Pirmoji pasaulyje vyru tapusi moteris su latvio sukurtu amžinuoju varikliu


2009-02-14
Darius Sėlenis
Pirmoji pasaulyje vyru tapusi moteris su latvio sukurtu amžinuoju varikliu

Sportiško, saulėje įdegusio vyro iš pradžių jis nepažino. Tačiau kai priėjęs arčiau šis pasisveikino, Rygos traumatologijos ir ortopedijos instituto vadovas bei chirurgas, profesorius Viktoras Kalnberzsas nusišypsojo: "Tai buvo Ina. Prieš kelerius metus šis vyras buvo moteris."

Atliko trylika operacijų

Daugelyje pasaulio šalių, ypač Lotynų Amerikoje, Azijoje, JAV, kai kur Europoje, lyties keitimo operacijos tapo įprastos.

Tačiau pirmasis pasaulyje atlikęs lyties keitimo operaciją, po kurios moteris tapo vyru, latvis chirurgas V.Kalnberzsas nustebina: "Kone konvejeriu atliekamas lyties keitimo operacijas vertinu labai neigiamai."

Į pernai 80–metį atšventusį Latvijos bei Rusijos nusipelniusį Mokslų akademijos narį V.Kalnzberzsą Ina Chait kreipėsi 1968 metais. Trylikos operacijų ciklą rygietis pradėjo 1970–aisiais, o baigė po dvejų metų. Tarp operacijų Ina grįždavo į Maskvą, dirbo, gyveno visavertį gyvenimą.

Sunkiausios buvo moters lyties organų, gimdos pašalinimo, penio formavimo operacijos. Iki tol pasaulyje buvo atliktos keturios analogiškos operacijos, tačiau jos nebuvo visiškai baigtos. "Visi pacientai šlapinosi kaip moterys, – sako V.Kalnberzsas, – Pavyzdžiui, ketvirtąją lyties keitimo operaciją atlikęs čekas chirurgas Klužakas žmogų pavertė hermafroditu. Suformavo varpą, bet paliko ir moters lyties organus. Vyru tapusiai moteriai tebevyko moteriški fiziologiniai procesai, teoriškai ji galėjo gimdyti."

Frankenšteino–Einšteino skambutis

Vieną 1968–ųjų vasaros dieną V.Kalnberzso darbo kabinete suskambo telefonas. Medicinos Einšteinu, o kitų – Frankenšteinu pravardžiuojamas maskvietis Vladimiras Demichovas šokiravo savo draugą: "Pas mane lankėsi viena pacientė. Ji nori pakeisti lytį ir būti vyru. Manau, kad tu galėtum atlikti tokią operaciją."

V.Demichovas išgarsėjo sukūręs dvigalvį šunį: prie suaugusio vokiečių aviganio rusas prisiuvo jauno šunelio galvą, pečius, priekines letenas. Abi galvos funkcionavo, lakė pieną, kuris išbėgdavo per niekur neprijungtą šunelio stemplę.

Drastišku metodu pagarsėjęs V.Demichovas buvo ne chirurgas, bet biologas. Per 15 metų jis sukūrė dar 20 dvigalvių šunų, teigdamas, kad tobulina chirurginę techniką, o jo tikslas – žmogaus širdies ir plaučių persodinimo operacijos. Monstru pramintas chirurgas sukūrė ir pagrindinius metodus, kuriais remiantis dabar atliekamos sudėtingos transplantacijos operacijos.

Žudėsi tris kartus

Praėjus trims savaitėms po chirurgo ir biologo pokalbio į V.Kalnberzso darbo kabineto duris pasigirdo ryžtingas beldimas. Ant slenksčio stovėjo patraukli trumpaplaukė brunetė.

"Aš Ina Chait. Apie mane kalbėjo gerbiamas Demichovas", – apstulbęs profesorius tik vėliau pastebėjo, kad dailios krūtis išryškinančia suknele vilkėjusios 32 metų moters kalba ir manieros buvo vyriškos.

Pokalbis su tris kartus iš nevilties bandžiusia nusižudyti Ina buvo labai ilgas. Moteris bandė gydytis hormonais, vartojo raminamuosius, nekart kreipėsi pagalbos į psichiatrus, išbandė hipnozę.

