Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
"Second life" – smegenų plovykla ar naujos galimybės?
2009-06-27
Mantas Tomkūnas
Virtualus pasaulis "Second life" realiame pasaulyje įgyja vis didesnį populiarumą, kasdien prie šio žaidimo prisijungia milijonai žmonių. Tačiau ar elektroniniai medžiai ir netikras paukščių čiulbesys ateityje nepakeis tikro gyvenimo?
Įsitraukė 20 milijonų
Kai prieš dešimtmetį pirmą kartą žiūrėjau filmą "Matrica", likau sužavėtas fantastų išmone ir idėja, kad kada nors žmonės galės gyventi virtualiame pasaulyje, kurio beveik neįmanoma atskirti nuo realybės. Filme didžioji žmonijos dalis gyvena virtualioje erdvėje to nė neįtardami. Tuomet pamaniau, kad panaši fantastinė idėja, tobulėjant technologijoms, galėtų būti įgyvendinta nebent labai tolimoje ateityje.
Tačiau po kelerių metų teko nustebti – 2003 m. interneto platybėse pasirodė pirmasis virtualus pasaulis, pavadintas "Second life". Šeštus metus gyvuojantis žaidimas jau įtraukė apie 20 mln. internautų iš viso pasaulio. Tiesa, dėl šio reiškinio pavadinimo interneto technologijų specialistai vis dar ginčijasi: vieniems tai – žaidimas, kitiems – virtualaus pasaulio užgimimas. Ne veltui "Second life", išvertus iš anglų kalbos, reiškia "kitas gyvenimas".
Ir vis dėl to, kas tai? Dar viena smegenis bukinanti, internetinė laiko siurbimo mašina, ar naujos virtualaus pasaulio galimybės, kurios suartins žmones dar labiau, nei tai sugebėjo padaryti greičiausi lėktuvai ir traukiniai?
Įkūrė virtualų verslą
Mano bandymas susipažinti su "Second life" baigėsi nesėkme: instaliuota "Second life" programa nuolat strigo, o bandymai išsiaiškinti, kodėl iš apmokymams skirtos vietos negaliu pereiti į virtualų pasaulį, baigėsi nesėkme. Tuokart išmokau tik pakelti savo "virtualų aš", dar kitaip vadinamą avatarą, nuo žemės ir šiek tiek paskraidyti, tačiau naujųjų virtualių draugų nesuradau.
Antras bandymas susipažinti su virtualiu pasauliu buvo daug sėkmingesnis. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, jis vyko realioje erdvėje ir laike. Sužinojęs, kad grupė lietuvių neseniai dalyvavo didžiausiame iki šiol "Second life" suvažiavime Europoje, nusprendžiau su jais susisiekti. Į susitikimą atėję keturi jauni vyrai pasirodė esą Kauno technologijos universiteto absolventai, neseniai įkūrę verslą virtualioje erdvėje – "Second life".
"Apie "Second life" sužinojome prieš keletą metų. Pradėjome jį tyrinėti: kokie procesai vyksta, kokios paslaugos teikiamos. Šovė mintis, kad prie "Second life" galime prisijungti ir mes", – virtualioje erdvėje veikiančios bendrovės "Meta life" atsiradimą prisiminė bendrovės įkūrėjas Robertas Višinskis.
Nors bendrovė įregistruota Lietuvoje, tačiau visa jos veikla sukasi "Second life" erdvėje. Bendrovės įkūrėjai pasakoja virtualioje erdvėje įkūrę prekybos tinklą, kuriame pardavinėjami produktai, susiję su "Second life" gyvenimu.
"Second life" erdvėje per dieną parduodama prekių už 1,5 mln. dolerių – prie šios pinigų tėkmės panorome prisijungti ir mes. Sukūrėme mažmeninį virtualių prekių prekybos tinklą. Tiekėjai mūsų parduotuvėms tiekia prekes, o atėję pirkėjai jas nusiperka. Tai gali būti bet kokios prekės. Viskas vyksta be mūsų žinios", – apie virtualaus verslo užkulisius pasakojo už "Meta life" rnkodarą ir pardavimą atsakingas Paulius Sirevičius.
