Vabzdžio geluonyje – mirties pavojus Pereiti į pagrindinį turinį

Vabzdžio geluonyje – mirties pavojus

2008-07-28 23:22
Ke­tu­rių šir­šių su­gel­tos Bir­žų ra­jo­no gy­ven­to­jos gy­vy­bė už­ge­so pa­ke­liui į li­go­ni­nę. Me­di­kai įsi­ti­ki­nę, kad mo­te­rį bū­tų pa­vy­kę iš­gel­bė­ti, jei­gu jai lai­ku bū­tų bu­vę su­leis­ta ad­re­na­li­no.

Ke­tu­rių šir­šių su­gel­tos Bir­žų ra­jo­no gy­ven­to­jos gy­vy­bė už­ge­so pa­ke­liui į li­go­ni­nę. Me­di­kai įsi­ti­ki­nę, kad mo­te­rį bū­tų pa­vy­kę iš­gel­bė­ti, jei­gu jai lai­ku bū­tų bu­vę su­leis­ta ad­re­na­li­no.

To­dėl jaut­rius žmo­nes spe­cia­lis­tai įspė­ja ne­dels­ti ir pa­si­rū­pin­ti rei­ka­lin­gų pre­pa­ra­tų.
Kar­tais įgelti bi­tės ar šir­šės žmo­nės su­glums­ta: ar vi­sa­da rei­kia kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą. Jei įgel­ta vie­ta tins­ta, da­ro­si silp­na, dels­ti ne­ga­li­ma - rei­kia kreip­tis į me­di­kus.

Ap­si­lan­ky­ti pas spe­cia­lis­tą pra­var­tu, jei to­kie simp­to­mai ne­praei­na ir ki­tą die­ną. Bi­čių nuo­dams jaut­res­nės mo­te­rys, vai­kai ir pa­gy­ve­nę žmo­nės. Pa­vo­jin­giau­sia, jei vabz­dys įgė­lė į kak­lą ar vir­šu­ti­nį akies vo­ką.

Tins­ta lie­žu­vis ir gerk­los

Vabz­džio įgė­li­mas ne vi­sa­da pa­vo­jin­gas. Tai pri­klau­so nuo žmo­gaus or­ga­niz­mo reak­ci­jos į nuo­dus. Vie­nam įgel­ta vie­ta ga­li tik pa­raus­ti, ki­tam - iš­si­vys­ty­ti ana­fi­lak­si­nis šo­kas, ga­lin­tis baig­tis mir­ti­mi.

Įgė­ltam bi­tės ar šir­šės svei­kam žmo­gui ky­la vie­ti­nė reak­ci­ja - niež­ti, per­šti ar de­gi­na odą. Su­gel­ta vie­ta ga­li iš­tin­ti. Po pa­ros ti­ni­mas pa­pras­tai at­slūgs­ta ir skaus­mas praei­na.

Kur kas pa­vo­jin­ges­nė sis­te­mi­nė aler­gi­nė reak­ci­ja. Leng­vais at­ve­jais ji pa­si­reiš­kia dre­bu­liu, su­si­jau­di­ni­mu, dil­gė­li­ne.

O sun­kiau­siais at­ve­jais pa­tins­ta lie­žu­vis, gerk­los: žmo­gus dūs­ta, at­si­ran­da du­su­lys, švil­pian­tis kvė­pa­vi­mas, py­ki­na­ma, ve­mia­ma, vi­du­riuo­ja­ma, pra­si­de­da spaz­mi­niai pil­vo skaus­mai, su­ma­žė­ja krau­jos­pū­dis, su­trin­ka šir­dies rit­mas, pra­si­de­da trau­ku­liai, pa­ra­ly­žius, ne­ten­ka­ma są­mo­nės.

Or­ga­niz­mas įsiaud­ri­na pa­ma­žu

Pa­vo­jin­gas gy­vy­bei ana­fi­lak­si­nis šo­kas daž­niau­siai iš­tin­ka ne­ti­kė­tai, po ke­lių mi­nu­čių įgė­lus bi­tei. Lai­ku ne­su­tei­kus pa­gal­bos žmo­gus ga­li mir­ti.

„Ta­čiau mir­tis nuo vie­no įgė­li­mo neiš­tin­ka. Or­ga­niz­mas vabz­džių nuo­dais įjaut­ri­na­mas per il­gą lai­ką. Pir­mą­kart įgė­lus ga­li ne­bū­ti jo­kios reak­ci­jos, ki­tą­kart - smar­kiau nie­žė­ti, po ku­rio lai­ko - ir su­tin­ti", - ti­ki­no Klai­pė­dos ap­skri­ties li­go­ni­nės Pul­mo­no­lo­gi­jos ir aler­go­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Ma­rius Zo­lu­bas.

