Organizavo draugus bėgti iš pamokų, lošti iš pinigų. Pirmūnę pririšo prie radiatoriaus, bendraklasį uždarė į spintą. Klastojo pažymius, daužė langus, susprogdino karinį dūmų užtaisą. Kai kam netgi grėsė kolonija. Nejaugi tai faktai iš šiandien garsių, talentingų, garbingų žmonių vaikystės?

V.Cololo grėsė kolonija

Druskininkų 2-ojoje vidurinėje mokykloje mokęsis humoristas ir televizijos laidų vedėjas Vitalijus Cololo, išgirdęs klausimą, koks jis buvo mokykloje, nusijuokė.

"Buvau chuliganas ir apie tai galėčiau pasakoti valandų valandas. Mane netgi norėjo išvežti į koloniją", – nuo baisiausio fakto pradėjo vyras.

Dabar jam – 37-eri. Besimokydamas mokykloje sugalvodavo daugybę eibių ir elgdavosi chuliganiškai. Šiandien nebesuskaičiuotų, kiek išdaužė langų, kiek direktorės, auklėtojos ir kitų mokytojų pastabų buvo įrašyta į jo pažymių knygelę. Net papildomų puslapių tam buvo įklijuota.

"Tik vieną mėnesį mano elgesys buvo įvertintas gerai, – šyptelėjo V.Cololo, pripažinęs, kad labai retai gautas patenkinamas įvertinimas tėvams prilygdavo šventei. – Tiesa, tą vienintelį mėnesį buvau kažką susilaužęs ir mokyklos nelankiau 28 dienas, o per tris likusias nespėjau prisidirbti. Kai tėvai grįždavo iš klasės susirinkimų, apsimesdavau, kad miegu, nors būdavo tik aštunta valanda vakaro."

Tarsi pingvinukas Lolo

Žinomas humoristas mokykloje aktyviai prekiaudavo kramtomąja guma, ženkliukais ir įvairiais niekučiais. Tačiau mokyklinį versliuką dažniau pakeisdavo pokštai ar net chuliganystės.

Tuomet populiaraus animacinio filmuko pingvinuko Lolo vardu vadinamas humoristas su draugais džiovindavo salietrą, maišydavo magnį su kalio permanganatu ir darydavo sprogstamuosius užtaisus, kuriuos sprogdino ne tik per pertraukas, bet neretai ir pamokose.

"Kartą mokykloje susprogdinau karinę dūmų šaškę. Pasklido žali dūmai, nutraukė visas pamokas, – juokėsi iš vaikystės pokštų V.Cololo ir teisinosi: – Gyvenome greta statybų, kur buvo daug karabito, tolio, o šiferis, oi, kaip degdavo lauže."

Geras, nes baustas?

Šeštoje klasėje prie didžiausio mokyklos chuliganų ketvertuko priskirtas V.Cololo per pertrauką tualete prie radiatoriaus pririšo jam nepatikusią ir, anot humoristo, išsidirbinėjusią pirmūnę.

Pažymius keisti į geresnius, kaip darydavo mokiniai, Vitalijus pabandė tik kartą. Tam panaudojo kiaušinį, bet jis išsiliejo ir buvo dar blogiau.

Mokėsi Vitalijus gerai. Namų darbus paruošdavo greitai, matematikos užduotis per kelias minutes atlikdavo mokykloje prieš pamoką, tik rusų kalbos rašybos nemėgo.

Šiandien V.Cololo mano: užaugo geras žmogus todėl, kad vaikystėje dažnai gaudavo į kailį. Blogai besielgiantys vaikai turi būti baudžiami. Jis baudžiamas tylėdavo, nes žinojo, kad yra kaltas.

I.Budrienė mokėjo nusirašinėti

Kaunietė verslininkė Inga Budrienė iki aštuntos klasės buvo mokslo pirmūnė. Ji mokėsi Molėtų vidurinėje mokykloje. Tačiau, anot Ingos, prasidėjus meilėms, rezultatai suprastėjo.

"Streikavau prieš algebrą, geometriją, fiziką ir chemiją, nes man atrodė, kad to gyvenime neprireiks. Paradoksalu, bet tapusi verslininke mokiausi net aukštosios matematikos", – juokiasi I.Budrienė.

Ji ne kartą yra pabėgusi iš pamokų, kurių nemėgo. Vyresnėse klasėse tapo nusirašinėjimų specialiste, duodavo nusirašyti ir kitiems, o per egzaminą bendraklasiui parašė rašinėlį.