Jaunieji verslininkai pasakojo, kad jų darbus yra pastebėjusi kompanija "Nokia", aktyviai veikianti virtualiuose pasauliuose. Su šia bendrove lietuviai yra dalyvavę bendruose projektuose. Kompanija šiuo metu naudojasi lietuvių sukurta sistema savo populiarumui "Second life" didinti. Buvę KTU studentai neseniai gavo pasiūlymą dirbti "Nokia" būstinėje Helsinkyje.
Artimas trimačiam internetui
Kas yra tas mistiškasis virtualus pasaulis, dar kitaip vadinamas 3D pasauliu? "Second life" erdvėje dirbantys KTU absolventai neigia, kad tai žaidimas, kuriame praleisti laiko renkasi tik paaugliai ir jaunimas. Projektas jau senokai peraugo žaidimo lygį. "Second life" yra virtualus 3D pasaulis, kuriame sukurta trimatė, animuota aplinka. Daugeliu atveju ši aplinka atkartoja realų pasaulį, pavyzdžiui, daugelio virtualaus pasaulio vartotojų pamėgta vieta yra Airijos sostinė Dublinas.
"Tai ne vien žaidimas. Į 3D pasaulių ateitį žiūrima labai rimtai. Virtualūs pasauliai šiuo metu tik užgimsta, bet, manoma, kad ateityje jie virs internetine technologija, kokia šiuo metu yra pokalbių programa "Skype". Atsiranda naujos technologijos, kokių iki šiol nebuvo. Sukuriama virtuali aplinka žmonėms iš viso pasaulio. Žmonės, esantys skirtinguose pasaulio kraštuose, gali pasijusti tarsi jie būtų vienoje vietoje ir veikti kažką kartu. Tai naujas dalykas, iki šiol panašių galimybių nebuvo. Interneto technologijos juda į šią pusę", – pasakojo R.Višinskis.
Pasak R.Višinskio "Second life" negalima vadinti žaidimu, nes pastarasis dažniausiai turi tikslą, pavyzdžiui, futbole žaidžia dvi komandos, siekiančios laimėti. "Virtualus pasaulis yra artimesnis internetui, kuriame pats nusprendi, ar svarbiau bendrauti, kurti verslą ar bendruomenę, o gal tik įsijungti į žaidimą. "Second life" idėja yra artimesnė trimačiam internetui nei žaidimui", – tikino pašnekovas.
Avataras – virtualus aš
Kitaip nei realybėje virtualaus pasaulio gyventojas gali įgyti bet kokį pavidalą – tai tik fantazijos ir skonio reikalas. Prie virtualaus pasaulio prisijungti galima susikūrus avatarą – virtualų savo atvaizdą. Virtualaus pasaulio esmė – gyventi jame tarsi realiame pasaulyje, susitikti su draugais ir pažįstamais, dalyvauti įvairiuose renginiuose.
"Atvaizdą galima keisti pagal savo poreikius ir įsivaizdavimą, koks virtualiame pasaulyje nori būti. Virtualiame pasaulyje galima bendrauti, žaisti, reklamuoti savo bendrovę, eiti į naktinius klubus, koncertus", – apie virtualaus pasaulio galimybes pasakojo R.Višinskis.
Virtualiame pasaulyje, kaip ir tikrame, gyvuoja mados ir tendencijos, kurių stengiasi laikytis virtualaus pasaulio gyventojai. "Avatarai visuomet kuriami gražūs, nesvarbu, kokių kūno apimčių jų savininkai būtų realybėje. Dažniausiai tai ilgaplaukiai, liekni virtualaus pasaulio gyventojai. Žmonės virtualioje erdvėje realizuoja savo norus būti idealūs. Šis įvaizdis "Second life" yra labai svarbus", – pabrėžė bendrovės "Meta life" programuotojas Andrius Mačys.
