Tikroji ekonominė krizė Lietuvos dar neištiko. Tačiau įmonės jau jaučia smarkiai vėstantį šalies verslo klimatą. Stringantis atsiskaitymas, apyvartinių lėšų trūkumas, mažėjanti produkcijos paklausa, skolinti liovęsi bankai – tai rūpesčiai, kurių sprendimo šiandien ieško dažnos bendrovės vadovai. Ekspertai pripažįsta, kad verslui teks pačiam galvoti, kaip persirgti visame pasaulyje plintančiu finansų sistemos gripu ir išvengti komplikacijų.

Esama padėtis liūdina

Ekonomikos sunkmetį pajutę verslininkai ieško patarimų, kaip gyventi toliau. Išklausyti, kaip tai daryti siūlo ekspertai, į Kaune surengtą "DnB Nord" banko konferenciją sugūžėjo per 500 žmonių. Pavėlavusiems pranešėjų teko klausyti stovintiems.

"DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis nerimo šmėklos neišsklaidė. Eksperto teigimu, Lietuva atsidūrė prieškrizinėje padėtyje.

"Dar ne krizė, bet jau greit ją pajusime. Po vandeniu yra dar daug negerovių, jos į paviršių iškils netrukus", – perspėjo R.Rudzkis.

Viena didžiausių grėsmių – kritęs užsienio investuotojų susidomėjimas Lietuva. Pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, mūsų šalis lenkia tik Rumuniją. Be to, sparčiai menkėja eksporto apimtis. Juolab kad prekių ir paslaugų eksporto statistiką į viršų labiausiai kelia "Mažeikių naftos" perdirbimo gamykla. R.Rudzkio įsitikinimu, krizė mūsų šalyje tęsis kelerius metus. Iš jos greičiau išbristi pavyktų, jei atsitiestų eksporto sektoriai, pagerėtų investicijų aplinka.

Daug vilčių dedama į naujosios šalies valdžios ryžtą pertvarkyti mokesčių sistemą. Tačiau kartu nuogąstaujama, kad itin skubėdami politikai nepadarytų klaidų. Šios Lietuvos verslui kainuotų labai brangiai.

Brangiausia pasaulio krizė

"Pastaroji krizė unikali – žalos patirs daugelis valstybių, finansų institucijų: bankai, pensijų fondai, draudimo bendrovės", – vardijo Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.

Krizės užkratas po visą pasaulį išplito, nes Europos bankai pernelyg pasitikėjo pačios moderniausios finansų sistemos sukurtais vertybiniais popieriais, turėjusiais aukščiausius reitingus.

Tarptautinis valiutos fondas pasaulio finansinio stabilumo ataskaitoje pareiškė, kad pasaulinė kreditų krizė, prasidėjusi pernai dėl JAV antrarūšių būsto paskolų, bus viena brangiausių pasaulio ekonomikos istorijoje. Manoma, kad finansų sistemos nuostoliai gali siekti trilijoną JAV dolerių ar net daugiau. Daugelio ankstesnių didelių finansinių krizių padariniai buvo labiau vietiniai: nukentėdavo kokios nors šalies ekonomika ir jos finansų sektorius.

Gąsdina "skambantys vokeliai"

R.Kuodžio nuomone, mūsų šalyje dirbantys bankai nepatirs didelių nuostolių dėl JAV krizės, nes jie dirbo konservatyviau, atsargiau dalijo būsto paskolas.

Būsto kreditų visoje Europoje nedaugėjo taip greit kaip JAV, skolinimo standartai buvo griežtesni, o antrarūšių paskolų praktiškai nebuvo. Lengvabūdiškiau paskolas dalijo tik Jungtinė Karalystė, kurioje finansinė krizė grūmoja ne vienam bankui.

"JAV paplitusi praktika į paskolų sutartis įrašyti sąlygą, kad jei būsto vertė tampa mažesnė už paskolos likutį, paskolos gavėjas gali grąžinti būstą bankui", – apie už Atlanto prasidedantį "skambančių vokelių" reiškinį kalbėjo R.Kuodis. Vokelių su buto raktais Lietuvos gyventojai bankams išsiųsti negali – mūsų šalyje bankų skolininkai persekiojami, kol grąžina visą paskolą.

Provincija – ne trūkumas

Ekspertai Lietuvą vadina savotiška finansų provincija, tačiau tai, anot jų, nėra trūkumas. Nedidelė finansinių produktų įvairovė lemia kiek lėtesnį ūkio augimą. Tačiau blogais laikais, tokiais kaip šiandien, būti finansų provincija yra geriau, nei suktis tornado epicentre.

Šiuo metu, anot R.Kuodžio, bankai yra linkę apsidrausti, "pasėdėti ant pinigų maišo". Kitiems bankams skolinama nenoriai arba prašoma gerokai didesnių palūkanų.
Pagrindiniai Baltijos šalių bankų sistemos žaidėjai – SEB bankas ir "Swedbank" – tiesiogiai nuo antrarūšių paskolų krizės nenukentėjo, bet jie taip pat skolinosi lėšų tarptautinėse rinkose, dalis tų lėšų atkeliavo į padalinius Baltijos šalyse.

Ar krizę sukėlė Azija?

Šveicarijos banko UBS vertybinių rinkų specialistas Johnas Clemmow, ieškodamas pasaulinės krizės priežasčių, kelia naują versiją. Jis įsitikinęs, kad didžiausią pasaulio ekonomiką galėjo parklupdyti sparčiai besivysčiusios Azijos šalys. Didelė dalis JAV gamybos buvo perkelta į Kiniją ir kitas pigios energetikos ir dar pigesnės darbo jėgos šalis.

