Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Išplitusį vėžį įveikė operacija ir karščiu
2011-11-10
Sandra Lukošiūtė
Onkologiniams ligoniams uostamiestyje pasiūlytas naujas gydymo būdas. Jis sumažina išplitusio vėžio atsinaujinimo riziką ir prailgina paciento gyvenimą.
Planus sujaukė vėžys
Klaipėdietei Jolantai Vaitkuvienei du kartus teko išgirsti diagnozę: kiaušidžių vėžys. Abu kartus moteris nejautė jokių simptomų, galėjusių įspėti apie onkologinę ligą.
39 metų Jolanta prisiminė, kaip beveik prieš dvejus metus planavo kuriam laikui išvažiuoti į užsienį. Nuėjusiai prie tėvelio kapo atsisveikinti moteriai netikėtai skrandį pervėrė stiprus skausmas.
Nenorėdama svetur išvykti nepasirūpinusi vaistais, ji užsuko pas savo šeimos gydytoją. Ši pasiūlė pasidaryti bent pilvo organų echoskopiją.
Kelionės planus sugriovė aptiktos didelės cistos ir skubi operacija. J. Vaitkuvienei tuomet buvo nustatytas antros stadijos kiaušidžių vėžys.
Nutarė surizikuoti
„Operavusi gydytoja patikino, kad viskas turėtų klostytis sėkmingai. Iš pradžių taip ir buvo – tyrimai jokių pakitimų nerodė“, – prisiminė moteris.
Nors Jolanta didelių skundų dėl sveikatos neturėjo, rūpestinga šeimos gydytoja padarė visus galimus tyrimus. Atlikus magnetinį rezonansą, paaiškėjo, kad atsinaujinęs vėžys tyliai išplito.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) šiuo metu gydomai moteriai gydytojai pasiūlė išbandyti naują vėžio įveikimo būdą – citoredukcinę chirurgiją ir intraoperacinę pilvaplėvės chemoterapiją.
J.Vaitkuvienė, panaršiusi internete ir pasitarusi su šeima, sutiko.
„Geriau išbandyti visas galimybes nei gailėtis, kad nepadarei to, ką galėjai. Esu stipri, tad nusprendžiau surizikuoti“, – pasakojo Jolanta.
Moters apsisprendimą lėmė ir tai, kad po šios operacijos gana didelis procentas pacientų pasveiksta.
Vienintelis Baltijos šalyse
J.Vaitkuvienė tapo pirmąja paciente, kuriai Klaipėdoje pritaikytas naujas bei modernus vėžio gydymo būdas.
Šį gydymo metodą pirmieji Lietuvoje šiemet panaudojo Santariškių klinikų pilvo chirurgai, chemoterapinio tirpalo paruošimui ir jo cirkuliacijai pilvo ertmėje pasitelkę dirbtinės kraujotakos aparatą.
Klaipėdiečiai pirmieji Baltijos šalyse įsigijo tik šiam gydymo metodui skirtą šiuo metu vieną moderniausių aparatų.
KUL Pilvo chirurgijos klinikos vadovas Algirdas Šlepavičius ir Chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas dvejus metus gydymo įstaigos vadovą įtikinėjo dėl šios pažangios technologijos būtinybės.
„Gana brangi procedūra. Bet ji gelbėja, kai nepadeda įprastos vėžio gydymo priemonės“, – naujojo pirkinio įsigijimą motyvavo ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
Vėžį įveikia karštis
Kaip paaiškino A.Šlepavičius, iki šiol, kai pilvaplėvėje išplitusio vėžio neįveikdavo chemoterapija, pacientai buvo pasmerkiami greitai mirčiai.
Sukurtas naujas gydymo būdas – citoredukcinė chirurgija ir intraoperacinė pilvaplėvės chemoterapija suteikė viltį prailginti gyvenimą šiems sunkiems ligoniams.
Per operaciją pašalinami visi pilvo ertmėje vėžio pažeisti organai: tai gali būti pilvaplėvė, dalis storosios ar plonosios žarnos, blužnis, tulžies pūslė, skrandis, kiaušidės ir gimda, kepenų dalys.
Po to į pilvo ertmę įkišami specialūs vamzdeliai, pro kuriuos leidžiamas chemoterapinis vaistas. Jis sušildomas specialiame aparate iki 42–43 laipsnių. Šis tirpalas pilvo ertmėje cirkuliuoja apie valandą ir ilgiau.
Karštis įveikia ten užsilikusias vėžines ląsteles.
Operacija prilygsta iššūkiui
Pasak A.Česo, tiesiogiai į pilvo ertmę suleisti chemoterapiniai vaistai geriau prasiskverbia į vėžinio audinio likučius, nei suleisti į veną. Įkaitintas tirpalas sunaikina iki 3 mm vėžio židinius.
Be to, šiuo būdu naudojant chemoterapinį tirpalą mažiau toksiškai veikiami inkstai ir kiti organai. Ligonių taip pat nepykina, jie nevemia, nes procedūra atliekama pritaikius narkozę.
Panaudojus šį metodą pasiekiama gerų rezultatų gydant išplitusį žarnų, kiaušidžių, kai kurias skrandžio vėžio formas.
Mokslinėje literatūroje pasirodo pranešimų, kad gydymas būna sėkmingas ir operuojant neišplitusį, bet agresyvų pilvo ertmės organų vėžį.
Tačiau pirmąją ligonę operavę klaipėdiečiai pripažįsta, kad ši operacija – tikras iššūkis gydytojams, slaugytojoms.
„Čia ne gražią operaciją padaryti, o pritaikyti naują technologiją, kai tenka sustyguoti visos komandos darbą“, – atviras A.Šlepavičius.
Operacija trunka nuo 7 iki 12 valandų, tenka perpilti daug kraujo, plazmos, tirpalų. Tad ne kiekvienas ligonis gali ją atlaikyti.
KUL komanda planuoja, kad per metus bus atliekama apie 20 tokių operacijų. Šiuo metu savo eilės jau laukia dalis sunkių ligonių.
