Vilniaus mafijos krikštatėviu vadinto Georgijaus Dekanidzės mirtį policijos pareigūnai vadina garsiosios "Vilniaus brigados" saulėlydžiu – nemažai šios grupuotės narių yra mirę arba atlieka bausmę, likusieji bando grįžti į padorų gyvenimą.

Kuklios laidotuvės

Penktadienį po sunkios ligos Vilniuje savo bute Aušros Vartų gatvėje miręs buvęs "Vilniaus brigados" lyderis G.Dekanidzė (pravarde Žora) sekmadienį palaidotas šalia mirties bausme nuteisto sūnaus Boriso Sudervės kapinėse. G.Dekanidzė mirė sustojus širdžiai.

Po to, kai 1995 m. liepos 12 d. B.Dekanidzei buvo įvykdyta mirties bausmė, G.Dekanidzė palūžo ir dingo iš visuomenės akiračio. Su žmona Tamara Žurova oficialiai išsiskyręs G.Dekanidzė užsidarė savo nelegaliai pastatytoje viloje Trakų rajone, pardavė Vilniaus centre Gedimino prospekte valdyto "Vilniaus" viešbučio ir to paties pavadinimo restorano akcijas.

Pastaruoju metu G.Dekanidzė su žmona bandė nesėkmingai parduoti ir šią vilą. Už šią jis prašė 5 mln. litų, tačiau pirkėjo neatsirado. Persikraustęs į butą Vilniaus senamiestyje, buvęs "Vilniaus brigados" lyderis mažai rūpinosi ir vila – aplinka apleista, pastatas prašyte prašosi remonto, nors kaimynai tvirtina, kad praėjusią vasarą G.Dekanidzė ir T.Žurova dar į ją atvykdavo. Pora nors ir buvo išsiskyrusi, gyveno kartu.

Vilniaus mafijos krikštatėviu tituluoto vyro laidotuvėse iš anuomečių draugų pasirodė vos vienas kitas. Tiesa, tarp jų buvo "Vilniaus brigados" vadeiva laikytas Igoris Tiomkinas. Kiti stengėsi per daug nesiafišuoti – "Svetlana ir Matvejus", "Dora, Levas ir Elina", "Draugas Arkadijus", "Lena ir Jevgenijus", "Nuo draugų", "Nuo artimų draugų" "Nuo Paliūnų šeimos", "Nuo Sokolovskių šeimos" skelbia užrašai ant vainikų.

Baugino visą Vilnių

G.Dekanidzė nuolat buvo sekamas dar sovietų saugumo darbuotojų. Iš Gruzijos į Lietuvą persikraustęs vyras nuo pat pirmų dienų buvo teisėsaugos akiratyje. Jis buvo įtariamas valiutinių operacijų pažeidimais, neteisėta prekyba deimantais, pavogtais iš Gomelio gamyklos "Kristal". Teigta, kad 1987 m. jis kontrabanda iš Sovietų Sąjungos į JAV vežė aukso dirbinius.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais tėvas ir sūnus Dekanidzės įkūrė Gamybos ir komercijos firmų asociaciją, o iš tiesų tai buvo garsioji "Vilniaus brigada", kontroliavusi patrauklių objektų privatizavimą sostinėje, žudžiusi banditams nepaklusius žmones.

Pagrindinį kapitalą "Vilniaus brigados" vadeivos sukaupė per nekilnojamojo turto privatizacijos laikotarpį. Grupuotė užsiėmė turto prievartavimu, automobilių vagystėmis, narkotinių medžiagų platinimu, kontrabanda. Banditai buvo tiek suįžūlėję, kad net spaudoje skelbėsi, jog jie valdo sostinę.

Be Dekanidzių, "Vilniaus brigadai" taip pat priklausė I.Tiomkinas (pravarde Timocha), Igoris Achremovas (Achremas), Jurijus Kriukovas (Kriukas), Aleksandras Ždanovas (Ždanas), Zbignevas Mackevičius (Kotas), Romas Karpavičius (Karpis), Viačeslavas Slavickis (Slavėnia) ir kiti.

