Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Lietuvos automobilininkų įpročiai. (Ne)taupymo paradoksai
2009-04-01
Renaldas Gabartas
Sakoma, kad dėl šventos ramybės geriau nematyti, kaip gaminama dešra ir kaip "daroma" politika. Automobilių servisų meistrai šį kalambūrą dar papildytų siūlymu vengti žiūrėti, kaip atrodo jų mašinos uždaros ertmės – slenksčiai, lonžeronai, kai kurios važiuoklės detalės, durelių vidinės siūlės ir pan. Specialiu prietaisu – technoskopu – padarytos nuotraukos jautresnių nervų žmonėms gali sukelti šoką.
Sunkmečio nauda
Visame pasaulyje automobilių pardavimas dramatiškai krenta. Europoje per tris mėnesius maždaug 511 tūkst. pirkėjų pirko naudotus automobilius, nors ne krizės metais būtu pirkę naujus. Lietuvoje naujų mašinų paklausa per pirmus šių metų mėnesius smuktelėjo bene keturis kartus, nes daugelis žmonių nusprendė turimu automobiliu važinėti, iki sulauks geresnių laikų.
Panašia logika vadovaujasi daugelio Senojo žemyno šalių gyventojai. Antai Danijoje, kurioje transporto parkas yra palyginti senas, vidutines pajamas gaunantis žmogus asmeninį automobilį lig šiol paprastai keisdavo kas trejus–penkerius metus, o dabar žada tai daryti atšventę 8-ąjį mašinos gimtadienį.
Danų ir lietuvių vairuotojų skirtumas yra tik tas, kad pirmieji jau dabar galvoja, kaip išsaugoti kuo didesnę ilgiau nei įprastai eksploatuojamos mašinos vertę. Kadangi vienas labiausiai akis badančių prekinės išvaizdos trūkumų yra rūdžių pėdsakai ant kėbulo paviršiaus, danai masiškai traukia į korozijos naikinimo centrus (Danijoje jų yra apie 1500). Apdoroti automobilį specialiais korozijos procesus stabdančiais preparatais čia vidutiniškai kainuoja apie 500 eurų. Tačiau daugeliu atvejų parduodant nenaują mašiną tai reiškia 1000–3000 eurų didesnę kainą, palyginti su analogišku tik nuo rūdžių poveikio "nepaskiepytu" automobiliu.
"Mūsų kolegos Danijoje prognozuoja, kad automobilių padengimo nuo korozijos rinka jų šalyje šiais metais smarkiai išaugs. Taupydami ir atidedami naujo automobilio pirkimą geresniems laikams danai investuos kelis šimtus eurų, nes vėliau juos su kaupu atgaus. Panašiai yra ir kitose Skandinavijos šalyse. Čia parduodamo nenaujo automobilio, kuris turi dokumentus, įrodančius papildomą padengimą nuo korozijos, vertė būna iki 10 proc. didesnė, nei neturint tokių dokumentų", – pasakojo chemijos mokslų daktaras, bendrovės "Makvis" vadovas Kęstutis Mikučionis.
Brangus taupymas
Lietuvoje į šiuos dalykus žiūrima visiškai kitaip. Dalis automobilininkų apsaugos nuo korozijos svarbos veikiausiai nesupranta, nes mūsų šalyje dirbantys naujų ratuočių pardavėjai itin mėgsta akcentuoti, kad jų siūlomų modelių kėbulai cinkuoti, jiems teikiama iki 12 metų garantija, tad dėl korozijos grėsmės nereikia sukti galvos.
O chemikai teigia, kad tai iš tiesų labai svarbus kovos su korozija metodas, leidžiantis gerokai pailginti automobilio kėbulo tinkamumo laiką, tačiau jokiu būdu 100 proc. neapsaugo nuo korozijos.
Automobilių pramonėje paprastai naudojama viena iš galvaninių dangų: gryno cinko, cinko ir geležies, cinko ir nikelio lydinių arba cinko ir nikelio su papildomu organinės kilmės dangos sluoksniu.
"Visos šios dangos dar gali būti skirtingų storių. Visada pasitvirtina taisyklė: kuo storesnė galvaninė danga, tuo didesnis jos atsparumas korozijai. Deja, dangos storis tiesiogiai susijęs su automobilio svoriu ir kartu su degalų sąnaudomis, o tai labai svarbus šiuolaikinio automobilio rodiklis. Dėl šios priežasties galvaninių dangų storis automobilių pramonėje paprastai neviršija 6–9 mikronų. Natūriniai korozijos bandymai rodo, kad esant tokiam cinko ar jo lydinių galvaninių dangų storiui, pirmi korozijos požymiai pasirodo jau pirmais antrais metais, atsižvelgiant į tai automobilis eksploatuojamas", – pasakojo K.Mikučionis.
Jo teigimu, nors galvaninio cinko ir jo lydinių dangos yra gera (ant plieno be galvaninės dangos pirmi korozijos požymiai pasirodo jau po kelių savaičių) apsaugos nuo korozijos priemonė, ji tikrai nevisagalė. Kalbant apie automobilį ir jo cinku dengtas skardas, specialistai nustatė, kad kai cinko dangos storis siekia 2–6 mikronus, apie 20 proc. tirtų paviršių ploto po penkerių šešerių metų jau smarkiai yra pažeisti korozijos, net iki kiaurymines korozijos. Kai tos pačios cinko dangos storis – daugiau nei 6 mikronai, toks smarkiai pažeistas plotas sumažėja iki 12 proc., bet net 45 proc. paviršiaus jau turi korozijos pėdsakų. Jei šios cinkuotos automobilio skardos deramai padengiamos antikorozinėmis medžiagomis – dar viena gerai žinoma apsaugos nuo korozijos priemone, – tai abiem atvejais smarkios korozijos visai neaptinkama ir tik 6 proc. paviršiaus ploto pažymėti pirmais korozijos pėdsakais.
