Kūdikio besilaukianti dizainerė atranda spalvingesnį pasaulį


2008-08-16
Jurga Barkauskaitė
Kūdikio besilaukianti dizainerė atranda spalvingesnį pasaulį

Išleidusi savo mados namų komandą atostogų dizainerė Ingrida Railienė vis tiek sukasi tarp audinių rietimų ir kuria ateities planus: laukia studijos, jau norisi platesnių kūrybinių horizontų, nerami širdis ilgisi kelionių.

Ryškias gyvenimo spalvas dievinanti klaipėdietė vis dėlto pastebi, kad eskizus pastaruoju metu dažniau palyti švelnūs tonai. Galbūt todėl, kad gruodį moteris ant rankų sups savo pirmagimį.

Energijos genas

Ketvirtus metus pačioje Klaipėdos širdyje gyvuojančių mados namų šeimininkė neslėpė, kad po aukštų lubų skliautais ramybė tvyro retai. "Mano gyvenimo tempas labai greitas. Neretai pačiai save tenka stabdyti. Stengiuosi nubrėžti ribą, paisyti darbo valandų, tačiau pagundų yra - gyvenu visai šalia mados namų ir galiu čia atsidurti per minutę", - dėstė I.Railienė.

Apie, atrodytų, niekad neišsenkančios energijos klodus dizainerė kalba paprastai: "Nuo pat vaikystės esu tokia. Drabužiai, mada - tuo gyvenu jau keturiolika metų. Džiaugiuosi ir stengiuosi judėti į priekį. Pasvajoju apie "podiuminę" madą, naujus vandenis, bet garsiai apie tai kalbėti dar anksti".

Romanas - studijų suole

I.Railienė prisipažino, kad postūmio kartais prireikia. "Apie savo mados namus svajojau ilgai. Viskas prasidėjo nuo nuomojamo kambarėlio. Pamažu erdvės plėtėsi, bet žengti didesnį žingsnį vis atidėliojau. Paskatino vyras Nerijus. Jis aukštaitis, impulsyvesnis..." - šypsojosi klaipėdietė.

Prisiminus pažintį su savo išrinktuoju moters akys valiūkiškai nušvito: "Buvo labai romantiška. Abu studijavome vadybą. Sėdėdami paskutiniame suole sutarėme pirmąjį pasimatymą".

Atbuliniai salto

Greitai I.Railienė vėl ners į mokslus - šįkart studijuos kostiumo dizainą Vilniuje. "Patirtis yra mano turtas ir stiprybė, bet pajutau, kad dar norėčiau pasisemti žinių. Kartais galvoje sukirba: "Ar nenusivilsiu?" Ne dėl diplomo pasiryžau šioms studijoms. Esu baigusi modeliavimą ir siuvimą Klaipėdoje. Netekusi tėvelio supratau, kad mamai bus sunku išleisti į mokslus, ir pasirinkau tokį variantą. Vadybą studijavau supratusi, kad verslo sėkmė neaplanko savaime.

Kartais susimąstau: mano šuoliai - tarsi atbuliniai. Pirmiausia nėriau į darbą ir kūrybą, nors manau, kad iš to tik išlošiau. Nesu teoretikė ar fantazuotoja - galiu patarti, kaip sukirpti, pasiūti drabužį, o reikalui esant ir pati to imtis. Jau dažniau užsakau ne mados, o įvairių gandų žurnalų - klientams juos įdomiau pavartyti. O dėl drabužių jie ramūs - žino, kad bus taip, kaip reikia", - dėstė jaukių mados namų siela.

Suknelių garbintoja

Klasiką "su cinkeliu" vertinančiai dizainerei mieliausia kurti sukneles. Būtent šis drabužis, I.Railienės manymu, įkūnija tikrąjį moteriškumą. Jį pabrėžia ir dizainerės dievinami audiniai - šilkas, lengvutė vilna.

"Matau, kaip apsivilkusi švelnią suknelę klientė braukia per savo kūną, akys švyti... Tada žinau, kad joks vyras nesugebės atsispirti, degs troškimu įminti tą efemerinio grožio paslaptį", - šypsojosi dizainerė.

Apnuoginto kūno kultu susižavėjusias lietuvaites I.Railienė gatvėse nužvelgia kritiškai: "Moterys daug praranda nesusimąstydamos, kad ilga plazdančia suknele galima atrodyti kur kas patraukliau ir seksualiau, nei įsispraudus į mini bikinį ar palaidinę, kurios sagos prasideda po krūtine".

Saugo vestuvinę suknelę

I.Railienės įsitikinimu, drabužis neretai tampa ne tik vizitine kortele, individualybės išraiška, bet ir talismanu, nes sugeria jį dėvinčio žmogaus energiją.
"Niekada nebuvau iš tų paauglių, kurios skolinasi iš draugių drabužius, jais mainosi. Geriau turėsiu mažiau, bet tai, kas miela širdžiai - tokia visuomet buvo mano nuostata. Prisirišu prie drabužio", - neslėpė moteris.

I.Railienė vis dar saugo savo vestuvinę suknelę. "Visada žinojau, kokio apdaro noriu: ilgo, prigludusio, iš nėriniuoto audinio. Tokia suknele ir vilkėjau. Tiesa, siūdinausi ne pati, nes žinau seną prietarą. Be to, norėjau pajusti tą malonumą - pasiimti jau pasiūtą suknelę ir išlėkti lyg ant sparnų", - aiškino dizainerė.

Mintis, kad šventinį drabužį vėliau galėtų išnuomoti ar parduoti, po vestuvių kaipmat išgaravo. "Supratau, kad ši suknelė - tik mano. Ne viską lemia pinigai. Jei kūnas nepasikeis, gal dar turėsiu progą ja pasipuošti?" - šypsojosi I.Railienė.

Apie motinystę - ramiai

Vienas kitą vejantys darbai ir mokslai gimus kūdikiui turbūt greitai ištirpdys nereikalingus kilogramus. "Vaikelio laukiame gruodžio vidury. Gal sulauksime dovanos Kalėdoms?" - linksmai spėliojo būsima mama.

Aplinkinių nuogąstavimus, kad šiemet užsimojo per plačiai, moteris kaipmat atremia: "Kai darai - padarai. Vaikai netrukdo darbams. Viskas priklauso nuo sugebėjimo sudėlioti prioritetus, planuoti. Nėštumas mano gyvenimo neapvertė aukštyn kojomis - juk šis tarpsnis natūralus, ne kokia nors liga".

"Įsikrauna" keliaudama

Aistringa keliautoja šią vasarą atsisakė skrydžių lėktuvu į tolimus kraštus, tačiau prisigalvojo kitokių pramogų - su vyru sėdusi į automobilį I.Railienė rengia "ekspedicijas" kelių šimtų kilometrų spinduliu.

"Nauji įspūdžiai man tiesiog būtini. Susirgus kelionių liga atrodo, kad dėl galimybės aplankyti išsvajotą šalį ir paskutinius pinigus atiduotum", - savo silpnybės neslėpė I.Railienė ir pridūrė, kad lagaminą sugeba susikrauti per valandą.

Tolimi kraštai ne tik įkvepia kūrybingą moterį, bet ir padeda neatitrūkti nuo žemės. "Venesueloje stebėjau vietinius, gyvenančius ant upės kranto. Žmonės miega hamakuose, virš galvos - tik stogelis iš nendrių. Atrodo, kad jie laimingi ir be suknelių, ir be kostiumų", - žavėjosi dizainerė.