Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Senbuvė ir debiutantas neprilygo varžovams
2003-08-30
Lietuvos lengvaatlečiai baigė pasirodymą 9-ajame pasaulio čempionate. Paskutiniai startavo nacionalinės rinktinės senbuvė ieties metikė Rita Ramanauskaitė ir šių varžybų debiutantas bėgikas Mindaugas Norbutas. Jie neįveikė kvalifikacinių varžybų barjero.
Blykstelėjo tik trečiuoju metimu
Nepasisekė vienai labiausiai patyrusių Lietuvos lengvaatlečių - kaunietei R.Ramanauskaitei. Penktajame per savo sportinę karjerą pasaulio čempionate dalyvavusi sportininkė ieties metimo kvalifikacijos varžybose tarp 24 atlečių užėmė 14-ąją vietą ir į finalą nepateko - lietuvei iki lemtingojo dvyliktuko pritrūko 1,81 cm.
Pirmojo R.Ramanauskaitės metimo teisėjai neįskaitė, nes ji užmynė įsibėgėjimo pabaigą žyminčią liniją, tačiau ir rezultatas būtų buvęs nekoks - nesėkmingai paleista ietis nepasiekė net 50 metrų ribos. Antrasis bandymas buvo šiek tiek geresnis (54,10 m), bet tik trečiasis metimas - 57,13 m - leido pakilti iš autsaiderių šiek tiek aukščiau.
A kvalifikacijos grupėje kaunietę aplenkė septynios ieties metikės. B grupėje kelialapius į finalą iškovojo dar penkios sportininkės. Toliausiai įrankį numetė rusė Tatjana Šikolenko - 63,71 m. Dvyliktąją vietą bendrojoje kvalifikacijos įskaitoje užėmusios suomės Tainos Kolkalos rezultatas - 58,94 m.
Ieties metikių varžybas stebėjęs Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinis sekretorius Eugenijus Burokas teigė manąs, kad R.Ramanauskaitė neišvengė pirmiausiai psichologinių, o ne techninių problemų, todėl “perdegė” jau prieš startą.
“Ji man sakė: esu gerai pasirengusi, nėra ko jaudintis. Vis dėlto tai girdėjau ne pirmą kartą. Šį sykį ji man vėl atrodė kažko išsigandusi. Keista, kad didelę sportinę patirtį sukaupusi profesionalė per atsakingiausias sezono varžybas nesugeba savęs suvaldyti”, - sakė E.Burokas.
R.Ramanauskaitė yra suklupusi 1995, 1999 ir 2001 metų pasaulio čempionatų kvalifikacijos varžybose, nors jų išvakarėse pasiekdavo pakankamai aukštų rezultatų. Tik 1997 m. Atėnuose (Graikija) ji pateko į finalą, kur užėmė paskutinę - dvyliktąją - vietą.
Planavo kovoti finale
Ieties metikė nepaneigė, kad neatsikratė priešstartinio jaudulio, tačiau esą ne jis turėjo įtakos rezultatams “Stade de France” arenoje, kurioje ji prieš trejus metus pasiekė Lietuvos rekordą (62,69 m).
“Neįgyvendinau savo vilčių. Planavau numesti ietį toliau ir varžytis finale. Jokių psichologinių problemų neturiu. Priežastys, dėl kurių man nepasisekė, - techninės. Žinau savo klaidas, tačiau kol kas nespėjau jų visų ištaisyti. Kita vertus, nemažai jėgų atėmė, kol įvykdžiau pasaulio čempionato normatyvą.
Šį kartą man nesisekė tinkamai įsibėgėti. Pirmuoju ir antruoju metimu ietis tiesiog išsprūdo - neišlaikiau jos iki galo, tai senas mano trūkumas. Tik trečiuoju bandymu likau iš dalies patenkinta, nors po jo adrenalino manyje dar liko. Surizikavau prieš startą nenueiti į apšilimo aikštę, maniau, jog pakaks pramankštos stadione prieš varžybas - galbūt tai irgi atsiliepė pasirodymui”, - svarstė R.Ramanauskaitė.
Kaunietės teigimu, turint galvoje, jog po dešinės alkūnės operacijos ji šiemetiniam sezonui pradėjo rengtis tik vasario mėnesį, o mėtyti ietį - gegužę, padaryta nemažai.
“Nežinojau, kada sugis ranka ir galėsiu vėl sportuoti, todėl negalėjau tiksliau planuoti nei treniruočių, nei varžybų. Svarbiausia, kas pavyko - grįžau atsigavusi, sutvirtėjusi, pasitikinti savimi. Jaučiu malonumą mėtydama ietį”, - sakė atletė.
Pasak sportininkės, pasaulio čempionatas jai - vienas pasirengimo etapų kitąmet Atėnuose vyksiančioms vasaros olimpinėms žaidynėms.
“Neabejoju, jog jose dalyvausiu, juolab kad esu įvykdžiusi B normatyvą. Šiemet visose varžybose, kuriose startavau, numečiau ietį 56-57 metrus, bet žinau, jog kitąmet mėtysiu 60 metrų. Bus daugiau turnyrų, galėsiu ramiai rengtis olimpiadai”, - užtikrintai kalbėjo R.Ramanauskaitė.