Šantažavo valstybę

"Vilniaus brigada" liepto galą priėjo, kai B.Dekanidzė davė įsakymą nužudyti žurnalistą Vitą Lingį. Žurnalistas prie savo namų Fabijoniškių mikrorajone buvo nušautas 1993 m. spalio 12 d. Tada teisėsaugininkai susigriebė ir netrukus dalis gaujos atsidūrė už grotų.

1994 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas B.Dekanidzei skyrė griežčiausią – mirties – bausmę. Oficialiai skelbiama, kad ji įvykdyta 1995 m. liepos 12 d.

G.Dekanidzė visais įmanomais būdais bandė išsukti savo vienturtį sūnų. Šios jo pastangos apaugo legendomis.

Teigiama, kad 1994 m. lapkričio 9 d. Lietuva sulaukė perspėjimo iš Vokietijos aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinio saugumo federalinės ministerijos, kad esama duomenų apie G.Dekanidzės ketinimus organizuoti Ignalinos atominės elektrinės susprogdinimą. Esą tokiam žingsniui jis būtų ryžęsis, jei jo sūnui būtų buvusi skirta mirties bausmė.

Kitą dieną iš tos pačios Vokietijos ministerijos esą buvo atsiųstas dar vienas perspėjimas. Jame teigta, kad teroro aktui jau viskas pasiruošta, į jį įtraukti keli elektrinės darbuotojai, o pats teroro aktas numatytas lapkričio 15-ąją.

Kad ir kaip buvo, 1994 m. lapkričio 14-ąją Ignalinos atominėje elektrinėje tikrai buvo sustabdyti abu blokai. Elektrinė buvo paleista po kelių dienų. Tuometis energetikos ministras Algimantas Stasiukynas pranešė, jog dėl to, kad elektrinė buvo sustabdyta neplanuotai, Lietuva patyrė 6,7 mln. litų nuostolį.

Šeimos draugas

Pasak Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininko Aleksandro Alijevo, nieko keista, kad su "Vilniaus brigada" anksčiau sietas Valerijus Sokolovskis (Sokolianas) G.Dekanidzę palydėjo į paskutinę kelionę. "Jie seni draugai", – kalbėjo pareigūnas.

Išardžius "Vilniaus brigadą" V.Sokolovskis pasinėrė į verslą. "Kiek žinome, jis turi savo kavinę, maitina žmones. Tai jau pagyvenęs žmogus ir su visokiomis gaujomis jam ne pakeliui", – sakė A.Alijevas.

V.Sokolovskio pavardė laikraščių puslapiuose šmėkštelėjo tik 2006 m. lapkritį, kai kažkas Justiniškių rajone sudegino buvusio "Vilniaus brigados" nario automobilį "Mitusubishi Pajero". Pareigūnai neabejojo, kad visureigis buvo padegtas. Įtarta, kad taip buvo sprendžiamos piniginės V.Sokolovskio problemos.

Pasuko doros keliu

Pasak A.Alijevo, "Vilniaus brigados" narys Viktoras Polonskis (Vesnuška) dabar daugiau gyvena ir dirba Baltarusijoje nei Lietuvoje. Jis ten turi savo verslą.

Iš kriminalinio pasaulio visiškai pasitraukė ir Viačeslavas Zaboronokas (Kozlikas). Jis jau kurį laiką dirba autošaltkalviu vienose automobilių remonto dirbtuvėse ir su senaisiais draugais neturi nieko bendra.

Kažkokį "versliuką", anot A.Alijevo, plėtoja ir I.Tiomkinas (Timocha). Beje, jis buvo vienas iš nedaugelio, su kuriuo iširus "Vilniaus brigadai" dar bendravo G.Dekanidzė.

Po to, kai buvo nužudytas V.Lingys, I.Tiomkinas ilgai slapstėsi užsienyje, vėliau buvo išduotas Lietuvai. Teisėsaugininkams nepavyko įrodyti, kad Timocha prisidėjo prie žurnalisto nužudymo, tačiau jis buvo teisiamas ir gavo 10 metų kalėjimo už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir turto prievartavimą iš verslininko Semiono Dielniko.

