Reikia tik noro


2008-12-19
Goda Ambrazas
Reikia tik noro

Prieš Kalėdas dažnas susimąstome: yra tiek daug vargstančių žmonių, kuriems praverstų net ir nedidelė mūsų pagalba. Geri norai neretai užgęsta neįvykdyti, nes nežinome, kur, kam ir kokią labdarą teikti.

Socialinė darbuotoja Zita Tomilinienė žmones, nutarusius pasidalyti savo gerumu, ragina visų pirma nuspręsti, kam konkrečiai jie norėtų padėti. "Sunkiai besiverčiančios daugiavaikės šeimos, našlės, našliai ir našlaičiai, sergantys sunkiomis ligomis vaikai, nuo gaisro nukentėję žmonės, kuriems tikrai praverstų pagalba. Pagalvokime, kur suvirpa mūsų širdis?" – klausė labdaringa veikla užsiimanti dviejų vaikų motina.

Dar gerus, bet pabodusius ir nebenešiojamus drabužius, žaislus, su kuriais augantys vaikai nebenori žaisti, avalynę ar maisto produktus Z.Tomilinienė patarė nunešti į artimiausią "Caritas" labdaros organizaciją. Daugelyje miestų įsikūrusios šios organizacijos atstovybės, kurios padės surinkti labdarai skirtus daiktus ir išdalys juos tiems, kam labiausiai reikia.

"Dažnai žmonės, įsigiję naujos buitinės technikos, išmeta gana gerus, bet jiems nebereikalingus šaldytuvus, skalbykles, virykles. O daugeliui sunkiai besiverčiančių šeimų labai praverstų naudota, bet veikianti buitinė technika. Ją taip pat galima atiduoti labdarai. Juk nieko nekainuoja", – šyptelėjo Z.Tomilinienė.

Krikščioniškos labdaros organizacijos gali pasiūlyti dar paprastesnį labdaros būdą – tiesiog nusipirkti jų siūlomų žvakių ar bendruomenės narių pagamintų suvenyrų. Tokiu būdu gauti pinigai skiriami vargstantiems šelpti.

Šiuolaikinio pasaulio ritmu gyvenantiems žmonėms gana paprasta internete susirasti labdaros ir paramos fondų, kurie surinktas lėšas skiria įvairiems projektams – onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, tėvų globos netekusių vaikų sporto būreliams finansuoti ir t. t. Nutarus paremti pasirinktą labdaringos veiklos sritį, paaukoti pinigų labai paprasta. Užtenka užpildyti internete esančią formą ir iš savo sąskaitos pervesti pasirinktą sumą.


Kaip gimsta stebuklai

Zita Tomilinienė, socialinė darbuotoja

Rudens pradžioje į mūsų šeimos namų duris paskambino paauglė mergaitė su šešiamečiu broliuku. Jie prašė bent trupučio pinigų ar maisto sau ir savo šeimai. Suspaudė širdį pagalvojus, jog davusi kelis litus ar maisto, paleisiu tuos vaikus toliau klaidžioti miesto gatvėmis ir prašyti išmaldos.

Pasikalbėjusi su jais sužinojau, kad jų mama našlė, augina net šešis vaikus ir šeima tikrai labai vargsta. Paprašiau duoti man mamos telefoną, kad galėčiau su ja susisiekti ir pabandyti kaip nors padėti.

Susisiekusi su savo draugais pasiūliau prisidėti kas kuo gali. Per porą savaičių atsiliepė kone 30 žmonių. Šeimai buvo surinkta spintų, fotelių, kitų baldų, dažų remontui, drabužių vaikams. Pagalbos daugiavaikei našlei akciją vainikavo vienas geradaris, kuris pasiūlė motinai su šešiais vaikais apsigyventi tuščiame jo giminių bute Vilniuje.

Nors daugelis prisidėjo po nedaug – kas kuo galėjo, šios tvarkingos, bet skurstančios šeimos gyvenimas per dvi savaites apsivertė aukštyn kojomis. Dabar jie tvarkingai gyvena jaukiame bute, o ne palaikėje lūšnoje ir yra daug laimingesni nei anksčiau. Kitaip tariant, gyvenimas iš pragaro virto kone pasaka. Žvelgiant į tai pagalvoji, kad pinigai, kuriuos skiriame labdarai, įgauna visai kitą vertę.