Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
M.Šmitas: iš Brazilijos paplūdimio į Austrijos kalnus
2009-02-14
Darius Sėlenis
Ne, purto galvą Marius Šmitas, šaltis ir žiema – ne jam! Vos spėjęs grįžti po dviejų šiltų mėnesių Brazilijoje, jis iškart su didele kompanija išskrido į kalnus Austrijoje: pramoginių renginių ir radijo stoties laidų vedėjas bei filmų garsintojas jėgos aitvarą iškeitė į snieglentę.
Nuotykio kaltininkas – bagis
Sulaužyti šonkauliai – Brazilijoje, suknežintas petys – Austrijoje. Marius neakcentavo liūdnų kelionės detalių: "Nekreipiu dėmesio, nes tai gali atsitikti kiekvienam. Nejaugi geriau sėdėti namuose, nieko neveikti ir likti sveikutėliam?"
Oro temperatūra dieną – 32 laipsniai, naktį – 26, vandens – 29 laipsniai šilumos. Brazilijoje, netoli didmiesčio Fortalezos, mažame miestelyje su draugais gyvenęs M.Šmitas kelioliką kilometrų kaituoti dažniausiai važiuodavo bagiu. Žemas automobilis su gale įtaisytu senu VW "vabalo" varikliu priminė filmo "Pašėlęs Maksas" mašinas po atominio karo.
Bagis buvo bene didžiausio nuotykio kaltininkas. Kartą, vieną iš pirmųjų kelionės dienų, marius paskutinysis nuvažiavo kaituoti. Ilgiau plaukiojęs jėgos aitvaru M.Šmitas paskutinysis išsirengė ir išvažiuoti, tačiau bagis neužsivedė. Laimė, keli italai padėjo automobilį nuvaryti iki viešbučio, kuriame jie buvo apsistoję: "Pakrapštė, užvedė ir patarė važiuoti tiesiausiu keliu – paplūdimiu."
Ilga kelionė tamsoje
Bagis ir vėl nuvylė: po keliolikos minučių M.Šmitas negalėjo pajudėti nė iš vietos. Dabar Marius juokiasi: tamsoje aplink šniokščiant bangoms prigąsdintas įvairių istorijų jis baiminosi, kad neišsipildytų blogiausias scenarijus: "Man pasakojo, kad staiga pakilęs potvynis yra negrįžtamai nusinešęs ne vieną bagį."
Kažkodėl jis nusprendė, kad artimesnis kelias yra grįžti iki viešbučio pas italus. Apie 8 tūkst. litų kainavusį Brazilijoje draugo pirktą bagį paliko iki ryto.
Ant nugaros – viena, rankoje – antra kuprinė, po pažastimis – dvi jėgos aitvarų lentos. Basas, tik su šortais, šniokščiant bangoms, pučiant vėjui ir beveik aklinoje tamsoje, M.Šmitas pakrante pėdino atgal.
"Tai kažkas šnypščia, tai tarsi kažką matau, – fantazijos sukeltas baimes šypsodamasis prisiminė Marius. – Po to pamačiau tamsius, keistos formos šešėlius. Tik išgirdęs "mūūūū" ir priėjęs arčiau, išvydau karves."
Gydytojas turėjo lietuviško kraujo
Neradęs įėjimo į viešbutį nakvojo kopose, o kitą dieną paaiškėjo, kad bagį paliko už keliolikos kilometrų. Likimo ironija: nuo sugedusio bagio iki namų buvo likęs vos kilometras.
O šonkauliai? Būna, nesureikšmino nelaimės Marius. Dangus staiga apsiniaukė, matomumas suprastėjo ir jėgos aitvaro valdytojas M.Šmitas tėškėsi į vandenį. Pasekmė – šonkaulio lūžis.
"Jo senelė, dar po I pasaulinio karo, emigravo iš Lietuvos", – pasakoja Marius apie jį gydžiusį lietuviško kraujo turintį brazilą.
Brazilės? Radijo stoties laidų vedėjas susiraukė: "Nematėme net vertų žvilgsnių. Gražiausios – pietuose: Rio de Žaneire, San Paule. O čia – žemos, storos, kreivos, šleivos ir dideliais užpakaliais."
Iš 32 laipsnio šilumos patekti į kelių laipsnių šaltį Austrijos kalnuose M.Šmitui nebuvo labai malonu. Ant snieglentės jis stojosi pirmą kartą gyvenime. Adrenalino, tikino, su jėgos aitvaru patiri daugiau. Bet koks jausmas: kalnai, snieglentė? Marius susiraukė: "Šalta..." Ir suknežintas petys, žinoma.