Didelę įtaką "Vilniaus brigadoje" turėjęs I.Tiomkinas po 9 metų, praleistų už grotų, 2004 m. (metais anksčiau) išėjo į laisvę ir įsidarbino futbolo klube "Polonia".

Timocha gyvena prabangiai, nemažai skraido į užsienį, tačiau bent kol kas pareigūnai nepastebi, kad jis užsiimtų nusikalstama veikla. Įtariama, kad I.Tiomkinui atiteko nemaža dalis buvusios "Vilniaus brigados" kasos.

Sužlugdė inspektorių

Beje, pažintis su šia nusikalstamo pasaulio žvaigžde parklupdė Vilniaus 5-ojo policijos komisariato vyresnįjį inspektorių Petrą Klimavičių. Už Timochai suteiktą pagalbą vyras neteko darbo.

2005 m. rugpjūčio pabaigoje I.Tiomkino šuo užpuolė vienos Žolyno gatvės gyventojos šunį vardu Bobikas. Moteris kreipėsi į policiją. Šį administracinį teisės pažeidimą policijos komisariato vadovai patikėjo tuo metu dirbusiam apylinkės inspektoriui P.Klimavičiui.

Jam priklausė teritorija, kurioje buvo padarytas pažeidimas, be to, jam prieš keletą mėnesių buvo pavesta kontroliuoti, kaip teismo įpareigojimų laikosi į laisvę pirma laiko paleistas I.Tiomkinas.

Pareigūnų įrašyti inspektoriaus ir Timochos telefoniniai pokalbiai parodė, kad buvęs "Vilniaus brigados" narys ir jį prižiūrėti turėjęs inspektorius bendravo daug maloniau, nei turėtų būti. I.Tiomkinas P.Klimavičių vadino "Petručio", o šis paskambinęs visada gražiai pasisveikindavo "Sveikutis", o baigdamas pokalbį palinkėdavo sveikatos.

Administracinę bylą ištyręs P.Klimavičius, paskambinęs I.Tiomkinui, pareiškė: "Jau viskas padaryta." Nors pats pareigūnas aiškino šiuos žodžius pasakęs tik tam, kad Timochą nuramintų, teismas tai įvertino kitaip.

Vietoj I.Tiomkino tąkart administacinė bauda buvo skirta jo draugui Andrejui, esą tą vakarą vedžiojusiam šunį.

Ilgai neužsibuvo

Tik 2008 m. pabaigoje į laisvę išėjęs "Vilniaus brigados" narys A.Ždanovas (Ždanas), netrukus vėl grįžo už grotų. Pernai gruodžio 7 d. pareigūnai gavo piliečio J.Č. pareiškimą, kuriame teigta, kad nepažįstami asmenys, panaudodami fizinį smurtą ir neteisėtai atėmę jo laisvę, gruodžio 2-ąją reikalavo perrašyti pareiškėjo įmonei priklausantį automobilį jo buvusios žmonos vardu ir sumokėti 50 tūkst. litų.

Įtarus nusikaltimu, gruodžio 28 d. buvo sulaikytas A.Ždanovas (g. 1964 m.), o kitą dieną – Podochanovas, (g. 1972 m.). Jiems pareikšti įtarimai dėl turto prievartavimo. Gruodžio 30-ąją Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas A.Ždanovą leido suimti trims mėnesiams, L.Podochanovą – mėnesiui.

A.Ždanovas 1999 m. buvo nuteistas už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą, tyčinį nužudymą ir kitus nusikaltimus. Jam skirta 12 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Gydomas psichiatrijos ligoninėje

Pernai rugpjūčio 31-ąją iš savo namų Vilniuje, J.Jablonsko gatvėje, į psichiatrijos ligoninę buvo išvežtas Z.Mackevičius (Kotas). Pasak A.Alijevo, vyras ten yra iki šiol. "Jis ten jau ne pirmą kartą", – paaiškino pareigūnas.