Norėjo aplenkti stipresnį varžovą
“Manęs nėra už ką nei barti, nei girti. Daugiau iš savęs negalėjau išspausti”, - po vyrų 800 m bėgimo kvalifikacinių varžybų finišo sakė pasaulio čempionato debiutantas Mindaugas Norbutas.
Lietuvos rekordo (1 min. 46,64 sek.) autorius pirmojoje atrankos grupėje tarp septynių sportininkų finišavo šeštasis (1:48,44) ir į pusfinalį nepateko. Nugalėjo prancūzas Florenas Lakasas (1:47,21). Toliau išsirikiavo Kenijos atstovas Justas Koechas (1:47,39), britas Rikis Sosas (1:47,80), rusas Dimitrijus Bogdanovas (1:48,36) ir Burundžio atletas Žanas Patrikas Nduvimana (1:48,40). M.Norbutas aplenkė tik Sirijos bėgiką Radvaną Jaduehą (1:48,89).
Kelialapius į antrąjį varžybų etapą užsitikrino pirmąsias dvi vietas aštuoniose atrankos grupėse užėmę bėgikai, taip pat dar aštuoni sportininkai, jose pasiekę geriausius rezultatus. Bendroje kvalifikacijos įskaitoje lietuvis - 39-asis tarp 53 dalyvių.
Beje, M.Norbutas bėgo greičiau nei šeštosios grupės nugalėtojas, pasaulio čempiono titulą ginantis šveicaras Andrė Bušeras (1:48,61) bei joje antrąją vietą užėmęs Europos čempionas ir planetos rekordo autorius, Danijos pilietybę turintis kenietis Vilsonas Kipketeras (1:48,68).
“Su treneriu buvome sumanę laikytis taktikos, kokią mėgsta ir Rusijos rinktinės lyderiai Borzakovskis, Bogdanovas: maždaug penkis šimtus metrų nesiplėšyti, o spurtą pradėti iki finišo likus trims ar pustrečio šimto, gal net dviem šimtams metrų. Man regis, šį kartą spurtavau trupučiuką per vėlai.
Pirmą kartą startavau tokiame stadione. Erdvė, žiūrovai paliko didelį įspūdį, tačiau buvo tvanku, trūko gaivaus oro. Tai būdinga sporto arenoms su tokios konstrukcijos tribūnomis.
Į pusfinalį patekti nesitikėjau. Norėjau aplenkti nors vieną už save pajėgesnį varžovą. Finišuodamas bandžiau “gaudyti” Rusijos čempioną Bogdanovą. Gaila, kad nepavyko, bet buvau netoli tikslo.
Mano “akumuliatoriai” jau beveik išsikrovę. Nemažai jėgų išeikvojau prieš čempionatą, kol įvykdžiau kvalifikacinį normatyvą - treniravausi, dalyvavau varžybose. Jei čia kitą dieną tektų bėgti pusfinalyje, rezultatas tikriausiai būtų prastesnis nei dabar, per kvalifikaciją.
Bene pagrindinė pasirengimo problema ta, kad nebuvau išvykęs pasitreniruoti į aukštikalnes. Gal kitą sezoną, olimpiniais metais, bus galimybių tai padaryti, juo labiau kad galvoju apie Atėnų žaidynes. Manau, kad esu pajėgus nubėgti distanciją greičiau nei per 1 minutę 46 sekundes”, - mintimis apie pasirodymą pasaulio čempionate ir ateities planus dalijosi M.Norbutas.
Latvių lyderis nebaigė varžybų
Permainingai kovoja mūsų kaimynai latviai. Didžiausia jų viltis Stanislavas Olijaras dėl traumos nebaigė 110 m barjerinio bėgimo kvalifikacijos varžybų, tačiau į finalą pateko Valentina Gotovska, per atranką į tolį nušokusi 6,56 m.
S.Olijaro, kuris Latvijai reiškia beveik tą patį, ką lietuviams Virgilijus Alekna, nesėkmę pasaulio čempionate akredituoti šios šalies sporto žurnalistai pavadino nacionaline katastrofa.
Sensacingai baigėsi vyrų šuolių su kartimi mačas. Kvalifikacijos barjero (5,75 m) neįveikė sezono lyderiai prancūzas Romenas Mesnilas ir Izraeliui atstovaujantis rusas Aleksandras Averbuchas. Aplenkęs favoritus vokietį Timą Lobingerį ir Australiją reprezentuojantį rusą Dimitrijų Markovą, pasaulio čempionu tapo nacionalinį rekordą pagerinęs italas Džiuzepė Džibiliskas (5,90 m). Sidabro medalį iškovojo Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atletas Okertas Britsas (5,85 m), bronzos - švedas Patrikas Kristiansonas (5,85 m). Beje, italą treniruoja buvęs legendinio Sergejaus Bubkos treneris ukrainietis Vitalijus Petrovas.
