Lūšnynų gyventojus operuoja profesoriai


2009-04-07
Marijana Jasaitienė
Lūšnynų gyventojus operuoja profesoriai

Sudėtingiausias širdies operacijas Lietuvoje ir įvairiose užsienio šalyse atliekantis chirurgas Rimantas Benetis pigių indiškų vaistų nepeikia, bet Europos Sąjunga jų neįsileidžia.

Filme – realus gyvenimas

Indija, kurią pamatėme pasaulinio garso filme "Lūšnynų milijonierius", pribloškė. Ką tokioje skurdžioje šalyje gali veikti pasaulinio garso chirurgai?

Kai iš Holivudo į savo tėvynę grįžo net aštuonias prestižiškiausio pasaulyje apdovanojimo – "Oskaro" statulėles pelniusio filmo herojai, o mes netilpome į kino sales, demonstruojančias šį kūrinį, Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis eilinį kartą darbavosi būtent Indijoje. Šis kardiochirurgas atlieka pačias sudėtingiausias širdies vožtuvų, aortos, širdies persodinimo operacijas. Jis kviečiamas dirbti garsiausiose pasaulio klinikose. Ar yra tokių klinikų Indijoje?

"Daugiau nei pusė Indijos gyventojų gyvena būtent taip, kaip "Lušnynų milijonieriuje". Tačiau ligoninių šalyje netrūksta, jos gerai įrengtos. Tokių ligoninių yra net mažuose kaimeliuose", – patikino R.Benetis.

Atidarė dvi ligonines

Pirmą kartą bene prieš penkiolika metų į Indiją profesorių R.Benetį ekspertu delegavo Europos kardiotorokalinė asociacija. Ten dirbdamas jis susipažino su kardiochirurgijos pionieriumi Indijoje profesoriumi K.M.Čerianu.

"Indijoje kardiochirurgija išvystyta, gydymo įstaigos savo darbų kokybe panašios į mūsų. M.K.Čerianas – kardiochirugijos dievo Džono Kirklino iš Jungtinių Amerikos valstijų, parašiusio kardiochirurgų bibliją, mokinys", – kolegomis žavisi profesorius R.Benetis ir rodo storą knygą, kurią parašė Dž.Kirklinas, atlikęs daugiau kaip 50 tūkst. širdies operacijų.

Pietryčių Indijoje esančio Čenajaus uostamiesčio, kuris labiau žinomas buvusiu Madraso pavadinimu, medicinos centre jau prieš penkiolika metų būdavo atliekama iki 2 tūkst. sudėtingų širdies operacijų per metus. Profesorius R.Benetis ten apsilankęs pirmąkart dirbo visą mėnesį: operavo sunkius ligonius, skaitė paskaitas. Žodžiu, demonstravo patirtį, kurios buvo išmokęs iš garsiausių pasaulio kardiochirurgų, dirbančių Švedijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos klinikose.

Kai Čenajaus medicinos centro vadovas K.M.Čerianas įkūrė šiame mieste, turinčiame 7 mln. gyventojų, naują kliniką ir jos skyrių savo gimtajame kaime Parumaloje, į Indiją vyko jau visas kauniečių būrys: kardiologai, anesteziologai, bendrosios praktikos slaugytojos. Jie tapo tų gydymo įstaigų krikštatėviais, nes praktiškai jie jas atidarė: valė statybų dulkes, išbandė aparatus, atliko pirmąsias operacijas. Profesorius R.Benetis tuomet per beveik du mėnesius atliko daugiau kaip 50 sudėtingų širdies vožtuvų operacijų.

Operavo turtuolius ir vargšus

"Dabar visame pasaulyje madinga rengti konferencijas, per kurias demonstruojamos operacijos. Taip yra ir Indijoje", – sakė neseniai iš tokios konferencijos Haiderabade grįžęs profesorius R.Benetis. Ten jis atliko tris demonstracines širdies vožtuvų operacijas, skaitė pranešimus. Profesoriui patinka smalsi kolegų iš Indijos auditorija, nebijanti klausinėti, gilintis, kartais užduodanti net ir nepatogių klausimų.

