Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
K.Krivickas – karo režimo kelyje
2009-05-16
Darius Sėlenis
Kruvinos nosys, kartais plyštančios sausgyslės ir lūžtantys kaulai. Prodiuseris Kristupas Krivickas įsitikinęs, kad jo žmonai Jurgitai nereikia žinoti detalių apie naująjį jo pomėgį – karatė kiokušinkai.
Viskas dėl pergalės
Šiuo metu K.Krivickas demonstruoja geležinę valią. Jis griežtai laikosi karinio režimo: kasdien keliasi 6, gulasi ne vėliau nei 22 val. Net savaitgaliais. Trisdešimtmetis vilnietis intensyviai sportuoja kone kasdien: 6–7 kartus per savaitę.
"Tuo domėjausi labai seniai, bet neturėjau nei fizinių, nei psichologinių galimybių, – Kristupas pripažįsta, kad dabartinis laikas jam išėjo į naudą. – Daugiau dirbu su savimi, labiau kontroliuoju mitybą, laikausi režimo, daugiau dėmesio skiriu šeimai."
Atsikėlęs anksti rytą pirmiausiai iš savo namo jis išveda į lauką šunis. Po to – sutvarko būtiniausius reikalus ir važiuoja į treniruotę.
Ne, savyje jis nesukaupė daugiau energijos ar agresijos. "Agresija, – šyptelėja K.Krivickas, – neturi nieko bendro su, kaip Šerėnas sako, koja kušin, treniruotėmis."
Bėgioti avint prabangiais sportiniais bateliais šiltame klube K.Krivickui trūksta motyvacijos ir iššūkio: "Kiokušinkai – sudėtingiau ir įdomiau. Čia laužo kūną, tranko galvą, bet viskas dėl galutinio tikslo – gražios pergalės."
Karatė nemistifikuoja
Kalbėdamas apie karatė K.Krivickas neieško gilios filosofijos ir paslėptų prasmių. Prodiuseris neslapukuoja: "Gyvename ne Japonijoje. Kai kurie mano klubo kolegos nieko nežino apie karatė simboliką, filosofijos prigimtį, tačiau jie – puikūs sportininkai."
Todėl K.Krivickas ir neatsako į klausimą, kas yra dzen si. "Gerai", – mandagiai šyptelėja, išgirdęs teoriją, kad tai, anot karatė meistrų, – kovotoją apimanti dvasinė būsena.
"Kokia filosofija? Bušido – kario kelias? Tai seniai tapo komerciniu hibridu ir nieko bendra neturi su senove, – mostelėja ranka prodiuseris. – Ar galima įžvelgti filosofiją, kai žmonės ryžių laukuose nuo užpuolikų gindavosi tuo, ką turėjo po ranka arba plikomis rankomis."
Todėl K.Krivickas ir nemano, kad tik karatė padeda nugalėti silpnumą savyje: "Silpnumą padeda nugalėti bet koks ritualas – šunų vedžiojimas, nepaisant šalčio ir noro išsimiegoti, metimas rūkyti. Kiekvieną savaitgalį medžioju, einu į pirtį, o po to maudausi eketėje arba apsipilu šaltinio vandeniu."
Masažuoja ne žmona
Ne siekdamas atsipalaiduoti ar dvasiškai nuskaidrėti, o būtent dėl kiokušinkai prodiuseris lanko ir jogą: tai padidina kūno lankstumą, ištvermę, daro paslankesnius raumenis.
Jogos užsiėmimus K.Krivickas lankytų ir su žmona, tačiau abiem tai daryti vienu metu neleidžia grafikas: kažkas turi prižiūrėti dukras Atėnę ir Eladą. "Negalėčiau žmonos mokyti žaisti, tarkime, lauko teniso, nes įvyktų iš anksto užprogramuotas konfliktas, – prisipažino K.Krivickas. – Joga – kas kita. Sėdėtume ant skirtingų kilimėlių ir nebūtų dėl ko svaidytis žaibais."
Ar gražuolės Jurgitos neerzina, kad jos vyras dabar eina anksti miegoti, labai anksti keliasi, taigi mažai laiko praleidžia vedybiniame guolyje?
"Tamsa neturi nieko bendra su mūsų seksualiniu gyvenimu", – tiesiai atsako K.Krivickas. O paklaustas, ar Jurgita išvargusiam po treniruotės vyrui padaro masažą, atrėžia: "Masažą atlieka masažuotojas – tik filmuose su žmona vienas kitam galima masažus daryti."
Po ranka – kovinis ginklas
Ar tiesa, kad visada garsėjęs pomėgiu išsiskirti TV prodiuseris turi įspūdingą kimono? K.Krivickas atkerta: "Vieni sportuoja su marškinėliais, kiti – su kimono. Drabužis reikalingas prakaitui sugerti. Aš dabar sportuoju su treningais. Juk nesvarbu, į ką nusišluostyti sukruvintą nosį ar prakaitą – į treningus ar kimono. Aš – ne dizaineris, kad sukčiau galvą, kaip stilingiau atrodyti treniruotėje."
K.Krivickas kategoriškai neigia, kad pradėjus sportuoti kyla noras išmėginti savo jėgas gatvėje: "Nuo katino, šmirinėjančio šiukšlyne, gali neatsiginti ir kilmingas šuo. Ir karatė meistras nuo gatvės chuliganų labai greitai gali gauti į ausį arba gulėti praskelta galva baloje."
K.Krivickas neabejoja, kad nuo gatvės užpuolikų geriausiai apgins ginklas. Jo ginklas visada po ranka. Kristupas juokiasi: "Maximos" maišelyje – kovinis "Glock".
Karas ir sportinė kova skiriasi
– Esi sakęs, kad didžiausias menas yra ne laimėti, bet išvengti karo. Tu lankai ne diplomatijos ar psichologijos kursus, bet kiokušinkai – karo meno užsiėmimus.
– Šioje srityje mūsų kompetencija ir patirtis skiriasi, todėl, norint paaiškinti, reikėtų daug laiko. Kiokušinkai neturi nieko bendra su karo konfliktu ar gyvenimiška kova. Tai – sportinė kova. Galima kovoti ir su draugu, tačiau jis nėra agresorius, tu nenori jo sužaloti.
– Rytuose po pratybų įprastos arbatos gėrimo ceremonijos geišų apsuptyje.
– Turime savo ritualą – ramų pasisėdėjimą prie pietų stalo. O arbatos ceremonija... Ten ceremonija – visas gyvenimas. Baldų išdėstymas, laikysena, pasisveikinimas, požiūris. Aš – ne japonas.
– O geišos?
– Žinau, kad tai keistai vaikščiojančios mergos. O moterys po karatė pratybų? Tinka. Tačiau sportuodamas išeikvoji daug energijos, o su moterimis ji labai reikalinga.