Antrąjį aukso medalį Paryžiuje iškovojo amerikietė Keli Vait - ji, laimėjusi 100 m bėgimą, geriausiai pasirodė ir dvigubai ilgesnėje distancijoje (22,05 sek.). Prizininkėmis tapo rusė Anastasija Kapačinskaja (22,38 sek.) ir amerikietė Tori Edvards (22,47 sek.).
Kitų rungčių nugalėtojai bei prizininkai:
moterys: rutulio stūmimas - 1.S.Kriveliova (Rusija) 20,63 m; 2.N.Ostapčiuk (Baltarusija) 20,12 m; 3. V.Pavlyš (Ukraina) 20,08 m; 100 m su barjerais - 1.P.Felisjen (Kanada) 12,53 sek.; 2.B.Foster (Jamaika) 12,57 sek.; 3.M.Makelvi (JAV) 12,67 sek.; 400 m - 1.A.Guevara (Meksika) 48,89 sek.; 2.L.Fenton (Jamaika) 49,43 sek.; 3.M.A.Tiam (Senegalas) 49,95 sek.; kūjo metimas - 1.I.Moreno (Kuba) 73,33 m; 2.O.Kuzenkova (Rusija) 71,71 m; 3.M.Montebriun (Prancūzija) 70,92 m; 400 su barjerais - 1.J.Pitmen (Australija) 53,22 sek.; 2.S.Glover (JAV) 53,65 sek.; 3.J.Pečionkina (Rusija) 53,71 sek.;
vyrai: 1500 m - 1.I.El Geružas (Marokas) 3 min. 31,77 sek.; 2.M.Bala (Prancūzija) 3:32,31; 3.I.Heško (Ukraina) 3:33,17; dešimtkovė - 1.T.Papas (JAV) 8750 taškų; 2.R.Šebrlė (Čekija) 8634; 3.D.Karpovas (Kazachstanas) 8374.
“Stade de France” arenoje varžosi ir neįgalieji sportininkai. Tarp moterų su regėjimo sutrikimais 200 m greičiausiai nubėgo ir pasaulio rekordą pagerino brazilė Roča Adrija Santos (25,22 sek.), tarp vyrų 400 m - portugalas Karlosas Lopesas (52,41 sek.). 200 m bėgimo varžybose, kuriose dalyvavo atletai su viena amputuota koja, triumfavo amerikietis Marlonas Širlėjus (22,93 sek.), o 400 m cerebralinio paralyžiaus pažeistų vyrų bėgimą laimėjo alžyrietis Mohamedas Alekas (55,33 sek.).
Iš stadiono - vežimėliu
Teberusena žarijos skandalo, kurį pasaulio čempionate sukėlė JAV sprinteris Džonas Dramondas. Kaip žinoma, jis 100 m bėgimo ketvirtfinalio varžybose buvo diskvalifikuotas už priešlaikinį startą, tačiau demonstratyviai atsisakė palikti stadioną, ginčijosi su teisėjais, protestuodamas gulėjo ant bėgimo tako.
Tarptautinei lengvosios atletikos federacijai (IAAF) giliai įstrigo amerikiečio poelgis. Ji ėmėsi kurti taisykles, kurios būtų taikomos sportininkams, trukdantiems vykdyti varžybas. Dabar svarstomas netgi toks projektas: protesto sumetimais gulintys ar sėdintys atletai iš stadiono turėtų būti išgabenami specialia technika, kuri juos įkeltų į vežimėlį ir išvežtų.
IAAF taip pat nusprendė po 100 tūkstančių JAV dolerių premijuoti pasaulio čempionais tapusius ėjikus - Džefersoną Peresą iš Ekvadoro (20 km) ir lenką Robertą Korženiovskį (50 km).
Tokio dydžio premijos priklauso tik planetos rekordus pagerinusiems sportininkams, o ėjikų varžybose kol kas fiksuojami tik geriausi sezono rezultatai. Būtent juos Paryžiuje pasiekė abu atletai. Moterų ir vyrų sportinio ėjimo rungčių pasaulio rekordai bus pradėti registruoti nuo 2004 metų sausio 1 dienos.
Vis dėlto ekvadoriečiui ir lenkui padaryta išimtis. Kaip teigiama IAAF išplatintame pranešime, jie įvertinti už tai, kad savo puikiais pasirodymais suteikė šiai sporto šventei daugiau išskirtinumo.
Į Tarptautinės antidopingo agentūros (WADA) nemalonę pateko 400 m bėgimo pasaulio čempionu tapęs amerikietis Džeromas Jangas.
Paaiškėjo, jog sportininkas, iki Sidnėjaus olimpiados likus beveik metams, buvo sučiuptas vartojęs dopingą (nandroloną), diskvalifikuotas, tačiau po devynių mėnesių reabilituotas bei galiausiai dalyvavo žaidynėse, kuriose bėgo estafetę 4 po 100 m ir iškovojo aukso medalį.
WADA vadovas Dikas Paundas pareiškė, jog Dž.Jango istorija bus ištirta iš naujo. Jei paaiškės, kad jis tikrai vartojo nandroloną ir atsipirko kuklia bausme, iš jo bus atimtas olimpinio čempiono medalis, nes tokia procedūra gali būti atlikta per trejus metus po olimpiados uždarymo ceremonijos.