Siautėti Kotas pradėjo rugpjūčio 30-ąją. Dideliu greičiu įvažiavęs į kiemą jis apgadino tris automobilius. Kitą dieną, pasak Z.Mackevičiaus kaimynų, jis po kiemą ir rajoną lakstė su peiliu rankoje, grasino visus papjauti. Kulminacijos sulaukta po paros, kai naktį vyras per savo pirmo aukšto langą pradėjo mėtyti viską, kas pakliuvo po ranka. Per langą išskriejo televizorius, staliukas, kėdės, šiukšliadėžė su visomis jose buvusiomis šiukšlėmis, kiti daiktai.

Z.Mackevičiui nerūpėjo, kad daugelis jų krinta ant jo paties automobilio "Jaguar". Išdužo mašinos langai, aplamdytos durelės ir variklio gaubtas.

Tarp Z.Mackevičiaus išmestų daiktų yra kelios nervus veikiančių receptinių vaistų tramadolio pakuotės, nemažai švirkštų. Manoma, kad pastaruoju metu Kotas vartojo raminamuosius. Švirkštus išvydę kaimynai spėliojo, kad vyras galėjo būti priklausomas ir nuo narkotikų. Girto Z.Mackevičiaus žmonės teigia niekada nematę.

Kai policijos pareigūnams nepavyko draugiškai susitarti su Z.Mackevičiumi, nuspręsta butą šturmuoti jėga. Į vidų įsiveržę specialiųjų pajėgų pareigūnai Kotą sulaikė ir atidavė į medikų rankas. Sulaikomas Z.Mackevičius garsiai rusiškai rėkė, kad pareigūnai jį išdavė.

Pasak policininkų, policija Z.Mackevičiui kviesta ne pirmą kartą.

Mirtis jį aplenkdavo

Šio "Vilniaus brigados" nario biografija yra labai spalvinga – 1996 m. gegužės 24 d. Vilniaus apygardos teismas už plėšimus ir kitus nusikaltimus Kotą nuteisė kalėti aštuonerius metus. Tada teisme buvo įrodyta, jog Z.Mackevičius su savo bendrininkais grobdavo prabangius automobilius. Savo aukomis ši gauja dažniausiai pasirinkdavo Rusijos ar Baltarusijos piliečius, Lietuvoje įsigijusius automobilius. Apsimetę policininkais, nusikaltėliai netoli valstybės sienos juos stabdydavo ir atimdavo mašinas.

Iš įkalinimo vietos Z.Mackevičius buvo paleistas 2002 m., neatlikęs visos jam paskirtos bausmės. Tais pačiais metais jam buvo pareikšti įtarimai dėl turto prievartavimo iš verslininko Josifo Goldinšteino, įtarta, kad Kotas prisidėjo susprogdinant jo namą Plytinės gatvėje.

Į Z.Mackevičių buvo pasikėsinta kelis kartus, paskutinį – 2003 m. gruodžio 30 d. Kelios minutės po 14 val., jam su drauge Vilniuje važiuojant Kauno gatve, nugriaudėjo sprogimas. Moteriai sprogmuo nutraukė koją. Nors Z.Mackevičius atsipirko tik nubrozdinimais, su sugyventine buvo išvežtas į ligoninę.

Įtariama, kad sprogmenys buvo padėti po priekine keleivio sėdyne. Neatmesta versija, kad sprogo paties Z.Mackevičiaus vežami sprogmenys.

Į laisvę nepaleidžia

Įkvėpti laisvės oro jau kelis kartus nesėkmingai bandė su B.Dekanidze už V.Lingio nužudymą nuteistas I.Achremovas.

Jam, kaip ir penktadienį mirusio G.Dekanidzės sūnui, tąkart buvo skirta mirties bausmė, tačiau tuo pačiu nuosprendžiu ji buvo pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos.

2004 m. sausį Vilniaus apygardos teismo sprendimu nuteistajam laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta iki 25 metų. I.Achremovas mažiausiai tris kartus bandė pasiekti, kad į laisvę būtų paleistas anksčiau, tačiau teismai žurnalisto žudikui lieka negailestingi.

I.Achremovas į laisvę turėtų išeiti 2018 m. pabaigoje.