Pašnekovai pasakojo, kad norintys pasirodyti originalūs virtualios erdvės gyventojai kartais pasirenka netradicinę išvaizdą. "Žmonės pasiverčia šunimis ir katėmis, kitais gyvūnais, kartą matėme net vaikščiojantį tualetą. Tikriausiai tokiu būdu žmonės nori atkreipti į save dėmesį. Taip žmonės save realizuoja – realiame gyvenime toks žmogus tikriausiai neišdrįstų pražygiuoti Laisvės alėja apsirengęs šuns kostiumu", – svarstė P.Sirevičius.
Neseniai "Second life" praūžė mada, kai merginos įsikišdavo į burną žiurkę ir su ja visur vaikščiodavo.
Šalin realųjį drovumą!
Nepaisant visų fantastinių galimybių tapti bet kuo ir būti kur nori, didžiausiu "Second life" pliusu laikoma bendravimo galimybė. Ji suteikia lygias galimybes visiems virtualaus pasaulio gyventojams.
"Realiame gyvenime drovus žmogus virtualioje erdvėje elgiasi visai kitaip – pavyzdžiui, nėra jokių vidinių kliūčių eiti pašokti į virtualų naktinį klubą. Neįgaliam žmogui tai geras būdas bendrauti. Tačiau daugelis taip niekada ir nesusitinka, nes būna iš skirtingų šalių", – aiškino P.Sirevičius.
Tačiau ar netaps virtualus pasaulis tikro bendravimo pakaitalu? "Lietuvoje prieš keletą metų buvo populiari interneto bendravimo programa "Mirc". Buvo žmonių, kurie joje mirko paromis. Vieniems priklausomybė nuo kompiuterio pasireiškia lengva forma ir jie greitai nuo jos išsilaisvina, kiti suserga sunkia priklausomybės forma. Praeina ne vieni metai, kol išsivaduoja. Aišku, taip gali nutikti ir su "Second life", – neneigė P.Sirevičius. Tačiau jis visgi regi daugiau "Second life" pliusų nei minusų – vieniems virtualus pasaulis padeda bendrauti, kitiems – daryti verslą.
Virtualių lietuvių nedaug
Nors pasaulyje "Second life" labai populiarus, Lietuvoje taip nėra. Anot lietuvių "Second life" verslininkų, viena priežasčių – jis nėra prieinamas taip paprastai kaip internetas. Norint tapti virtualaus pasaulio gyventoju, tenka mokytis nemažai elgsenos įgūdžių. Dar mažiau virtualiame pasaulyje sutinkama lietuvių, nusprendusių pradėti verslą. "Second life" esu sutikęs tik vieną aktyvų lietuvį, tačiau ir jis gyvena Amerikoje. Lietuviai čia nelabai reiškiasi. Anksčiau turėjome vietą, kurioje susitikdavome su lietuviais. Tokių, kurie bandytų uždirbti pinigus, yra vienetai, o tų, kurie kartkartėm bendrauja, galėtų būti keletas tūkstančių. Tačiau pasakyti, kiek tiksliai tautiečių leidžia laiką virtualiame pasaulyje, neįmanoma, nes statistika nevedama", – mano R.Višinskis.
Kitaip į virtualų pasaulį žvelgia užsieniečiai. Kai kurie jų įsigudrina užsidirbti tiek pinigų, kiek užtenka išlaikyti visai šeimai. "Pažįstu vieną anglę, kuri augina vaikus ir juos išlaiko leisdama laiką "Second life". Ji kuria virtualius drabužius, kuriuos parduoda "Second life" vartotojams. Lietuvoje tokių pavyzdžių nežinome, žinoma, išskyrus mus", – šyptelėjo P.Sirevičius.
