Gyvenimo be kelionių neįsivaizduojanti gydytoja Neringa Burokienė žino, kad net nuvykusi į atokiausią pasaulio kampelį negalės pamiršti savo profesijos. Todėl farmacijos bendrovės "Bayer Schering Pharma" specialistė į kelioninį krepšį visuomet prisikrauna medikamentų įvairioms ligoms gydyti. Jos pagalbos prireikia ne tik kelionės bendražygiams, bet ir vietos gyventojams.

Tuo ji įsitikino atostogaudama Mustango karalystėje, Nepale ir Ladake – Šiaurinės Indijos regione. Čia žinia, kad dvylikos po kalnų kaimus keliaujančių europiečių grupėje yra gydytoja, pasklisdavo itin gretai, ir vietiniai į N.Burokienę kreipdavosi genami įvairiausių negalavimų.

Staigmena – laukiantys ligoniai

Pirma lietuvės gydytojos N.Burokienės konsultacija pasinaudojo moteris, kuri skundėsi virškinamojo trakto sutrikimais. Išsiaiškinusi negalavimo priežastis, bendrosios praktikos gydytojos išsilavinimą turinti N.Burokienė pasirausė krūvoje  atsivežtų vaistų ir jai surado reikiamų.

"Galvodama apie visas žmogaus organizmo sistemas, kurių funkcijos keliaujant gali sutrikti, pasiimu medikamentų. Mano vaistinėlė būna beveik pirkinių maišelio dydžio", – pasakojo N.Burokienė.

Kitame kaime lietuvės jau laukė trys ligoniai. Viena moteris skundėsi susilpnėjusia rega. Apžiūrėjus paaiškėjo, kad ji buvo patyrusi akies traumą, todėl pacientei medikė negalėjo padėti, nes buvo reikalinga operacija.

Kita Mustango karalystės gyventoja atėjo ieškoti gydytojos pagalbos, nes jojant arkliu jai labai skaudėjo kelį. Trečią ligonį – mažametį vaiką – kamavo bakterinė odos infekcija. Jiems medikė taip pat galėjo pasiūlyti europietiškų vaistų.

Bene didžiausia staigmena N.Burokienės laukė kitoje gyvenvietėje netoli Lomantango miesto. Ten medikę vietiniai pakvietė užeiti į namus, kuriuose buvo prisirinkęs pilnas kambarys įvairaus amžiaus žmonių. Jie nerimastingai laukė gydytojos.
N.Burokienė teigė, kad dažniausiai tenykščiai skundėsi judamojo aparato ir regos sutrikimais.

Prieglaudoje dirba astrologas

Lietuvė stebėjosi, kad kalnų gyventojai itin veržėsi su ja pasikonsultuoti ir nepaprastai džiaugėsi gavę medikamentų. "Tibetiečiai gydo patarimais ir natūraliomis medžiagomis, o mūsų vaistai susintetinti. Jie efektyviai veikia, todėl visuomet atsakingai juos skirdavau. Juk svarbiausia nepakenkti.

Mes gyvename lygumose, o jie – kalnų gyventojai, tad ir vartojant vaistus mums įprastomis dozėmis poveikis gali skirtis", – pasakojo N.Burokienė.
Vis dėlto, pašnekovės nuomone, vietos gyventojų noras patekti pas svetimšalius medikus rodo, kad Vakarų medicina jie pasitiki, o iš keliautojų gauti vaistai jiems padeda. Tik svarbu, kad šie būtų tinkamai parinkti.

N.Burokienė juokavo, kad keliaudama po kalnus sėkmingai atsikratė visos kelionių vaistinėlės. Likusius vaistus medikė atidavė hospiu vadinamiems namams Nepalo sostinėje Katmandu, į kuriuos atvežami mirštantys ligoniai.

Į šią įstaigą gydytoja užsuko vedama smalsumo. Prieglaudos gyventojai pasigyrė, kad anksčiau čia apsilankę europiečiai jiems padovanojo deguonies balioną.
Tuomet moteriai kilo mintis prieglaudai duoti vaistų. N.Burokienė pasidomėjo, ar jie naudoja vakarietiškus vaistus ir ar priimtų juos kaip dovaną. Vietos medikai mielai sutiko, tik paprašė tiksliai surašyti, kam gydyti jie skirti.

N.Burokienei buvo labai įdomu sužinoti, kad šioje prieglaudoje dirba astrologas, apskaičiuojantis, kiek atvežtiems ligoniams liko gyventi, ir tai, kad pacientą prižiūri ne slaugės, o artimieji.

Diagnozė – iš pulso ir šlapimo

Smalsumas medikę atvedė ir pas vietos gydytoją vienuolį. Jo priimamajame moteris apsilankė paskutinę kelionės dieną. Anot jos, Tibeto regione dažniausiai gydytojais dirba vienuoliai lamos, ligas nustatantys iš žmogaus pulso ir šlapimo.

Be to, tenykščiams medikams ligas nustatyti padeda ir pacientų atsakymai į tam tikrus klausimus. Tarkim, išsiaiškinę, kur stovi ligonio namas, ar toli nuo jo yra vandens telkinys, kiek laiko jis praleido saulėje, lamos gali suprasti, kokioje aplinkoje gyvena žmogus, ir nuspėti, kodėl jį užklupo vienokie ar kitokie negalavimai.

N.Burokienei vizitas pas vienuolį gydytoją padėjo suprasti, jog europiečiai prie savo ligų labai prisirišę ir kartais dėl to net jaučiasi esantys išskirtiniai. O rytiečiai jas priima kaip įprastą reiškinį, susirgau – pasveikau.

Štai turistus apžiūrėjęs gydytojas pasakė, kad jie sveiki, tačiau kai kurie keliautojai, žinantys savo negalavimus, negalėjo tuo patikėti. Vertėjo paprašė patikslinti.
"Jei sugebėjai perkopti kalnus, kurių aukštis perėjose siekia iki 5600 m, vadinasi, esi sveikas, kaip ir sakė gydytojas", – šypsojosi moteris, prisiminusi vienuolio gydytojo žodžius.

Pro langus – graži panorama

Mediko išsilavinimas N.Burokienei pravertė ir kelionėje į kalnus po Šiaurės Indiją, Ladaką, kur lankėsi šią vasarą. Ten gydyti vietinių neteko, tačiau kopiant į kalnus bendrakeleivį ištiko ūmus kalnų negalavimo sindromas, vyro sveikata staigiai blogėjo. Jam prasidėjo plaučių edema – gyvybei grėsminga būklė, kai dėl deguonies trūkumo dideliame aukštyje plaučiuose ima kauptis skysčiai. Vyrą reikėjo nunešti žemyn ir suteikti pirmąją pagalbą, kol jis buvo nuvežtas į vietos ligoninę Leche (Indijoje).

Šioje įstaigoje N.Burokienę nustebino vietos medikų profesionalumas. Bendražygiui gydytojai padarė krūtinės ląstos rentgenogramą ir greitai nustatė, kad plaučiuose yra skysčių.

"Ši ligoninė, palyginti su kitomis priekalnėse įsikūrusiomis gydymo įstaigomis, buvo labai turtinga. Ten matėme net kompiuterinį tomografą, o pro palatos langus atsivėrė nuostabi snieguotų kalnų viršūnių panorama", – pasakojo N.Burokienė.