"Galima sukonstruoti ir korozijos požiūriu nemirtingą automobilį, tačiau tuo nesuinteresuoti patys gamintojai. Viena vertus, jei po 10–15 metų mašina atrodys kaip nauja, sumažės domėjimasis naujais modeliais. Kita priežastis – norint tinkamai apdoroti visas uždaras kėbulo ertmes preparatais nuo korozijos reikėtų iš esmės keisti gamybos ciklą. Mašinos kelionė konvejeriu taptų gerokai sudėtingesnė ir ilgesnė, o galutinė kaina – daug didesnė. Siekdami būti konkurencingesni gamintojai atvirai deklaruoja šioje srityje taupantys. "Mitsubishi", "Ford", "General Motors" ir kai kurių kitų markių automobilių atstovybės pernai yra gavusios oficialius įspėjimus, kad gamyklinių priemonių nuo korozijos naudojimas gerokai sumažintas", – dėstė K.Mikučionis.
Nemaloni tiesa
"Makvio" vadovai prieš keletą savaičių į Lietuvą atsigabeno specialų optinį prietaisą technoskopą, kuriuo galima apžiūrėti uždaras automobilio ertmes – slenksčius, lonžeronus, durelių vidų ir pan. Pirmiausia patikrinę įmonės automobilių būklę, verslininkai buvo nemaloniai nustebinti, kad viso labo metų "Subaru" jau turi akivaizdžių korozijos pėdsakų
"Nors daugelis automobilių gamintojų ir toliau deklaruoja iki 12 metų garantijas apsaugai nuo korozijos, reali padėtis gerokai niūresnė. Įsigilinus į sąlygas, kuriomis ta garantija galioja, paaiškėja, jog veltis į ginčus ir reikalauti kokių nors kompensacijų dėl akis bandančių rūdžių židinių, nėra prasmės. Automobilių verslininkai be didesnio vargo gali įrodyti, jog savininkas pats už viską atsakingas, nes nesilaikė eksploatavimo taisyklių. T. y. važinėjo aplinkoje, kurioje didelis užterštumas rūgštimis, šarmais ir įvairiomis gamybinėmis atliekomis, pernelyg retai plovė automobilio kėbulo dugną ir ratų arkas aukšto slėgio srove, neatkreipė dėmesio ir laiku nepašalino smulkių defektų ir t. t. Susidaro įspūdis, kad garantija galiotų tik tuo atveju, jei pagal tiesioginę paskirtį nenaudojama mašina surūdytų stovėdama garaže. Ir tai tik tuo atveju, jei pasireikštų vadinamoji perforacinė korozija. Kitaip tariant – kėbulo skardos prarūdytų kiaurai", – ironizavo K.Mikučionis.
Tiesa, kai kurie automobilių verslininkai korozijos problemas pripažįsta ir be didesnių įkalbinėjimų atlieka garantijoje numatytus darbus, nes už tai sumoka gamintojai. Tačiau mašinos savininkas dėl to vis vien patiria nuostolių, nes ne tik kurį laiką negali naudotis savo transporto priemone, bet ir turi susitaikyti su realybe, kad toks ratuotis gerokai prastesnis eismo saugumo požiūriu. Nors nenustatytas tiesioginis korozijos ir avarijų padarinių ryšys, korozija vis dėlto dažniausiai nulemia rimtesnius avarijos padarinius ir gerokai didesnes automobilio remonto išlaidas. Kaip įprasta, draudimo bendrovės nedengia tų išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su remontu ar korozijos pažeistų detalių keitimu.
Netinkamo laiko nėra?
Specialistai teigia, kad sukurti nerūdijančio automobilio dar niekam nepavyko. Automobilių pramonės galingųjų lenktynes, kas suteiks didesnę atsparumo nuo korozijos garantiją, K.Mikučionis vertintina kaip ir bet kurią kitą rinkodaros gudrybę. Realiai gamyklinių antikorozinių priemonių pakanka daugiausia penkeriems šešeriems metams. Paskui bandymas sustabdyti rūdžių plitimą dažniausiai yra pavėluotas ir duoda tiek pat naudos, kiek lavonui kompresai.
"Žinoma, negalima teigti, kad, tarkime, dešimties metų mašinos padengimas preparatais nuo korozijos yra visiškai beprasmis. Kėbulo destrukcija taip pristabdoma, tačiau vairuotojas greičiau pajus kitą efektą – automobilis tampa pastebimai ne toks triukšmingas. Kai kurios antikorozinės medžiagos taip smarkiai slopina vibraciją senose mašinose, kad Rusijos rinkoje ("Makvis" čia importuoja "Dinitrol" produkciją – red. past.) vairuotojai jas netgi pakrikštijo "bezšūmkomis" ("begarsė" – rus.)", – pasakojo chemijos mokslų daktaras.