Mada, muzika, reklama
"Second life" yra populiarus tarptautiniame verslo pasaulyje, mat čia veikia sistema, leidžianti laisvai prekiauti, o svarbiausia – pigiai reklamuotis. Savo atstovybes virtualiame pasaulyje yra įkūrę daug garsių pasaulio kompanijų, tarp jų – ir Lietuvos, pavyzdžiui, "Omnitel". Yra kelios pagrindinės virtualaus verslo kryptys – mada ir muzika, virtualių prekių gamyba bei pardavimas, taip pat – reklamos verslas.
"Žmonės perka virtualius drabužius ar daiktus norėdami neatsilikti nuo mados. Kaip ir tikrame pasaulyje į bendrovės pristatymą ar pasitarimą neateisi vilkėdamas megztinį, o rinksiesi kostiumą. Taip ir virtualiame pasaulyje", – apie virtualaus mados verslo populiarumą pasakojo R.Višinskis.
Kitaip nei tikrų, virtualaus pasaulio drabužių kainos yra ne tokios didelės: siekia vos keletą dolerių. Kaip ir realiame pasaulyje, kuriant virtualią madą pirmauja italai, rengiantys gausius madų šou. Kai kurie drabužių kūrėjai virtualiame pasaulyje sukurtas madingiausias kolekcijas vėliau perkelia į tikrovę.
Labai svarbi ir didelė "Second life" yra muzikos industrija. Virtualaus pasaulio gyventojai renkasi į virtualius koncertus, kuriose atlikėjai realiu laiku atlieka savo kūrinius. "Užsienyje muzikos atlikėjų konkurencija yra labai didelė, todėl jie ieško bet kokių būdų parduoti savo kūrinius ir užsidirbti. Viena tokių vietų tapo "Second life". Daugelis garsių atlikėjų savo kūrinius parduoda per mūsų virtualią parduotuvę", – pasakojo P.Sirevičius.
Nustebino dalyvių amžius
"Second life" erdvėje dirbantys lietuviai neseniai dalyvavo Amsterdame vykusioje konferencijoje "Meta meets 09". Tai buvo pirmoji didelė konferencija Europoje, skirta virtualiems pasauliams.
"Važiavome susipažinti su žmonėmis, su kuriais esame pažįstami virtualiame pasaulyje, atrasti naujų pažinčių, paklausyti, kuo gyvena kitos bendruomenės, kokie vyksta projektai, verslo sandėriai. Buvo įdomu sužinoti, kodėl tokios kompanijos, kaip "Nokia", "IBM", "Siemens", "Dell" eina į virtualius pasaulius. Jie "Second life" erdvėje eksperimentuoja, kuria projektus, žiūri, kurie produktai pasiteisina, o kurie ne", – pasakojo R.Višinskis.
Labiausiai lietuvius Amsterdame nustebino parodos dalyvių amžius. Daugiausiai parodoje dalyvavo 30 –40 metų "Second life" ir kitų virtualių pasaulių gerbėjai. "Mes buvome vieni jauniausių ir tuo labai stebėjomės. Prieš važiuodamas maniau, kad sutiksime bendraamžių, nes "Second life" technologijos yra labiau priimtinos jaunesniems žmonėms", – stebėjosi programuotojas Aurimas Norkus.
Vakare, po konferencijos, Amsterdamo centre buvo pastatytas airiškas baras, kuriame gyvai koncertavo "Second life" pasaulyje garsus muzikantas. Tuo pat metu koncertas vyko ir virtualioje erdvėje. Kompiuteriais vyko bendravimas tarp dalyvavusiųjų koncerte ir tų, kurie tą koncertą stebėjo už šimtų ir tūkstančių kilometrų.
Piešia šviesią ateitį
Kokia virtualių pasaulių ateitis? Su "Second life" ateitį susieję jaunieji Lietuvos verslininkai tikina, kad kol kas 3D pasaulis žengia pirmuosius žingsnius. Bet ateityje net ir nerealiausiai atrodančios fantastinės idėjos gali tapti realybe.