Buvusi klasės renginių organizatorė, dramos būrelio artistė ir seniūnės pavaduotoja prisipažino, kad klasės žurnale buvo įsirašiusi sau pažymį, kurio fizikos mokytoja nepastebėjo.

Vos neišmetė iš mokyklos

Daug problemų I.Budrienei sukėlė ją įsimylėjęs vaikinas. Jis buvo vilnietis, pankas. Atvažiavęs į Molėtus dėl Ingos išdaužė mokyklos langus, o ant sienos milžiniškomis raidėmis aliejiniais dažais užrašė: "Ingai Raišytei (mergautinė I.Budrienės pavardė – aut. past.) patinka visi, išskyrus pankus."

Už šiuos įsimylėjėlio išsišokimus Inga ne kartą buvo kviečiama pasiaiškinti pas mokyklos direktorių.

Kartais eibių iškrėsdavo ir ji. Kartą prie šviestuvo, kabojusio virš mokytojos stalo, priklijavo sniego gniūžtę. Ji sušilusi nukrito tiesiai ant klasės žurnalo.

"O dvyliktoje klasėje manęs vos neišmetė iš mokyklos", – prisipažino I.Budrienė.

Pasirinkusi ne mezgimą, kaip dauguma mergaičių, o automobilizmą, su vaikinais mokėsi vairuoti sunkvežimį. Išlaikė B ir C kategorijos vairuotojo egzaminus.

"Ta proga šventėme, vaikinai prisigėrė ir pridarė nesąmonių. Juos sulaikė policija, o prieš mokyklos vadovybę stojau ir aš, nes buvau kartu", – to Inga nepamiršo iki šiol.

S.Siparis buvo mušeika

"Buvau per viduriuką blogiukas", – taip save įvertino aktorius Saulius Siparis.

Labiausiai mėgęs istoriją ir geografiją, o nekentęs tiksliųjų mokslų vilnietis dažniausiai gaudavo trejetus ir ketvertus. Tik fizika jam patiko ir ją mokėsi penketais.

Tuomet, kai S.Siparis mokėsi Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, ji buvo laikoma prestižine. Saulius bene pirmasis organizavo savotiškus lošimo namus.

"Mokyklos kieme per pertraukas organizuodavau žaidimą cuką", – vartotą žargoną prisiminė aktorius. – Mėtydavome švininę "pypkę" į ant asfalto nupieštą kvadratą, į jį vieną ant kitos sudėję 15–20 kapeikų monetas. Kas arčiau numesdavo "pypkę", tas turėdavo teisę pirmasis smūgiuoti į monetas. Jei apverti – jos tavo. Žaidimas taip išpopuliarėjo, kad pradėjome vėluoti į pamokas ir netrukus mus mokytojai užlaužė".

Kartais pabėgdavęs iš nemėgstamų pamokų S.Siparis su bendraklasiais nusipirkdavo alaus. Netrukdavo įsivelti į muštynes: savimi pasitikėjo, nes turėjo stiprų vyresnį draugą kultūristą.

"Vienu metu mokykloje buvome trys mušeikos. Aš buvau mušeika numeris antras", – šypsojosi S.Siparis.

Vyresnėse klasėse Saulius stengėsi mokytis geriau, nes svajojo studijuoti teisę. Apie aktorystę nebuvo kalbos.

"Aš ir dabar puikiai išmanau Baudžiamąjį kodeksą", – tvirtina aktorius.

K.Ivanova – stropi mokinė

YVA narė, Natalijos Bunkės sesuo Kristina Ivanova buvo stropi mokinė ir nekantriai laukdavo Rugsėjo 1-osios.

"Po atostogų labai norėdavau susitikti su bendraklasiais, kurie buvo labai draugiški ir linksmi, – komplimentus žarstė buvusi Kauno 42-osios vidurinės (dabar Pilėnų) mokyklos moksleivė. – Nuo septintos klasės su mokytojais ir tėvais vasarą kasmet rengdavome tradicines išvykas į gamtą. Nakvodavome palapinėse prie ežerų."

Kristina nieko nebijodama vakarais grįždavo namo, nes klasės draugai, kaip ir ji, gyveno netoli mokyklos ir aplink buvo daug draugų ir pažįstamų.

Visuomenės sveikatos mokslus baigusi ir dabar sveikatos priežiūros vadybos besimokanti Kristina ypač mėgo biologiją ir chemiją. Iš matematikos, kuri buvo pernelyg sunki, su visa klase ne kartą pabėgo.

