaukę 25–30 metų, o daugelis, ypač moterys, iš darbo rinkos pasitraukia 51–52 metų.
Europos Parlamentas ragina šalis nares kurti šeimai ir vaikams palankią materialinę ir psichologinę aplinką – skatinti gimstamumą, kovoti su neigiamu darbdavių požiūriu į gimdyti norinčias moteris, užtikrinti teisę į motinystės atostogas, teikti ypatingą paramą nėščioms ir pagimdžiusioms moterims. Siūloma imtis priemonių, kad profesinės veiklos nutraukimas dėl motinystės ir vaiko priežiūros atostogų neturėtų įtakos apskaičiuojant pensijos dydį. Esą menką gimstamumą iš dalies lemia ateities baimė, sunkumai derinant profesinį ir asmeninį gyvenimą, socialinė aplinka. Be to, būtina iš esmės reformuoti vyresnio amžiaus darbuotojų karjeros valdymą, nes sulaukę 50-ies jie neretai diskriminuojami, jiems nesuteikiama pakankamai galimybių dalyvauti mokymo kursuose, ypač susijusiuose su naujosiomis technologijomis.
Krizė padarė nuostolių
Pensijų sistemas neigiamai veikia ne tik ilgėjanti europiečių gyvenimo trukmė, bet ir ekonominė krizė, kuri jau pasiglemžė nemenką dalį gyventojų turto.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, iki 2008 m. pabaigos visų pensijų fondų turtas sumažėjo 5,4 trln. JAV dolerių. Neatmetama galimybė, iki rinkos atsigaus, fondai gali prašyti paramos iš valstybių biudžetų.
"Didžiausias iššūkis – subalansuoti valstybės finansai. Tai ypač sudėtinga užduotis toms valstybėms, kurių socialinio draudimo sistema veikia einamųjų įmokų ir išmokų būdu", – sakė pensijų fondus valdančios APG grupės valdybos pirmininkas Dickas Sluimersas. Tarptautinėje praktikoje ši sistema dar vadinama "pay-as-you-go" sistema. Pagal ją didėjant įmokų tarifams didėja išmokos, o tarifams sumažėjus išmokos mažėja.
D.Sluimerso nuomone, europiečiai gali būti ramūs dėl senatvės, tik jeigu moka įmokas į privačius pensijų fondus.
Būsimi pensininkai palauks
Šiuo metu Lietuvoje pensijas dirbantiems ir įmokas mokantiems žmonėms garantuoja valstybinė socialinio draudimo sistema. Socialinis draudimas remiasi kartų solidarumo principu – mes, mokėdami įmokas "Sodrai", išlaikome tėvus ir senelius, kai sulauksime senatvės, mūsų vaikai mokės pensijas mums.
Įgyvendinus pensijų reformą, be socialinio draudimo, nuo 2003 m. pradėjo veikti privatūs pensijų fondai. Apie 1 mln. Lietuvos piliečių sutiko dalį "Sodros" įmokų skirti į šiuos fondus, nes tikisi senatvės išmokas gauti iš abiejų šaltinių. Tačiau būsimos pensijos dydis kol kas tėra miražas.
Nuo liepos 1-osios "Sodros" įmokos antros pakopos privatiems pensijų fondams bus sumažintos nuo 3 iki 2 proc. Tokį įstatymą pasirašęs Prezidentas Valdas Adamkus įpareigojo Vyriausybę, metų pradžioje jau sumažinusią įmokas į privačius pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc., parengti susidariusių netekčių kompensavimo mechanizmą, kad prarastos įmokos pensijų fondams būtų kompensuotos 100 proc.
Vyriausybė numato, kad "Sodros" įmokų į privačius pensijų fondus dalis nuo 2011-ųjų bus atkurta iki 5,5 proc., nuo 2012 m. iki 2014-ųjų pabaigos sieks 6 proc., o nuo 2015 m. sausio – vėl 5,5 proc. 6 proc. įmoka bus taikoma tik tiems, kurie bus pasirašę sutartis iki šių metų liepos 1-osios. Pensijų fondų valdytojai tvirtina, kad tokia įmokų kompensavimo tvarka padengs tik 23 proc. visų nuostolių dėl negautų pajamų.
Į priekaištus premjeras A.Kubilius atkirto, kad Vyriausybei dabar labiau rūpi dabartinių pensininkų pensijos šiais metais, negu labai tikslūs atsakymai, kaip atrodys visa pensijų sistema po penkerių ar dešimties metų.
Demografiniai faktai
Jeigu emigracijos tempas nepakis, darbo jėgos sumažės nuo 227 mln. žmonių 2005 m. iki 183 mln. žmonių 2050 m.
Užimtumo lygis 2020 m. išaugs iki 70 proc., pirmiausia dėl didėsiančio moterų užimtumo.
Išlaidos bedarbių pašalpoms iki 2050 m. sumažės 0,6 BVP, nes mažės nedarbas.
ES išlaidos socialinei apsaugai sudaro 27,2 proc. BVP. Didžiausia šios sumos dalis tenka senatvės išmokoms ir pensijoms.
XIX a. pr. Europoje gyveno 15 proc. pasaulio gyventojų, 2050 m. europiečiai sudarys 5 proc. žmonijos.
Už tą patį darbą Europoje moterims mokama 15 proc. mažiau negu vyrams.
Šaltinis: Europos Parlamentas ir EK
