Darbo rinka išgyvena nelaimingą meilę


2011-07-21
Jolita Žvirblytė
Darbo rinka išgyvena nelaimingą meilę

Priešingai nei ekonominio sunkmečio įkarštyje, šiuo metu darbuotojai nenori dirbti bent kur, o renkasi tas darbovietes, kurios už triūsą gerai moka. Geidžiamų darboviečių netrūksta, tačiau darbdaviai stokoja darbuotojų, kuriuos labiausiai mylėtų.

Renkasi matomiausius

Rinkos tyrimų bendrovė "GfK CR Baltic" dienraščio "Vilniaus diena" užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, per kurią respondentų teirautasi, kuriose trijose bendrovėse jie labiausiai norėtų dirbti.

Kiekvienas respondentas galėjo išvardyti tris įmones. Penktadalis lietuvių norėtų dirbti bendrovėje "Švyturys-Utenos alus", 16 proc. – banke "Swedbank", trečia pagal populiarumą darbovietė – "Teo LT" ir valstybės valdomi "Lietuvos geležinkeliai", šias įmones pasirinko 13 proc. apklaustųjų.

Įmonėse "Tele2" ir "Senukų" prekybos centre norėtų dirbti po šiek tiek daugiau nei dešimtadalį lietuvių (po 12 proc.), o prekybos tinkle "Maxima" ir bendrovėje "Lietuvos draudimas" – po dešimtadalį.

Kaip teigia tyrimą atlikusios bendrovės "GfK CR Baltic" Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičiaus, dirbti bendrovėje "Švyturys-Utenos alus" dažniau nori vyrai nei moterys. Beveik trečdalis apklausoje dalyvavusių vyrų norėtų joje dirbti, o ten norinčių dirbti moterų buvo tik 12 proc. Be to, šią įmonę rinktųsi daugiau 25–45 metų respondentai.

Banke "Swedbank" mieliau dirbtų moterys – penktadalis iš apklausoje dalyvavusių, o vyrų tik 11 proc. Be to, šią įmonę mieliau rinktųsi jaunesni lietuviai – 18–25 metų. Tokio paties amžiaus respondentai taip norėtų dirbti telekomunikacijų bendrovėse "Teo LT" ir "Tele2".

Kelia savo vertę

Stambios bendrovės suinteresuotos įvairiais tyrimais ir rezultatais, kurie atskleidžia, kur žmonės norėtų dirbti. Pasak vadovų paieškos ir personalo atrankos įmonės "Search Group Vilnius" vadovo Šarūno Dyburio, į gero darbdavio įvaizdį investuojama nemažai pinigų. O tai, kad žmonės nori dirbti konkrečiose tariamai gerose bendrovėse, neatspindi realybės.

"Yra bendrovių, kuriose vienos pareigos labai prastos, pvz., nekvalifikuotų darbininkų, o kitos – itin geidžiamos profesionalų. Neatsakingai su nekvalifikuota darbo jėga bendrovė sau leidžia elgtis tuomet, kai rinkoje yra tokių darbuotojų perteklius. O vadovaujamų pozicijų darbuotojai visur gana gerai uždirba", – sakė Š.Dyburis. Jis pastebėjo, kad yra bendrovių, kuriose darbo sąlygos daug geresnės nei į įvairių tyrimų viršūnes patenkančiose geidžiamose darbovietėse.

"Šiuo metu pritraukti gerus specialistus yra sudėtinga. Kuo darbdavys prastesnės reputacijos, tuo labiau jis turi permokėti už specialistus arba pasitenkinti prastesnės kvalifikacijos darbuotojais", – pabrėžė Š.Dyburis.

Paklaustas, o kokių darbuotojų geidžia darbdaviai, pašnekovas atkirto, kad "tokių darbuotojų sunku surasti". Pasak Š.Dyburio, darbdaviai nori, kad žmogus būtų kvalifikuotas ir jo nereikėtų mokyti. Antra, nori iš žmogaus užsidegimo ir entuziazmo, vadinamosios, ugnelės akyse. Trečia, žmogus turi būti motyvuotas, jis turi suprasti, kad yra svarbus įmonėje. Be abejonės, iš darbuotojų tikimasi lojalumo.

Svarbu, gerai moka

Kad žmonės jau neina dirbti bent kur ir už bent kiek, iliustruoja nesenas pavyzdys, kurį pateikė Lietuvos profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Aldona Jašinskienė. "Tai labai aiškiai parodo bendrovės "Lietuvos elektrinė" darbuotojų elgesys. Vykstant reorganizacijai, Elektrėnuose dirbusiems darbuotojams buvo pasiūlyta pereiti dirbti į kitą bendrovę – Kaune esantį "Kauno energetikos remontą". Tačiau iš 110 žmonių perėjo dirbti tik 6, visi į vadovaujamus postus. Visi kiti pasiėmė išeitines išmokas ir praėjusį penktadienį jiems buvo paskutinė darbo diena. Taip žmonės pasielgė ne dėl to, kad nenori dirbti arba jau susirado kitus darbus. Jie sužinojo, kad bendrovė "Kauno energetikos remontas" balansuoja ties bankroto riba, kad ten žmonėms nemokami atlyginimai. Prieš metus niekas nesirinko, kas yra darbdavys, kokios darbo sąlygos, ir ėjo dirbti ten, kur priėmė, o šiuo metu žmonės jau neina dirbti bent kur", – kalbėjo profesinės sąjungos pirmininkė.

