Viename Latvijos miestelyje galima pamatyti JAV prezidentą Baracką Obamą. Labiau domina Rusijos galva – Dmitrijus Medvedevas? Preiliuose yra ir jis. Aplankę Latvijos miestelius, įtrauktus į Didžiojo Baltijos žygio lankytinų objektų sąrašą, suprasite, kad įdomu ne tik Rygoje.

Komunistų lyderio vagonėlyje

Ieškote darbo? Keliaukite į Latviją, Gulbenės miestelį. Čia įsikūręs Gulbenės– Alūksnės siaurasis geležinkelis.

"Kai manęs klausia, ar šį lokomotyvą restauruosime, tvirtai atsakau – ne", – pirštu į juodą vagoną beda šio geležinkelio generalinis direktorius Davis Bunas.

Latvijoje yra tik vienas toks senas lokomotyvas, kuris puikiai veikia, tačiau sudėtinga rasti žmogų, kuris sugebėtų jį vairuoti.

"Šiuo lokomotyvu buvo važinėjama taip seniai, kad paskutinysis jo vairuotojas vargu ar dar gyvas. Jei taip ir dar turi pažymėjimą vairuoti šį prietaisą, tai gali pradėti dirbti jau šiandien", – tikina D.Bunas.

Jo darbuotojai patikslina: tokių kandidatų jau yra keturi. Viliamasi, kad artimiausiu metu šis lokomotyvas jau riedės geležinkelio bėgiais.

Greta stovi prabangiai atrodantis žalios spalvos vagonas. Jo vidus išklotas raudonu aksomu, patogiai įsitaisyti galima ant senovinių krėslų. Taip įrengtu mažu viešbučiu, kuriame yra penki kambariai ir virtuvėlė, tapo buvusio estų komunistų lyderio susisiekimo priemonė. Joje turistai parą gali praleisti už tris latus.

"Dienomis čia būna labai karšta, naktimis – šalta. Tačiau vagone labai daug langų, todėl atsiveria nuostabus vaizdas", – norint išgyventi gidas pataria čia apsistoti pavasarį arba rudenį.

Gulbenės–Alūksnės siaurasis geležinkelis – 750 mm pločio siaurojo geležinkelio ruožas, išlikęs nuo 1903 m. Jis yra vienintelis tokio tipo geležinkelis Baltijos šalyse, kuriuo kasdien istoriniu traukinio sąstatu vis dar gabenami keleiviai. Čia, kaip ir mūsų Aukštaitijos siauruke, galima užsisakyti aktorių vaidinimus, paragauti naminukės, patirti kitokių atrakcijų.

Iš kalėjimo nepabėgsite

Istorijos ir aštrių pojūčių mėgėjai gali keliauti į Liepojoje maždaug prieš 100 metų įsikūrusį Karo uosto kalėjimą.

Čia turėjo būti įrengta ligoninė, bet persigalvota. Susiaurinus langus ir apjuosus teritoriją spygliuota tvora, pastatas tapo trumpalaike laivyno jūreivių ir puskarininkių drausminių nuobaudų atlikimo vieta.

"Jokių juokų – čia jums ne atrakcionų parkas", – išvydęs besišypsančius turistus pyktelėja trečiojo rango kapitoną vaidinantis Juris Ranis.

Turistai kaipmat pajunta: šioje teritorijoje juokauti nevalia. Jiems liepiama išsirikiuoti po du ir žygiuoti. Aišku viena: nuolaidų čia nebus, o griežtus ir įsakmius nurodymus privaloma vykdyti. Žaidimas tęsiasi.

Vieninteliame turistams prieinamame kariniame kalėjime Europoje juntama pelėsių smarvė, sienos juodos, šviesos mažai. Kalėjime yra 37 kameros, jose nėra nei tualetų, nei kriauklės, o medinę lentą, skirtą miegoti, nusikaltusieji gaudavo tik nakčiai.

Tiesa, kiekvienas kalinys du kartus per dieną galėjo apsilankyti "Svajonių kambaryje", kuriame rasdavo tualetą ir kriauklę. Džiaugtis šiais patogumais jiems ilgai netekdavo: kiekvienam kaliniui, atlikti gamtinius reikalus ir nusiprausti tebuvo skiriama vos daugiau nei dvi minutės. Šviesą specialiu pagaliu galėdavo įjungti tik prižiūrėtojas, mat jungikliai įrengti 220 cm aukštyje.

Turistams siūloma bent iš dalies pajausti tą atmosferą, kokioje gyveno kaliniai. Čia galima rasti nebrangią nakvynę, pamatyti 16 min. trukmės filmą "Karosta" ar aplankyti muziejaus ekspoziciją, apsirengti senove dvelkiančiais drabužiais, apsilankyti bufete, kuriame sovietinių laikų bufetininkė įpils kompoto, suteps sumuštinį.

