Mongolija užbūrė šamanės maldomis ir saulės užtemimu


2008-08-16
Darius Sėlenis
Mongolija užbūrė šamanės maldomis ir saulės užtemimu

Ritmingai skambėjo būgnas, degė laužas, jurtos prietemoje plaikstėsi iš kailio skutų pasiūtas apdangalas, o užmerkusi akis gomuriniu balsu kažką nerišliai kartodama šamanė pateko į transą.

"Egzotiška, įdomi, dar civilizacijos nesugadinta, nuostabios gamtos ir žydro dangaus šalis", - net šamanei neišpranašavus stebuklų Mongoliją gyrė bendrovės "Paroc" pardavimo koordinatorė Vita Pečiulienė.

Tėvas papjovė avį

Stepės, lygumos, miškai, smėlynai - rusišku UAZ keturi lietuviai su vairuotoju, gide ir virėju nuo taigos iki Gobio dykumos nuvažiavo daugiau nei 2,5 tūkst. km.
Trijų savaičių kelionė į šią egzotišką šalį įskaičiavus bilietus, tris skrydžius vietoje, nakvynes stovyklavietėse ir jurtose, ekskursijas, maistą, lauktuves, žmogui kainavo apie 12 tūkst. litų.

Prie atvykėlių palapinių iškart prijodavo vietos gyventojai: "Jie nulipdavo nuo arklių, prisėsdavo, tylėdavo ir netrukus pakviesdavo į svečius."

Tėvas papjovė avį. Tokia fraze draugiški ir paprasti mongolai į savo jurtą pakviesdavo lietuvius. Įėjus į kilnojamąjį klajoklių namą svečiams privaloma pasukti į kairę pusę.
Jurta dalijama į penkis kampus: dešinėje - virtuvė, paskui - miegamasis, vieta vaikams, suaugusiesiems, svečiams. Šeimos nariai miega vienas greta kito ant linoleumo patiesto čiužinio: tėvų ir mažųjų guolių pertvaros neužstoja.

Moterys renkasi alų ir degtinę

Aviena vaišinasi ir kaimynai, nes visiems kaimo gyventojams smalsu pabendrauti su svetimšaliais. "Vieną mūsų kompanijos dalyvį supykino nuo kvapo ir vaizdo, - iš avies ištraukė žarnas, ją prikimšo žolių ir išvirė, - pasakojo V.Pečiulienė. - Skurdžiai gyvenantys mongolai vaišino ne tik mėsa, bet ir džiovintu kumyso sūriu, žolelių arbata su pienu ir vos 10 laipsnių stiprumo kumyso degtine."

Beje, net ir vietos moterys mieliau rinkdavosi gerti ne vyną, bet alų ir degtinę.
"Keliai vingiuoti ir prasti, - prisimindama pakeliui iš jurtų išbėgančius vaikus ir siūlančius pirkti mongolų delikateso švilpiko šypsojosi V.Pečiulienė. - Tačiau gyvūno išvaizda ir kvapas mūsų neviliojo."

Pasiteiravus kelio, 10-15 minučių mašina nepajudėdavo iš vietos: mongolai ne tik draugiški, bet ir plepūs. Vairuotojas su praeiviu kalbėdavosi apie šeimą, gyvenimą ir tik vėliau - apie ieškomą vietą.

Vaikus džiugino balionai

"Sveikatos, laimės, pinigų, - dievybių lietuviams prašė po apeigų jurtoje į transą patekusi vieno mongolo prilaikoma šamanė. Apkūni moteris perspėjo: "Jokiu būdu šventose vietose neskinkite gėlių, nerankiokite akmenų!"

Mongolijoje, kur vyrauja budizmas, įrengta daug šventų vietų - ovų. Jos primena akmenimis pažymėtą ir mėlynomis juostelėmis, chadakais, apkarstytą laužą.
"Šventą vietą reikia apeiti vieną arba tris kartus pagal laikrodžio rodyklę", - iš pradžių įmetę akmenėlį arba monetą tikėdamiesi, kad išsipildys norai, lietuviai ratu apsuko ne vieną tokią vietą.

Mažuosius mongolus labiausiai nudžiugino įvairiaspalviai balionai: Vita su draugais vaikams dar vežė pieštukų, flomasterių, lietuviškų saldainių.

Tik dvi spindinčios žvaigždės

Nemaloniausias kelionės akimirkas keliautojai patyrė laukdami vietos lėktuvo: "Jokios informacijos, niekas nekalbėjo angliškai, todėl nieko nesupratome nei mes, nei kiti užsieniečiai. Išskridome tik po paros. Laimė, lėktuvas lengvai leidosi ir kilo žvyruotu oro uosto taku."

Ilgos kelionės desertas buvo Altajaus respublikoje stebėti visišką saulės užtemimą.
"Nuostabus, sunkiai apsakomas įspūdis, - ant kalnelio užsienio turistų apsuptyje patirtus pojūčius bandė apibūdinti V.Pečiulienė. - Dalinį saulės užtemimą stebėjome per kaimo parduotuvėlėje pirktą fotojuostelę ir pro specialius žiūronus. O visiškas saulės užtemimas? Pakilo vėjas, pašiurpo oda, sutemo ir tamsiame danguje buvo matyti tik dvi žvaigždės."