Pagrindinė nedarbo priežastis, anot jos, yra ta, kad socialinės pašalpos susilygina su minimalia alga. "Pagrindinis kriterijus, pagal kurį žmonės renkasi darbą, yra atlyginimas. Ir jiems net nesvarbu, kad tose darbovietėse žmonės streikuoja, pavyzdžiui, kaip "Švyturio-Utenos alaus" darbuotojai. Jie gauna gerus atlyginimus, dėl jų didinimo streikuoja, vadinasi – ten galima uždirbti. Žmonės galvoja paprastai", – aiškino pašnekovė.

Gyvenimo aprašymų upė srauni

Dienraščio užsakymu atliekant tyrimą geidžiamiausioje darbovietėje "Švyturyje–Utenos aluje" dirbo 470 nuolatinių darbuotojų. Šiemet kas mėnesį bendrovės Personalo skyrius vidutiniškai gauna apie 290 gyvenimo aprašymų. O į kai kurias darbo pozicijas, pavyzdžiui, pardavimo vadybininko, sulaukiama ir per 300 kandidatų į vieną vietą.

Pasiteiravus, kaip žmonės bando išsiskirti tokioje gausybėje gyvenimo aprašymų, bendrovės korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys sakė, kad pasitaiko įvairiausių bandymų. "Buvo atvejų, kai aktyvūs kandidatai administratorei nešė saldainius, kad ji perduotų Žmogiškųjų išteklių skyriui. Kartais kandidatai parašo ilgus, labai linksmus, neįprastus motyvacinius laiškus, atsiunčia nuotraukų su alaus bokalais ir pan.", – pasakojo D.Smailys. Ne kartą susipažinus su naujais žmonėmis neformalioje aplinkoje dažnas jo juokaudamas klausia, ar nereikalingi alaus degustuotojai.

Kaip rodo minėtas tyrimas, "Swedbank" yra itin patrauklus darbdavys tarp studentų, norinčių atlikti praktiką. "Neretai pasitaiko, kad į vieną praktikos vietą pretenduoja 10–20 studentų. Gyvenimo aprašymų per mėnesį bankas sulaukia 500 ir net daugiau", – teigė "Swedbank" Personalo departamento direktorius Saulius Būdvytis. "Iš išorės dažniausiai renkamės darbuotojus į tas pozicijas, kurios nereikalauja ypatingos kompetencijos. Stengiamės laikytis principo, kad "samdome vertybes, o kompetenciją ugdome patys". Todėl labai dažnai iš išorės priimame buvusius mūsų praktikantus. Ieškodami aukštesnės kompetencijos darbuotojų, prioritetą teikiame savo darbuotojams, kurie jau parodė lojalumą mūsų organizacijai", – teigė jis. Iš viso banke dirba per 2 tūkst. darbuotojų.

Vargsta ieškodami darbuotojų

Darbdavių pasiteiravus, kaip jie vertina dabartinę darbo jėgos pasiūlą, atsakymai pasiskirstė į dvi dalis.

"Šiandien dar nejaučiame didelio stygiaus, kuris skelbiamas viešumoje, – sulaukiame vos mažiau CV nei ekonomikos pakylėjimo metais. Vis dėlto turime pripažinti, kad į kai kurias vietas sunku surasti tinkamų specialistų. Šiek tiek pasikeitė patys kandidatai, dažniau sulaukiame vyresnio amžiaus žmonių paraiškų, daugiau kandidatuoja merginos, sumažėjo jaunuolių. Sunkiausia surasti darbuotojų vasarą, nes didelė dalis jaunimo emigruoja, nenori keisti darbo, nusprendžia vasarą atostogauti", – vardijo D.Smailys.

"Swedbank" Personalo departamento direktorius S.Būdvytis sakė, kad įmanoma rasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, nors pripažino, kad tai nėra paprasta. "Gyvename pagal principus "nieko nėra neįmanoma" ir "siekiantis suranda priemones", – teigė jis. Stabilesne situacija darbo rinkoje pasidžiaugė ir "Teo" Personalo skyriaus direktorius Edis Kasperavičius. "Tačiau iš, nors ir sumažėjusio, gyvenimo aprašymų srauto vis dar sunku surasti tinkamus specialistus. Daugiausia prašymų siunčia jauni, neseniai įgiję išsilavinimą žmonės, kurie dar neturi tinkamos darbo patirties, siekiantys įsitvirtinti darbo rinkoje", – sakė jis.