Pasisemti kultūros – į pilį

Jauna šviesiaplaukė gidė, apsirengusi XVI a. drabužiais, ranka mostelėja medinio suoliuko link. Čia tvarkingai sudėlioti žibintai. Be jų žengti į viduramžiais Livonijos ordino pastatytos Cėsių pilies vakarinį bokštą nevalia – vaikštant po XVI a. sugriautos pilies griuvėsius kaipmat išsisuksi koją, atsitrenksi į šaltą akmeninę sieną ar nugarmėsi nuo vingiuotų laiptų.

Įveikus vos pusę kelio į bokšto viršūnę – daugiau nei 40 laiptelių, pasigirsta lankytojų dūsavimai, o blanki žvakės liepsnelė, spingsinti žibinte, menkai apšviečia vorele žengiantiems turistams kelią. Viena estė greitai pasiduoda: atsiremia į šaltą sieną ir pareiškia, kad yra per stora ir per sena įveikti maždaug 100 laiptelių. Tik ištvermingiesiems lemta iš paukščio skrydžio apžiūrėti miestą.

"Laiptai vingiuoti, bet jie veda į tą pačią pusę – tai ne labirintas. Staigūs laiptų posūkiai buvo reikalingi tam, kad šarvais ir kardais apsiginklavę kariai galėtų atsikvėpti ir apsigintų nuo priešų", – lakoniškai paaiškino gidė Ieva Kalnina Matute.

Įveikusieji puskelę gali apžiūrėti didžiąją valdovų menę, pažvelgti į nusidriekusį miestelį. Galima apsilankyti senovinių papuošalų kalvio Daumanto Kalninio muziejuje, išklausyti legendas apie pilį ir pamatyti, kaip iš tiesų gyveno pilėnai.

Asmeninė lėlė – 300 eurų

Preiliuose įsikūrusioje lėlių galerijoje atgaivą ras moterys. Čia menininkė Jelena Michailova eksponuoja 300 lėlių, pagamintų iš specialaus plastiko, kurio galima įsigyti tik Vokietijoje arba Rusijoje.

"Atneškite savo nuotrauką ir per savaitę pagaminsiu lėlę, kuri atrodys kaip jūs", – menininkė ramina, kad šis autentiškas darbas kainuos 300 eurų. Šiuo metu latvė gamina lėlės vienai įtakingai vokiečių šeimai.

Daugiausia lankytojų traukia apžiūrėti įžymybių lėlių. Čia prie pianino sėdi kompozitorius Raimondas Paulas, šalia – rusų dainininkė Ala Pugačiova. Kitoje vitrinoje patogiai ilsisi Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir premjeras Vladimiras Putinas, JAV prezidentas Barackas Obama, Didžiosios Britanijos princas Charlesas ir karalienė Elžbieta II. Pernai į šias lėles žiūrėjo daugiau nei 38 tūkst. turistų.

Kitoje salėje menininkė eksponuoja rankomis sukurtus kostiumus. Jais apsirengę lankytojai gali nusifotografuoti prie karietų ar pilies. "Pasijusite kaip teatre", – rodydama dailias sukneles ir perukus tikino J.Michailova.

Gamtos mylėtojai gali aplankyti

Vijciemo kankorėžių džiovykla. Joje tais pačiais metodais, kaip ir prieš šimtą metų, išgaunamos medžių sėklos. Lankytojai muziejumi tapusioje džiovykloje gali išvysti, kaip džiovinami kankorėžiai ir patys pamėginti prisidėti prie šio proceso – sukti cilindrus, kuriuose džiūdami spragsi ir traška kankorėžiai, ar paruošti juos džiovinti.

"Laumu" gamtos parkas. Šiame parke galima pasivaikščioti keturiais skirtingais takais. Bičių take sužinosite bičių pasaulio paslaptis, paukščių take susipažinsite su paukščių kilmės istorija, kaimo peizaže pasimėgausite dekoratyviniais augalais, augalų take įvertinsite įvairių rūšių vandens lelijų grožį. Vaikams ypač patinka dar du takai, kuriuose galima aktyviai sportuoti. Gamtos parke galėsite per valandą pasigaminti įvairių formų žvakių.

Juodalksnių pelkės pažintinis takas. Kemerų nacionalinio parko informacijos centro teritorijoje įsikūręs takas siekia vos 600 m. Čia galima susipažinti su pelkių augmenija, pamatyti 9 rūšių genius arba naktį stebėti šikšnosparnius.

Dzitmisos mini zoologijos sodas "Dobuli". 2009 m. sodui suteiktas Žiemgalos šeimai tinkamiausios poilsio vietos titulas. Čia daug laukinių ir naminių gyvūnų.

Mėgstantiesiems muziką

Gunaro Igaunio senovinių muzikos instrumentų dirbtuvėje Gaigalavoje galima pamatyti citrą, mandoliną ir kitokių senovinių instrumentų, 36 armonikas, 20 akordeonus. Kai kurių instrumentų pavadinimus sugalvojo pats vien iš muzikos pragyvenantis latvis. Čia galima ne tik paklausyti muzikanto, dalyvavusio "Duokim garo", muzikos, bet ir patiems pamuzikuoti velnio būgnu, ksilafonu ar kitais instrumentais.