Dabar Indijoje – širdies operacijų bumas. Augant šalies ekonomikai vystosi medicina, vis daugiau žmonių iš vidurinio sluoksnio gali sau leisti specializuotą medicinos pagalbą. Profesoriui R.Benečiui pacientai būna atrinkti pagal širdies būklę. Tai būna patys sunkiausi ligoniai – ir turtuoliai, ir vargšai. Aparatūra Indijos ligoninėse nėra pasaulinio lygio, tačiau pakankamai patikima. Aparatai senesni nei pas mus, stalai senoviški, chalatai rankomis siūti, tačiau tai netrukdo darbui ir jo rezultatams.

"Indijoje gaminami vaistai saugūs ir efektyvūs, jie kainuoja centus, tačiau Europos Sąjunga jų neįsileidžia. Bet tai – jau politika", – nutraukia pradėtą mintį R.Benetis.

Indijoje gaminami ir širdies vožtuvai. "Jie keturis kartus pigesni, nei mes perkame", – pabrėžė R.Benetis. Dėl nedidelių kainų šalyje populiarus medicininis turizmas: į Indiją atvyksta operuotis net amerikiečiai. 10 tūkst. JAV dolerių pakanka širdies vožtuvo operacijai, intensyviai pooperacinei slaugai, tęstiniam gydymui palatoje ir reabilitacijai su SPA, tarkim, plaukiojančiuose apartamentuose, bilietams kelionei lėktuvu iš JAV į Indiją ir atgal.

"Tautinės kardiochirurgijos negali būti", – paprašius patikslinti, ar Indijos medicina yra žemesnio lygio, atsakė R.Benetis. Toje šalyje jis daro tai, ką ir Vokietijoje ar Prancūzijoje. Šiose šalyse bei JAV ir Zimbabvėje, be Indijos, profesorius jau spėjo padirbėti per tris šių metų mėnesius. Ar verta jam pavydėti? Draugų, naujų žinių, jų pasidalijimo pilnatvės – galbūt.

Ar lieka laiko ir jėgų dirbti Lietuvoje? "Žinoma", – atsako profesorius, neseniai gavęs Indijos prezidento Abdulo Kalamo kvietimą dalyvauti tarptautiniame renginyje, besirengiantis geriausių pasaulio kardiochirurgų simpoziumui, kuriame perims jų patirtį ir dalysis savąja.


R.Benetis – tarp garsiausiųjų

"Pirmoji Azijoje surengta konferencija, skirta širdies vožtuvų gydymo analizei, buvo labai naudinga, nes joje dalyvavo pasaulinio garso kardiochirugai A.M.Calafiore iš Italijos, Rimantas Benetis iš Lietuvos, Ottavio R.Alferi ir Allesandro Frigiola iš Italijos. Jų demonstruotos operacijos suteikė labai aukšto lygio žinių. Tai, kad ji vyko mažame Indijos kaimelyje, įrodo, kad nieko nėra neįmanomo", – apie Parumalos ligoninėje vykusį renginį rašoma Indijos žurnale "Priešakinė gyvenimo linija".


Indijoje ligonių daugėja

"Ligonių, kuriems reikia operuoti širdies vožtuvus, Indijoje daugėja dėl dviejų priežasčių: reumatinių širdies ligų paplitimo ir didėjančio įgimtų širdies ligų skaičiaus. Maždaug 1 mln. žmonių Indijoje kenčia nuo reumatinių širdies ligų ir apie 50 tūkst. šalies gyventojų papildo šių ligonių skaičių kasmet. Šios ligos pažeidžia širdies vožtuvus. Pasaulio kardiochirugai pripažįsta, kad operuoti vožtuvus yra mažiau rizikinga nei implantuoti dirbtinius", – rašoma žurnale "Priešakinė gyvenimo linija".


Kiekvienas – po rupiją

Indijoje yra 1 mlrd. 200 mln. gyventojų, tūkstančių tūkstančiai ligoninių. Dauguma jų – privačios. Sveikatos draudimo sistema žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Kai kuriuose regionuose pradedamas įgyvendinti pasiūlymas kiekvienam šalies gyventojui per mėnesį sveikatos draudimui sumokėti vieną rupiją (5 centus). Įdiegus šią sistemą, visoje Indijoje per mėnesį būtų gauta daugiau kaip 1 mlrd. rupijų. Tačiau ir dabar net ir neturtingi Indijos gyventojai nelieka be sveikatos priežiūros. Ją finansuoja religinės bendruomenės, bažnyčios. Jų tarybos sprendžia, kiek lėšų ligoniui skirti, kiek gali susirinkti jis pats savo kaime.