"Pats laikas visą iškeltą pramonę susigrąžinti", – J.Clemmow neabejojo, kad priėmusi tokį sprendimą JAV atsitiestų kur kas greičiau. Juolab kad Azijos šalys pamažu praranda savo pranašumą: jos sparčiai naudoja neatsinaujinančius gamtos išteklius, menkėja subsidijos, didėja darbo užmokestis, nepaisoma aplinkos apsaugos reikalavimų, o žaliavos naudojamos neefektyviai.

J.Clemmow įsitikinęs, kad įvairių Vakarų valstybių gelbėjimo scenarijuose įrašyti planai susigrąžinti į Rytų šalis iškeltas gamyklas. Kurdamos pridėtinę vertę savo šalyje įmonės mažins šalių eksporto deficitą, suteiks darbo saviems piliečiams.

Verslininkų klausimai R.Rudzkiui:

– Lietuvoje atlyginimai vieni mažiausių ES šalyse, tačiau BVP mažai atsilieka nuo valstybių kaimynių. Kaip tai paaiškinti?

– Turime pripažinti, kad oficialioji statistika šiuo atveju neparodo tikrosios padėties. Vis dar nemenka dalis atlyginimų mokama vokeliuose. Be to, apklausos rodo, kad ir nedarbinės pajamos mūsų šalyje yra nemažos.

– Ar gali būti, kad į Lietuvą supirkti bankrutuojančių įmonių ateis daugybė užsienio investuotojų?

– Tai mažai tikėtina, nes investuotojai šiuo metu turi didelį pasirinkimą. Yra kur kas perspektyvesnių rinkų, į kurias verta investuoti. Pavyzdžiui, Bulgarija, Rusija.

Verslininkų klausimai R.Kuodžiui:

– Ar tikrai neatsakingai dalijamos paskolos gali sukelti didelę krizę?

– Taip, gali. Atrodo, toji krizė plinta kaip vėžys po viso pasaulio kūną. Tiesa, pradžia buvo nekalta, tačiau tai finansų rinkoms padarė didelės žalos.

– Kuo panašūs JAV ir Lietuvos nekilnojamojo turto kainų burbulai?

– Jie iš esmės nesiskiria. Kai rinka perpildoma kapitalu, pradeda pūstis burbulai. Sukuriami teigiami lūkesčiai, rinkoje padaugėja investuotojų. Kai kurie žmonės pradeda investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes mato, kad kaimynas tai padarė ir gerai uždirbo. Kiti supranta tikrąją padėtį ir joja ant burbulo kupros, tikėdamiesi laiku iššokti, kol nesprogo.

– Stringa atsiskaitymai tarp įmonių. Kaip tai spręsti? Kuo gali padėti bankai?

– Visi lietuviai verslininkai žino, kaip prasimanyti labai pigių pinigų – delsti atsiskaityti su tiekėjais. Tai įsišaknijusi ir labai negarbinga lietuviška kultūra. Politikai turėtų pasvarstyti, kokios sankcijos galėtų sustabdyti šį reiškinį.

– Kiek tikėtina lito devalvacija?

– Litas išgyveno Rusijos krizę, išgyvens ir šią. Pernelyg dažnai spekuliuojama šia tema. Finansų sistemos ir valiutos problemų painioti nereikėtų.

Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas:

Krizės lopšys buvo JAV, tačiau dėl glaudžių pasaulio finansų institucijų ryšių ji palietė daug šalių. Krizė atskleidė, kad institucijos, atskiri investicijų ir komerciniai bankai pernelyg greitai siekė uždirbti didelius pelnus per mažai dėmesio kreipdami į prisiimamą riziką.

Vis dėlto nederėtų painioti pasaulio finansinės krizės poveikio Lietuvai ir natūralaus šalies ekonomikos augimo lėtėjimo pasekmių. Ekonomikos augimas Lietuvoje būtų lėtėjęs natūraliai ir be globalinės finansų suirutės, nors, suprantama, pastarojo meto įvykiai pasaulyje šį lėtėjimą pagreitino. Ne taip seniai baigėsi vidinis nekilnojamojo turto rinkos bumas, be to, energetiniai šokai mūsų ekonomikoje bus santykinai didesni – per kelerius metus kelis kartus pabrango dujos, o elektra brangs uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

Lietuva sugebėjo likti gana atspari pasaulio krizei ir todėl, kad po ankstesnių sukrėtimų buvo sustiprinta bankų priežiūra, atitinkanti tarptautinius standartus. Lietuvos ekonomikai netiesioginis pasaulio finansų sistemos sukrėtimo poveikis yra labiau juntamas nei tiesioginis.

Tarpbankinėse rinkose išaugus paskolų palūkanoms, jos išaugo ir Lietuvoje. Be to, šalies kredito institucijos sugriežtino skolininkų rizikos vertinimą. Visa tai lėmė mažesnes įmonių ir namų ūkių galimybes skolintis. Tačiau paskolų augimo tempų sulėtėjimas susijęs ne tik su pasiūlos pokyčiais, bet ir su sumažėjusia kredito paklausa.

Svarbu, kad kredito institucijos tinkamai vertintų klientų riziką. Galime tik pasidžiaugti, kad mūsų bankai buvo ganėtinai konservatyvūs, stengėsi taikyti pažangius rizikos vertinimo modelius, nesiekė greito pelno.