Trečdalis Lietuvos gyventojų nežino, kas yra inovacijos


2008-06-09
kaunodiena.lt
Trečdalis Lietuvos gyventojų nežino, kas yra inovacijos

Trečdalis Lietuvos gyventojų nežino, kas yra inovacijos, parodė Ūkio ministerijos užsakymu bendrovės „TNS Gallup" atliktas tyrimas.

Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip įvairaus amžiaus Lietuvos piliečiai supranta, kas yra inovacijos ir kur jos gali būti pritaikytos.

Apklausoje dalyvavo 511 respondentų, kurių amžius - nuo 15 iki 74 metų. Beveik trečdalis apklaustųjų - 28,9 proc. - nežinojo arba negalėjo atsakyti į klausimą, kas yra inovacijos.

Atsakydami į klausimą, kas yra inovacijos, beveik 43 proc. respondentų nurodė, kad tai „visos naujovės, padedančios plėtoti verslą", apie 36 proc. apklaustųjų sakė, kad tai yra „technologinės naujovės". Maždaug 16 proc. mano, kad inovacijos yra „moksliniai tyrimai".

Sunkiausiai apibūdinti terminą „inovacijos" sekėsi jauniausiajai respondentų grupei - 15-19 amžiaus jaunuoliams, iš kurių beveik 46 proc. į šį klausimą negalėjo atsakyti, taip pat vyresnio amžiaus (60-74 m.) žmonėms - 37,8 proc.

Pasak tyrimo, terminą „inovacijos" geriausiai žino Lietuvos gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas (nuo 800 Lt vienam šeimos nariui), taip pat turintys verslą arba dirbantys samdomą darbą.

19,6 proc. respondentų į klausimą „Kur gali būti pritaikytos inovacijos?" atsakė, kad visose srityse. Apie 14 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad inovacijos gali būti pritaikytos versle, 12 proc.- gamyboje, 9 proc. - moksle, 7 proc. - pramonėje. Beveik 38 proc. respondentų negalėjo nurodyti, kur gali būti pritaikytos inovacijos.

Daugiausiai informacijos apie inovacijas Lietuvos gyventojai teigia gaunantys iš televizijos ir radijo - maždaug 60 proc. apklaustųjų nurodė šias žiniasklaidos rūšis kaip svarbiausią tokios informacijos gavimo kanalą. Apie 43 proc. apklaustųjų informaciją apie inovacijas gauna iš spaudos, 23 proc. - iš interneto.

Anot ūkio ministro Vyto Navicko, ilgalaikio ekonomikos augimo ir tarptautinio konkurencingumo didinimas tiesiog neįmanomas be inovacijų. „Jas reikėtų suvokti šiek tiek plačiau - inovacijos nėra vien tik moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra", - sako ministras.

Ūkio ministerijos sekretorius Arūno Keraminas teigia, kad plačiąja prasme inovacijos gali būti pritaikytos bet kuriame ūkio sektoriuje - taip pat ir valstybės tarnyboje, sveikatos apsaugos ar švietimo srityse. „Vis dėlto svarbiausia sritis inovacijoms yra verslas, ypač pramonė ir paslaugų sektorius. Į verslą diegti inovacijas skatina siekis būti konkurencingiems ir inovacijų ekonominė nauda, kai siekiama pakeisti pasenusius produktus ar išplėsti jų asortimentą, sumažinti produktų savikainą, išlaikyti ar padidinti užimamos rinkos dalį, ir panašiai", - sakė A.Keraminas. 

Europos Komisijos Įmonių ir pramonės direktorato paskelbtoje „2007 metų Europos inovacijų švieslentėje" Lietuva pagal kai kuriuos inovacijų veiklos rodiklius (tokius kaip išsilavinimą gavusių gyventojų skaičius) gerokai lenkia ES vidurkį, tačiau kiti inovacijų veiklos rodikliai rodo nemažą atotrūkį tarp verslo, pramonės ir mokslo.

Pagal suminį inovatyvumo indeksą Lietuva patenka į besivejančių šalių grupę, kuriai priklauso Malta, Latvija, Vengrija, Graikija, Slovakija, Lenkija, Portugalija, Bulgarija ir Rumunija, tačiau „2007 metų Europos inovacijų švieslentėje" pabrėžiama, kad Lietuva kartu su Estija ir Čekija per dešimtmetį, greičiausiai iš naujųjų ES valstybių narių, pasieks ES inovacijų veiklos rezultatų vidurkį.