"Pirmą kartą bandžiau nusižudyti, išgėrusi migdomųjų", – būdama moterimi Ina jautėsi tragiškai iki šleikštulio. Po to ją dar du kartus nuo mirties išgelbėjo mama. Ina jautė pasibjaurėjimą gyvendama su vyrais, kartą pamilo moterį, bet ši, pajutusi, kad jos jausmai ne vien draugiški, Iną atstūmė.

Pacientės mamos palaiminimas

"Kartais medikas tampa Dievo pasiuntiniu, todėl gali taisyti retas gamtos klaidas", – mano V.Kalnberzsas.

Psichiatrų, kitų sričių medikų konsiliumas pritarė, kad pacientei gali padėti tik lyties keitimo operacija. Viktoras kreipėsi patarimo ir į du Latvijos dvasininkus. Jie išsakė visiškai priešingas nuomones.

"Svarbiausia, kad ji būtų gyva! Nesvarbu, turėsiu sūnų ar dukrą. Bijau, kad ketvirtą kartą man nepavyks jos išgelbėti nuo mirties", – po beveik dvejų metų konsultacijų, susitikimų su specialistais, gavęs raštišką Latvijos psichiatrijos katedros vadovo Michailo Rotsteino bei žodinį Latvijos sveikatos apsaugos ministro Vilhelmo Kameto leidimą, V.Kalnberzsas Maskvoje išgirdo Inos mamos palaiminimą.

Ar prieš pirmąją operaciją į Latvijos sostinę atvykusi rusė nebijojo? Tituluotas profesorius puikiai prisimena prieš daugiau nei 38 metus ištartus pacientės žodžius: "Daktare, tik jūs nepersigalvokite, tik nebijokite! Nes jei jūs atsisakysite, aš gyva iš čia neišvažiuosiu."

Profesoriaus kūrinys neišgąsdino

V.Kalnberzsas, prieš susitikdamas su I.Chait, buvo operavęs vieną hermafroditą. "Jis buvo vyriško kūno sudėjimo, jautėsi vyru, bet neturėjo vyriško lyties organo, – pasakoja V.Kalnberzsas. – Operacijos metu "padariau" jam trūkstamą organą. Pasiūliau Inai pažiūrėti į šį kūrinį ir nuspręsti, ar toks variantas jai tinka."

Ina buvo pakviesta į ligoninę, perrengta medicinos sesers drabužiais, o pacientui buvo pasakyta, kad tai – profesoriaus konsultantė iš Maskvos.

"Ina, apžiūrėjusi mano pacientą, nudžiugo ir pareiškė, kad jei aš jai padarysiu tą patį, ji bus labai patenkinta", – prisiminė V.Kalnberzsas.

Padėkos laiškas

Rygos priemiestyje, nuosavame "Kalnberzs" vardo name gyvenantis dukras Mają ir Ingą bei sūnų Konstantiną (visi jie medikai) išauginęs profesorius niekada nepamirš laimingos Inos akių ir laiškų.

"Gerbiamas Viktorai Konstantinovičiau, aš nerandu žodžių išreikšti savo dėkingumui, – rašė I.Chait, kurios vardas ir pavardė jau buvo kitokie, vyriški. – Dėkoju jums už antrą gyvybę. Jūsų dėka mano fantastiška svajonė tapo realybe. Operacijos rezultatas netikėtas, nes neturėjau vilties, kad atsiras net antriniai lytiniai požymiai. Dingo ir metų metais mano kankinęs asmenybės sudvejinimas.

Už šį stebuklą aš ir artimieji jums labai dėkingi. Buvau aklavietėje, neturėjau vilties, nenorėjau gyventi. Dabar puikiai jaučiuosi. Prabudau nauju žmogumi, atsirado troškimas gyventi... Dar kartą dėkui, kad leidote gimti nauju žmogumi, esu laimingas ir pavydžiu tiems, kurie su jumis susitiks ir jumis tikės kaip Dievu..."

Galėjo patekti į kalėjimą

I.Chait tapo vyru – tarybinės armijos atsargos karininku. Profesorius kategoriškai atsisakė žinoti šio vyro naujų asmens dokumentų duomenis. Jis nenorėjo girdėti net kokia naujoji buvusios Inos pavardė, koks jos vyriškas vardas. Taip, manė V.Kalnberzsas, bus saugiau.