Susprogdino vazonines gėles

Tiesa, su berniukais geriausiai sutardavusi K.Ivanova nevengdavo itin juodų pokštų. Kartą vieną bendraklasį jie įkalino spintoje. Ten jis praleido visą pamoką.

"Buvau stebėtoja, kai kitą klasės draugą berniukai prie radiatoriaus priklijavo lipnia juosta", – šypsojosi Kristina.

Pažymių K.Ivanova nei mokyklos žurnale, nei pažymių knygelėje netaisė ir neįrašinėjo. Nors pripažino, kad kartą tai buvo padariusi sesuo Natalija.

Didžiausia eibė, kurią iškrėtė K.Ivanova mokykloje?

"Su bendraklasiais per ilgąją pertrauką klasėje susprogdinome visas vazonines gėles, – prunkštelėjo Kristina. – Turėjome tokių juodų bambioškių, kurios, įdėtos į vazoną, sprogdavo tokia jėga, kad net suskaldydavo ir jį. Oi, tuomet gavome velnių nuo auklėtojos."

Ž.Savickas – klasės plepys

Stipriausiu pasaulio žmogumi vadinamas galiūnas Žydrūnas Savickas nebuvo neklaužada ar blogiukas. Biržų "Atžalyno" vidurinėje mokykloje mokęsis vyras pamena, kad daug juokdavosi.

"Už tai net išvarydavo iš klasės. Mums atrodė, kad į gyvenimą reikia žvelgti linksmiau nei rimti mokytojai", – savo teisumu įsitikinęs Žydrūnas.

Juokingiausia buvo, kai sėsdama ant kėdės nugriuvo tiksliųjų mokslų mokytoja.

"Dėl to ji smarkiai išraudo ir pagalvojo, kad mes įpjovėme kėdę, – ir dabar šypsojosi Ž.Savickas. – Tačiau mes nieko nebuvome padarę, o ji nugriuvo galbūt dėl antsvorio."

Vartydamas išsaugotas pažymių knygeles Ž.Savickas stebėjosi, kad jose tiek daug pastabų. Jos visos vienodos – už plepėjimą per pamokas.

Istoriją ir geografiją labiausiai mėgęs vyras mokykloje nekentė fizikos, chemijos ir visų tiksliųjų mokslų. Dabar jam labai patinka šie mokslai.

V.Matijošaitis bėgo iš pamokų

Politikas ir verslininkas Visvaldas Matijošaitis mokėsi dviejose Kauno mokyklose. Tris pradines klases baigė Šv.Mato vidurinėje mokykloje. Pažymių knygelėje – nė vienos pastabos.

"Klasėje išsiskyriau, nes buvau kaimo vaikis, su ryškiu kaimietišku atspalviu, – šyptelėjo Vičiūnuose gyvenantis verslininkas. – Tačiau skriausti savęs neleisdavau. Jei kas, tuoj kumščius į darbą paleisdavau. Be to, turėjau stiprų užnugarį: toje pačioje mokykloje mokėsi dvejais metais vyresnė sesuo ir penkeriais – brolis."

Perėjus į mokyklą Šančiuose, kur buvo sustiprinta chemija, Visvaldo pažymių knygelėje atsirado įvairių įrašų.

"Baigus 11 klasių auklėtoja pusiau rimtai, pusiau juokais pažadėjo parašyti tokią charakteristiką, kad manęs nepriims į jokį institutą", – prisipažino politikas, kuris klasėje buvo pagrindinis pabėgimo iš pamokų organizatorius.

Kaip gimsta anekdotai

Labai mėgęs tiksliuosius mokslus V.Matijošaitis nenorėjo mokytis rusų kalbos rašybos. Tiesa, pasikeitus mokytojai, Visvaldas jau neblogai mokėjo rusiškai, mielai skaitydavo ir šia kalba mintinai mokėjo ne vieną eilėraštį.

Politikas neslėpė, kad buvo įrašęs sau gerą pažymį į mokyklos žurnalą.

Populiariausios šunybės, kurias jis krėtė su bendraklasiais? Kreida išteplioti palangę, ant kurios mėgdavo ramstytis matematikos mokytojas. Per pertrauką į klasės durų spyną prigrūsti degtukų. Taip, nusijuokė V.Matijošaitis, gimė vienas klasės anekdotas.

"Vienas vaikinas, kuris turėjo atrakinti degtukais prigrūstą spyną, neskubėjo to daryti ir aiškino, kad su spyna reikia elgtis švelniai kaip su mergaite. Tuomet įsiterpė viena bendraklasė: "Ką tu čia smulkiniesi! Laužk, ir viskas..."