Skrandžio džiaugsmai ir rūpesčiai kelyje


2008-05-13
Skrandžio džiaugsmai ir rūpesčiai kelyje

Neapsinuodyti padeda asmens higiena ir tinkamai laikomi maisto produktai

Išsiruošus į kelionę svarbiausia ne kokio maisto pasiimti, o kaip jį laikyti, kad jis nesugestų ir nesukeltų apsinuodijimo ar viduriavimo. Užkandžių krepšį reikėtų papildyti buteliu vandens, drėgnomis servetėlėmis ir maisto produktams skirtu termometru.

Būtina nusiplauti rankas

Ilgos kelionės autobusu ar automobiliu vis dar labai populiarios. Tačiau jose prie visų rūpesčių dažnai prisideda ir dvejonės, kokio maisto pasiimti, kad visi būtų sotūs ir nesiskųstų skrandžio skausmais.

Specialistai tikina, kad svarbiausia yra švara, nes retas kuris vežasi stalo įrankių komplektą. Dažniausiai visi užkandžiai valgomi tiesiog rankomis.

„Jeigu kelionėje planuojama maitintis sumuštiniais, būtina prieš valgį nusiplauti rankas ar bent jau nušluostyti drėgnomis servetėlėmis“, – perspėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė. Ji patarė maistą supakuoti atskirai, o ne sumesti su kitais daiktais.

„Yra buvę netgi taip, kad į maistą pateko išsiliejusio šampūno ar skysto muilo. Tuomet keliautojai lieka be maisto atsargų“, – pasakojo A.Išarienė.

Pravers ir termometras

Renkantis maistą kelionei parduotuvėje reikėtų ignoruoti šaldytuvus ir pasidairyti ilgai negendančių produktų lentynose. Specialistai rekomenduoja mėsos konservus, džiūvėsius, vytintą dešrą ar džiovintus sūrius. Produktai vakuuminėje pakuotėje nėra tokie saugūs, kaip daugelis įsivaizduoja.

„Konservuoti produktai ir vakuuminėje pakuotėje – nėra tas pats. Pastaruosius vis tiek būtina laikyti šaltai, nes šilumoje ima sparčiai daugintis bakterijos“, – paaiškino A.Išarienė. Ir priminė, kad atidarius konservų dėžutę mėsą būtina suvalgyti iškart. Atsargai saugomi likučiai gali sugesti vos per dvi ar tris valandas. Jei keliautojai negali gyventi be šviežios mėsos ar pieno produktų, patariama įsigyti kelioninius šaltkrepšius. Juose produktus galima saugiai laikyti kelias dienas. Tačiau būtina sekti temperatūrą juose.

Jeigu šaltkrepšis dažnai atidaromas, temperatūra jame pakyla gana greitai. Todėl gydytoja siūlo turėti termometrą, kuris parodys, ar maistą šaltkrepšyje laikyti vis dar saugu. Temperatūra šaltkrepšyje neturėtų būti didesnė nei šeši laipsniai.

„Termometras nepamainomas ir lauke kepant mėsą. Ypač kai kepama visa višta ar didesnis mėsos gabalas. Keptą mėsą valgyti saugu, kai viduje jos temperatūra yra daugiau nei 70 laipsnių“, – sakė A.Išarienė. Ji tikino, kad matuoti kepsnio temperatūrą gali tapti linksma atrakcija, juk visiems smalsu, kiek įkaista kepama mėsa.

Vaikams riešutai pavojingi

Kelionėje būtina daugiau dėmesio skirti vaikų ar vyresnių žmonių užkandžiams. Ilgai važiuojant autobusu ar automobiliu vaikai greitai ima nuobodžiauti, tampa irzlūs. Tuomet mamos dažnai pasiūlo pakramsnoti sausainių ar saldainių. Džiovinti vaisiai ar riešutai yra kur kas sveikiau, itin rekomenduojamos razinos. Tačiau prieš kelionę jas būtina nuplauti.

„Džiovinti vaisiai būna apdoroti chemikalais ir konservantais, todėl svarbu juos nuplauti dar namuose. Be to, būtina nepiktnaudžiauti riešutais. Jie yra labai riebūs ir sunkiai virškinami. Be to, juose gali būti pelėsio, kuris itin pavojingas vaikams ir vyresniems žmonėms“, – perspėjo A.Išarienė. Ji prisiminė vieną atvejį, kai devynerių metų vaikas smarkiai apsinuodijo iškart suvalgęs 200 gramų graikinių riešutų. Riešutai buvo švarūs ir tinkami vartoti, tačiau jų kiekis vaikui paprasčiausiai buvo per didelis.

Degtinė – prasta išeitis

Per keliones į egzotiškas šalis maisto produktus reikia rinktis dar atsargiau. Patariama pirkti tik į butelius išpilstytą vandenį ir negerti vandens iš čiaupo, nevalgyti užeigose, jei kyla įtarimų dėl higienos. Kur geriausia valgyti, paprastai rekomenduoja kelionių agentūros.

Keliautojai, trokštantys išbandyti vietos patiekalų arba perkantys maistą iš gatvės prekeivių, turėtų būti itin atsargūs.

Specialistai atsargiai vertina ir patarimą prieš valgį, saugantis užkrato, tiesiog išgerti stipraus alkoholio. „Galbūt kam nors penkiasdešimt gramų degtinės ir padės, bet pavojus apsinuodyti išlieka“, – patikino A.Išarienė.

Gydytoja siūlė verčiau rinktis maistą, kuriame gausu natūralių konservantų. Bakterijos nesidaugina labai aštriuose, sūriuose ar saldžiuose produktuose. Ant salotų galima užpilti daug acto. Tačiau nuo tokio maisto taip pat gali sutrikti skrandžio veikla, ypač jei žmogus paprastai nevartoja daug druskos ar prieskonių.