"Mokslininkai jau sukūrė ausines, galinčias perskaityti žmogaus mintis ir šią technologiją perkėlė į "Second life". Užsidėjus šias ausines tereikia pagalvoti, ką nori padaryti ir avataras įvykdo komandas. Tokios ausinės netrukus turėtų pasirodyti prekyboje. Ir tai tik pradžia – ateityje technologijos dar labiau tobulės", – įsitikinęs R.Višinskis.
Tai, kad virtuali erdvė vis labiau domina mokslo pasaulį, įrodo ir faktas, kad projektą rimtu laiko JAV kosmoso tyrinėjimo agentūra NASA. Manoma, kad į pirmąją ilgą kelionę išsirengę astronautai susidurs su psichologinėmis problemomis, todėl ryšį su artimaisiais ir draugais galės palaikyti per "Second life" virtualią erdvę.
Tačiau virtuali erdvė susiduria ne tik su technologiniais iššūkiais, bet ir su moralinėmis dilemomis. Šiuo metu "Second life" bendruomenėje verda diskusija, kas yra privatu, o kas vieša. Daugelis ribų tarp viešumo ir privatumo virtualioje erdvėje išnyksta.
Viktorija Grigaliūnienė, psichologė
Negalime atsilikti nuo naujovių, o virtualus pasaulis nieko nestebina, nes gyvename XXI a. Virtualus pasaulis yra gerai tol, kol nepakeičia natūralaus žmogaus bendravimo. Yra žmonių, turinčių priklausomybę nuo interneto, gyvai bendrauti jiems nepavyksta, tik kompiuteriu. Tai yra blogai, šią priklausomybę reikia gydyti. Jeigu internetas naudojamas pažintiniams tikslams, bendravimui, konferencijoms, kuriose keičiamasi nuomonėmis, tai toks interneto naudojimas racionalus. Sunku pasakyti, ar ateityje daugės žmonių, priklausančių nuo interneto, tačiau jau dabar tokių yra nemažai, ypač tarp jaunų žmonių. Tėvai neretai atveda savo vaikus pas psichologus, kai vaikai nebenori gyvo bendravimo, tik – kompiuteriu. Kartais tėvai, bausdami vaikus, veja juos nuo kompiuterio ir liepia žaisti kieme, o juk sovietiniais laikais bausme buvo laikoma neleisti į kiemą. Tačiau gali būti, kad žmonės ateityje adaptuosis, nes istorija sukasi ratu, tad neretai grįžtama prie dalykų, kurie buvo svarbūs prieš keliasdešimt metų. Bendraujant virtualiame pasaulyje yra savų pliusų ir minusų. Teigiama yra tai, kad turintis kompleksų ar fiziškai negražus žmogus gali bendrauti. Susikūrę internetinį įvaizdį, žmonės pakeičia išvaizdą, kuri jiems trukdo bendrauti realiame gyvenime. Padedami susikurto virtualaus įvaizdžio jie įgauna pasitikėjimo savimi, ir tai yra gerai. Žmonės susiranda draugų, keičiasi nuomonėmis. Tačiau antruoju žingsniu turėtų tapti darbas su savimi. Jie turėtų kreiptis į specialistus, kurie padėtų išmokti bendrauti su žmonėmis būnant realios išvaizdos.
Virtualios erdvės istorija
Trimačio virtualaus pasaulio idėja pasaulio mokslininkų galvose užgimė dar šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tačiau idėjos technologijas pasivijo tik po kelių dešimtmečių. Pirmosios 3D technologijos atrastos apie 1980-uosius. "Second life" 2003 m. įkūrė kompanija "Linden Research, Inc." Įkūrėjų moto – "Įgyvendink savo svajonę". Trimačiame pasaulyje jo gyventojai gali tapti kuo panorėję, įgauti kuo įvairiausią išvaizdą. Tapti drambliu, pele, pasistatyti namą ore ar apsigyventi kosmose – visa tai yra įmanoma.