Jo pacientė irgi bijojo būti susekta ir galbūt nuteista sovietinių struktūrų.

"Vėliau mane norėjo nuteisti ir įgrūsti į kalėjimą, nes kilo skandalas. Mat atlikti lyties keitimo operaciją neturėjau SSRS sveikatos apsaugos ministro leidimo", – prisipažino profesorius.

Tuometis Sovietų sąjungos sveikatos apsaugos ministras Borisas Petrovskis išsikvietė V.Kalnberzsą į Maskvą, pasisodino savo kabinete ir pratrūko: "Jūs nusikaltėlis! Jūsų vieta už grotų. Jūs suluošinote žmogų! Iš normalios moters padarėte kažką... Juk tai ne vyras! Ši operacija prieštarauja tarybiniams principams. Jei jūs nesipraustumėte ir nesiskustumėte, butumėt panašus į Solženiciną!"

"Tačiau peržiūrėję specialistų išvadas man tik parašė papeikimą, raštiškai pasižadėjau, kad niekam nepasakosiu šios istorijos. Ją slėpiau beveik 20 metų", – kalba V.Kalnberzsas.

Trylika operacijų Inai nieko nekainavo. Vyru tapusi moteris dabartiniam Rygos dūmos deputatui V.Kalnberzsui atminčiai neatvežė ir dovanų. Jis to net neistikėjo.

Ar jie – du vyrai – bendrauja, ar susitikę vyriškai išgeria degtinės arba viskio?

Susitikimas su sportišku vyru

"Jis man rašydavo, – latvio namuose šūsnis buvusios Inos laiškų. Beje, po to V.Kalnberzsas atliko dar keturias analogiškas operacijas. – Supažindino su savo žmona, jiems labai patiko ilsėtis prie Baltijos jūros."

Profesorius žinojo, kad jo paciento moterys buvo patenkintos lytiniu gyvenimu, vienas pirmųjų sužinojo ir apie užklupusią tragediją, kai mirė maskviečio žmona. Ir apie skausmą, didelę depresiją, praradus mylimą žmogų. Ir po kelių metų apie naują laimę – antrą mylimą moterį ir laimingas vedybas.

"Man nereikėjo padėkų. Laimę teikė jo laiškai", – latvis nuoširdžiai džiaugėsi paciento padėka. Kada jie matėsi paskutinį kartą?

1989–aisiais prieš Sovietų Sąjungos subyrėjimą, nes po to profesorius pakeitė ir adresą, ir telefoną. Tą dieną V.Kalnberzsas ilsėjosi šiaurinėje Jūrmaloje, savo viloje netoli Gartciems. Iš pradžių kopomis brendančio atvykėlio V.Kalnberzsas nepažino. Saulės nušviestu pajūriu artėjo įdegęs sportiškas vyras. Priėjęs arčiau jis plačiau nusišypsojo: "Daktare, čia – aš..."


Amžinasis variklis

Viktoras Kalnberzsas Inai Chait atliko 13 operacijų. Sunkiausiai buvo suformuoti vyrišką lytinį organą. Penio stiebą vadinamuoju Filatovo metodu chirurgas suformavo iš paciento pilvo ertmės odos sienelės. Jį susuko lagamino rankenėlės principu, viduje įdėjo falo protezą.

"Perpetum mobile – amžinasis variklis, – kalbėdamas apie erekcijos būklės suformuotą vyriškąjį paciento organą šypsojosi V.Kalnberzsas. – Jis visada galėjo mylėtis, todėl jo moterys buvo labai patenkintos."

Po to buvo sukurtas šlapimtakis. Ir galiausiai (iki to laiko pacientas galėjo dar persigalvoti) buvo pašalintos krūtys, amputuota makštis, gimda. Operacijos užtrukdavo apytikriai 1–1,5 val.

Po operacijos I.Chait pradėjo vyriškų hormonų terapiją. Pradėjo augti barzda, švelnią ir lygią moters odą pakeitė grubesnė, šiurkštesnė, plaukuotesnė. Buvusi moteris ėmė intensyviai sportuoti su treniruokliais ir tapo atletišku vyru.