Už V.Lingio nužudymą nuteisti Viačeslavas Slavickis (Slavėnia) ir Borisas Bobičenka (Slonas) jau laisvėje. Policijos duomenimis, V.Slavickis išvykęs į užsienį, o apie B.Bobičenką pareigūnai teigia nieko negirdėję. "Jis išėjo į laisvę ir seniai apie jį nieko nežinome", – sakė A.Alijevas.

Slavėnia už grotų praleido 14 metų, Slonas, kuriam teismas buvo skyręs 13 metų ir 3 mėnesius nelaisvės, kalėjo šiek tiek daugiau nei 12 metų.

Pareigūnai žino, kad į laisvę išėjęs V.Slavickis dar kurį laiką bendravo su kitu "Vilniaus brigados" nariu Tadeušu Vasilevskiu (Gibonu), tačiau Slavėnia išvyko, o Gibonas liko vienišas. "Jis laisvėje, niekur nedirba, sėdi namie, yra niekam nereikalingas", – kalbėjo Vilniaus apskrities VPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas.

Slapstėsi Rusijoje

2007 m. balandžio 26 d. į Lietuvą iš Rusijos buvo pargabentas dar vienas "Vilniaus brigados" narys R.Karpavičius (Karpis). Jo tarptautinė paieška buvo paskelbta 1996 m.

Jis buvo ieškomas už 1995 m. gruodžio 30 d. Vilniuje, sveikatos komplekse "Delfinas", įvykdytą Jono Vilkelio nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti garsų Lietuvos sportininką Vidą Blekaitį.

1995 m. J.Vilkelis ir V.Blekaitis dirbo apsaugininkais viešbutyje "Lietuva". Kaip vėliau teisme pasakojo pats R.Karpavičius, 1995-ųjų gruodžio pabaigoje viešbučio baro apsaugininkai išvarė jo žmoną, o dar prieš kurį laiką sumušė jo pažįstamą.

Gruodžio 30 d. R.Karpavičius atvyko į viešbutį ir nusprendė išsiaiškinti santykius su apsaugininkais. Vėliau iš baro jis nuvyko į namus, iš ten pasiėmė pistoletą ir grįžo į "Lietuvos" viešbutį. Vyras apsaugininkams pasiūlė važiuoti aiškintis santykių į barą "Delfino" komplekse. Čia R.Karpavičius paleido šūvius į J.Vilkelį ir V.Blekaitį.

Šeši šūviai buvo paleisti į J.Vilkelį, septintas – į pilvą V. Blekaičiui. J.Vilkelis nuo šautinių sužalojimų mirė, o V.Blekaičiui, žinomam Lietuvos galiūnui, pavyko pabėgti.

Po šio nusikaltimo Karpis pasislėpė ir buvo sulaikytas tik 2006 m. gegužę. R.Karpavičiui skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Už grotų dienas leidžia ir Igoris Pervička (Boba), jis nuteistas už savavaldžiavimą.

Naujoji karta ramesnė

Iširus "Vilniaus brigadai" kai kurie jos nariai sukūrė savo grupuotes ir toliau bandė imtis senojo verslo, bet netrukus buvo sulaikyti ir nuteisti. Taip už grotų atsidūrė Jurijus Kriukovas (Kriukas), Olegas Mikulevičius (Oležka; jis atliko bausmę už gaujos nario Egidijaus Svirnelio nužudymą), Algis Daraškevičius (Kablukas), Viktoras Akmanavičius (Gorbatyj) ir daugybė kitų. Daugelis jų jau atlikę bausmes ir bando užmiršti kriminalinę praeitį.

Pasak A.Alijevo, Vilniuje iki šiol yra nemažai organizuotų nusikalstamų grupuočių, tačiau jos nėra tokios įžūlios ir pavojingos, kaip susikūrusios Lietuvai atgavus nepriklausomybę. "Pasikeitė ir ekonominė padėtis ir gal valstybėje daugiau tvarkos atsirado. Nebeliko visokiausių kooperatyvų, neliko ir ko reketuoti, juk neatvažiuosi pas "Maximos" generalinį direktorių ir nepasakysi: mes tave saugome, mokėk pinigus", – dienraščiui teigė Vilniaus apskrities VPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas.