Skubios pagalbos loterija


2008-04-15
Skubios pagalbos loterija

Staiga susirgusiems žmonėms gydytojų kabinetų duris atveria tik registratorių geranoriškumas

Netikėta liga neklausia, ar esi apsidraudęs ir prisiregistravęs poliklinikoje, ar turi šeimos gydytojo siuntimą specialisto konsultacijai. Dažnai tik nuo poliklinikų registratorių priklauso, ar su skausmu teks grįžti namo, ar atsivers gydytojo kabineto durys.
Ligų, kai žmogui privalo būti suteikta pagalba, sąrašas netrumpas. Tačiau kaip prisipažįsta patys medikai, yra daugybė biurokratinių kliūčių, leidžiančių ligoniui atsukti nugarą. Todėl skubios pagalbos paieškos neretai prilygsta loterijai. Tuo įsitikino „Sveikatos“ žurnalistės, poliklinikose atlikusios eksperimentą. Jos pabandė ieškoti skubios pagalbos.

Patarė užsukti į vaistinę

„Skauda ausį? Čia pat už kampo yra vaistinė, nusipirkite lašiukų, sulašinsite ir praeis“, – toks pasiūlymas nuskambėjo iš vienos didžiausių sostinės Centro poliklinikos registratorės lūpų. Priminiau jai, kad savo nuožiūra vaistų vartoti nepatartų nė vienas gydytojas, todėl ir atėjau pirmiausia išsiaiškinti smarkaus skausmo priežasties.
Prikandusi liežuvį jauna registratorė pradėjo naršyti kompiuteryje. Informavusi, jog nėra vietų net mokamoms konsultacijoms, ji parodė, kad pokalbis baigtas ir kreipėsi į kitą eilėje laukiantį pacientą. Tačiau nuo langelio nesitraukiau. Prie jo pamindžikavusi dar minutėlę, vėl priminiau, kad kenčiu veriantį skausmą.
„Eikite pas šeimos gydytoją. Galbūt jis jus šiandien dar priims ir išrašys siuntimą pas ausų, nosies ir gerklės ligų specialistą“, – gūžčiodama pečiais kalbėjo registratūros darbuotoja.
Prie šeimos gydytojos Valentinos Krivošejevos kabineto laukiantys pacientai įtariai sužiuro, ar tik nebandysiu veržtis be eilės. „Nežinau, ar spėsime jus priimti. Palaukite“, – atsainiai tarstelėjo koridoriumi skubanti slaugytoja. „O ką daryti, jei nespėsite?“ – į šį klausimą ji nebeatsakė. Šnekus seneliukas pagrūmojo pirštu, kad net nebandyčiau brautis be eilės, ir parodė į laisvą vietą ant suolelio. Tapo aišku, nors ir gausiu siuntimą, ausų ligų specialisto aplankyti tikrai nebespėsiu. Iki poliklinikos darbo pabaigos buvo likusi valanda.

Sugraudino tik verkšlenimas

Į Šeškinės polikliniką įžengiau prieš vidurdienį. Į eilę registratūroje nestojau, užkalbinau sveikatos istorijas tvarkančią Liudmilą Terešką. Pasiskundžiau, kad man labai skauda pilvą ir paklausiau, ar gydytojai negalėtų manęs apžiūrėti. Pirmiausia ji pasiteiravo, ar esu pas juos registruota. Prisipažinau, kad Vilniuje nesu registruota. Išgirdusi, kad laikinai gyvenu Žirmūnuose, mergina pasiūlė nuvykti į Antakalnio polikliniką. Pasiskundžiau, jog nežinau, kur ji yra. Registratorė kantriai pabandė nupasakoti, kokiu viešuoju transportu galėčiau ten nusigauti. Ėmiau verkšlenti, kad pilvą iš tikrųjų labai skauda ir spyriausi, kad niekur nevažiuosiu. Tada ji perspėjo, kad už apžiūrą gali tekti mokėti.
Kažkam paskambinusi telefonu, Liudmila netrukus pranešė džiugią žinią, kad mane gali apžiūrėti ginekologė. Už gydytojo konsultaciją mokėti vis dėlto nereikės, nes man bus suteikta būtinoji pagalba. Pildydama dokumentus Liudmila pamokė, jog ateityje vertėtų užsiregistruoti Vilniuje, jei jau čia studijuoju.
Ginekologei Giedrei Jurėnaitei teko prisipažinti, kad atlikau žurnalistinį eksperimentą. „Pasitaiko žmonių, kurie ateina ieškoti pagalbos, net jei čia neregistruoti. Paprastai tuomet teiraujamės, kuris gydytojas laisvesnis. Moteris dažnai pirmiausia apžiūri ginekologas. Jei nieko blogo nediagnozuoja, skambina kitam specialistui. Nėra buvę taip, kad nebūtume apžiūrėję žmogaus, kuriam skauda“, – paaiškino G.Jurėnaitė.
Sugaišau vos pusvalandį, bet manau, kad man tiesiog pasisekė, nes tuo metu gydytoja buvo laisva.

Registratorė nesileido į kalbas

Antakalnio poliklinikoje prie registratūros grūdosi daug žmonių. Nutaisiusi kankinės veido išraišką stojau į eilę. Maigiau pilvą, ramsčiausi į sieną. Tačiau mano aktoriaus sugebėjimai nieko nesujaudino. Registratūros darbuotojai Renatai Vazarovienei taip pat teko prisipažinti, kad nesu čia registruota, bet staiga pasijutau blogai ir ši poliklinika buvo arčiausiai.
„Konsultacija kainuos 36 litus“, – atskriejo trumpas atsakymas. Bandžiau aiškintis, kodėl man negali būti suteikta būtinoji pagalba.
„Todėl, kad tokios pagalbos neteikiame“, – net nesileido į kalbas registratūros darbuotoja. Tada pažadėjau sumokėti. Man pasiūlė luktelėti pusantros valandos. Suinkščiau, kad man tikrai labai skauda ir negaliu tiek laukti. Atidžiai pažiūrėjusi man į akis moteris išrašė talonėlį, kurį turėdama pas ginekologę galiu pakliūti po pusvalandžio. Tačiau pasakė, jog jį atiduos tik tada, kai nueisiu į kasą ir sumokėjusi atnešiu čekį.
Apie šį eksperimentą išgirdusi Antakalnio poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Birutė Daugirdienė pasakojo, kad iš dideliu skausmu besiskundžiančio paciento ne visada reikalaujama susimokėti.
„Būtinoji pagalba teikiama nemokamai, tačiau tik tada, kai žmogui akivaizdžiai labai bloga. O jūs neatrodėte mirštanti, net jei ir skundėtės pilvo skausmais“, – paaiškino B.Daugirdienė. Ji tikino, kad registratūros darbuotojos ligų nediagnozuoja, bet visada įvertina žmogaus būklę.
„Registratūros darbuotojos labai atsargios ir stengiasi, kad žmogus patektų pas gydytoją. Tačiau pasitaiko tokių, kurie apsimeta mirštantys, kad tik galėtų išvengti eilės“, – pasakojo moteris.

Siųsdavo į kitą polikliniką

Vidurdienį Kauno centro poliklinikos registratūroje stoviniavo tik keli pacientai. Palinkau prie vieno iš laisvų langelių. „Jaučiuosi labai prastai. Ar galėtų kas nors iš medikų man suteikti skubią pagalbą? – pasiteiravau baltu chalatu vilkinčios moters – Tik iš karto noriu pasakyti, kad priklausau ne jūsų poliklinikai.“ Atsakymo ilgai laukti nereikėjo: „Taip, pagalbą galime suteikti, tačiau už ją reikės mokėti 29 litus“, – administratorė Aldona net nepasiteiravo, kuo skundžiuosi, o išgirdusi, kad neturiu pinigų, pasiūlė kreiptis į poliklinikos vadovus.
„Skubią ir nemokamą pagalbą suteikiame tik asmenims, kurie smarkiai kraujuoja ir kurių veide matyti akivaizdus skausmas“, – tikino chirurgijos ir procedūrų slaugos administratorė Ilona Gurnienė.
Su pirmosios pagalbos teikimo tvarka medikė pasiūlė susipažinti šalia registratūros kabančioje lentoje, tačiau netrukus pasitaisė: „Šią informaciją ruošiamės įrėminti, kad pacientams iškart kristų į akis, todėl dabar jos nerasite.“
Medikė aiškino, kad anksčiau socialiai nedraustus, kitoje gydymo įstaigoje registruotus asmenis, kurie negali sumokėti už paslaugas, jie siųsdavo į Kauno Dainavos polikliniką. „Šiais metais dar neteko suteikti skubios pagalbos, todėl nieko negaliu pasakyti“, – pečiais gūžčiojo I.Gurnienė.

Pasiūlė atlikti kardiogramą

Negavusi nei pagalbos, nei informacijos Centro poliklinikoje, peržengiau Kauno Kalniečių poliklinikos slenkstį. Gal čia pavyks sulaukti medikų malonės? Ankčiau vaidintą sceną teko pakartoti: prie registratūros langelio skausmo pervertu balsu paprašiau pagalbos.
„Kas jums?“ – paklausė administratorė. Išgirdusi, jog skundžiuosi skausmu krūtinėje, ji netruko paskambinti specialistams ir užtikrino, kad man kuo skubiausiai bus atlikta širdies kardiograma. „Priklausau kitai poliklinikai, kiek kainuos apžiūra?“ – nedrąsiai paklausiau administratorės. Mano nuostabai, susirūpinusi administratorė į klausimą tik numojo ranka.
Bendrosios praktikos slaugytoja Džeinė Zenkovienė patikino, kad šioje poliklinikoje suteikiama nemokama būtinoji pagalba visiems, neatsižvelgiant į gyvenamąją vietą ir registraciją. Pacientų, kuriems reikėtų skubios pagalbos, į polikliniką užklysta nedažnai.
„Jei žmogus skundžiasi šiek tiek pakilusia temperatūra ar gerklės skausmu, pasiūlysime jam kreiptis į savo polikliniką, tačiau kitais rimtų sveikatos sutrikimų atvejais mums nesvarbu, kokioje gydymo įstaigoje registruotas ligonis“, – aiškino Dž.Zenkovienė.

Be registracijos – nė žingsnio

Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centre pasiskundžiau, kad nuo vakar kankina siaubingi pilvo skausmai.
Su savimi neturėjau jokio asmens dokumento, nesu registruota jokioje uostamiesčio sveikatos priežiūros įstaigoje, net nesu apsidraudusi privalomuoju sveikatos draudimu.
Visa tai išdėsčiau prie informacijos langelio. Čia išgirdau, kad tik prisiregistravusi šiame medicinos centre būsiu nukreipta pas šeimos ar budintį gydytoją. Atsistojau į eilę registruotis ir bandžiau atkreipti čia dirbančios registratorės Irenos dėmesį – gal galėčiau užsiregistruoti greičiau, nes vos galiu ištverti pilvo skausmą. Tačiau man buvo liepta palaukti eilės.
Ilgai netrukus sulaukiau Irenos dėmesio – manęs paprašė asmens dokumento. „Nepasiėmiau paso, o studento pažymėjimo man dar nepagamino“, – paaiškinau. „O asmens kodą nors prisimeni?“ – paklausė. Padiktavau.
„Aha. Tai tu net neapdrausta, ne tik nepriregistruota“, – linguodama galva duomenis patikrino registratūros darbuotoja. Paklausta, ką man dabar daryti, atšovė, kad galvoti reikėjo anksčiau: „Jei nori duonos, nusiperki. Taip pat ir su sveikata – nori būti gydoma, susitvarkyk draudimą“, – rašydama siuntimą pas chirurgą kalbėjo Irena.
Paklausta, ar už apžiūrą reikės mokėti, tiksliai neatsakė – priklausys nuo diagnozės. Ant siuntimo pas gydytoją pieštuku užrašė – be draudimo.
Prie chirurgo kabineto laukiau nei daug nei mažai – apie keturiasdešimt minučių. Jei iš tiesų būtų taip skaudėję pilvą, kaip suvaidinau, tiek laiko sunkiai būčiau iškentusi.

Be draudimo gali nepriimti

„Iš kur tu tokia atsiradai? Kur mokaisi, gyveni? Kodėl neapsidraudusi?“ – klausimų lavina užsipuolė slaugytoja Alma Žemgulienė chirurgo kabinete. Išgirdusi atsakymą, kad esu universiteto studentė, toliau tardė apie pilvo skausmus. Paklausta, ar reikės mokėti už apžiūrą, pasakė, kad iš manęs pinigų neims, nors ir neturiu sveikatos draudimo.
„Nors turime teisę nepriimti pacientų, kurie nepriklauso šiai poliklinikai ar neturi sveikatos draudimo, visada atsižvelgiame į žmoniškumo veiksnį“, – sužinojęs, kad mano skausmas tik suvaidintas, kalbėjo chirurgas Bronius Koščicas.
Be išankstinės registracijos priimami pacientai, kuriems reikalinga skubi pagalba: esant lūžiams, kai kraujuoja žaizdos, kai skundžiamasi stipriais pilvo ar galvos skausmais. „Galėjome tavęs nepriimti, nukreipti kitur, bet kas žino – gal apendicitas“, – rūpestingai kalbėjo gydytojas B.Koščicas.
Jeigu negalavimas nerimtas, pavyzdžiui, žmogus išsisuko riešą, neturinčio sveikatos draudimo ar neregistruoto medicinos įstaigoje, gydytojas gali ir nepriimti. Už apžiūrą be sveikatos draudimo tenka mokėti 29 litus, tačiau, kaip parodė eksperimentas, pinigų reikalauja ne visi gydytojai.