Kas­met nuo šir­šių ar bi­čių įgė­li­mo mirš­ta maž­daug pen­ki žmo­nės. Daž­niau­siai jie bū­na aler­giš­ki. Kad nea­ler­giš­ką žmo­gų iš­tik­tų mir­tis, jį tu­rė­tų su­gel­ti ke­li šim­tai bi­čių ar šir­šių.
Aler­giš­ki as­me­nys tu­rė­tų ne­šio­tis švirkš­tą su ad­re­na­li­no am­pu­lė­mis, kad šiems vabz­džiams įgė­lus ga­lė­tų ne­dels­da­mi jo su­si­leis­ti.

Ge­luo­nį pa­ta­ria­ma nu­pjau­ti

Žmo­nės kar­tais pai­nio­ja šir­šes su bi­tė­mis. Pas­ta­ro­sioms įkan­dus lie­ka ge­luo­nis. Ką tuo­met da­ry­ti? Bi­ti­nin­kai siū­lo ge­luo­nies ne­trauk­ti, o at­sar­giai nu­pjau­ti. Ta­čiau kai ku­rie me­di­kai tam prieš­ta­rau­ja.

M.Zo­lu­bas pa­lai­ko bi­ti­nin­kų po­zi­ci­ją. Ban­dant iš­trauk­ti ge­luo­nį neiš­ven­gia­mai su­spau­džia­mas nuo­dų mai­še­lis. Tad bi­tės nuo­dai pa­ten­ka į or­ga­niz­mą. Ge­riau ge­luo­nies vir­šū­nė­lę nu­pjau­ti su nuo­dų mai­še­liu, o li­ku­čius pa­ša­lin­ti pa­skui.

Kai ku­rie me­di­kai prieš­ta­rau­ja, kad bū­tų nu­pjau­ta ge­luo­nis, nes ga­li­ma in­fek­ci­ja. M.Zo­lu­bas ra­mi­na, jog bi­tei ar šir­šei įkan­dus ne­rei­kė­tų bi­jo­ti, kad pa­teks in­fek­ci­ja. Tik šios vie­tos ne­rei­kė­tų trin­ti ar ka­sy­ti.

Gy­dy­to­jas skep­tiš­kai ver­ti­na pa­ta­ri­mus, pa­de­dan­čius ap­si­sau­go­ti nuo įgė­li­mo. Me­di­kas įsi­ti­ki­nęs, jog per­skai­tęs žmo­gus juos tuoj pa­mirš­ta.

Ta­čiau at­sar­giems ir tu­rin­tiems ge­rą at­min­tį pa­ta­ria gam­to­je ne­si­kvė­pin­ti, nedėvėti gė­lė­tų dra­bu­žių, veng­ti sal­džių gai­vių­jų ir al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, vai­sių. Jei ap­lin­kui skrai­do bi­tė ar šir­šė, ran­ko­mis ge­riau ne­mo­si­kuo­ti.

Nep­ri­ta­rė jis ir tam, kad bū­tų nau­do­ja­mos ne­va šir­šes ir bi­tes at­bai­dan­čios prie­mo­nės. „Jei vaikš­čio­siu ba­sas po pie­vą ar ne­žiū­rė­siu, ką ge­riu, jo­kie purš­ka­lai man ne­pa­dės", - iro­ni­za­vo M.Zo­lu­bas.


Ką da­ry­ti įgė­lus bi­tei ar šir­šei?

Nup­jau­ti ge­luo­nį ir pa­ša­lin­ti jo li­ku­čius.
Įgel­tą vie­tą pa­tep­ti de­zin­fe­kuo­jamosiomis prie­mo­nė­mis.
Už­dė­ti le­do.
Nie­žė­ji­mą su­ma­žin­ti pa­de­da skies­to ac­to pa­vil­gas ar­ba ge­ria­mo­sios so­dos tir­pa­lo komp­re­sas.

Kaip iš­veng­ti bi­čių ar šir­šių ata­kos?

Ne­vaikš­čio­ti ba­so­mis po žo­lę.
Ne­nau­do­ti kve­pa­lų ar stip­riai kve­pian­čių hi­gie­nos prie­mo­nių.
Ne­ger­ti sal­džių gai­vių­jų ar al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų.
Nedėvėti gė­lė­tų, ryš­kių dra­bu­žių.
Per karš­čius aler­giš­kiems žmo­nėms veng­ti sun­kaus fi­zi­nio dar­bo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų