Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Atsargiai - mažos kainos
2008-09-03
Renaldas Gabartas
Kaip pavadinti reiškinį, kai viskas - pradedant degalais, serviso įrankiais, medžiagomis ir baigiant darbuotojų atlyginimais - beprotišku tempu brangsta, o viename automobilių remonto sektoriuje kainos tirpsta? Optimistai veikiausiai sakytų: "fenomenas" arba "paradoksas". Tačiau išmanantys automobilio stiklų keitimo subtilybes pastarojo meto kainų pokyčius laiko absurdu ir grėsme saugumui.
Konstrukcijos evoliucija
Priekinis automobilio stiklas, ilgą laiką tiesiog saugojęs vairuotojų akis nuo lietaus, dulkių ir vabzdžių, prieš porą dešimtmečių debiutavo su nauju vaidmeniu. Jis tapo itin svarbia konstrukcijos detale, iš esmės keičiančia automobilio saugumą. Specialistų teigimu, tai nutiko, kai stiklus (užpakalinius ir šoninius) liautasi prie kėbulo tvirtinti su guminėmis tarpinėmis ir pradėta klijuoti į kėbulo rėmą naudojant poliuretano (PUR) klijus.
Patikimai įklijuotas stiklas tapo neatskiriama kėbulo dalimi, vientisos kėbulo ir stiklo konstrukcijos grandimi. Įklijuoti stiklai padidina kėbulo aptakumą, gerina triukšmo izoliaciją, užtikrina saugos pagalvių veiksmingumą, galima įklijuoti didesnius ir nuožulnesnius priekinius stiklus ir t.t. Tačiau svarbiausia, kad toks būdas tvirtinti stiklą smarkiai padidina kėbulo mechaninį tvirtumą ir atsparumą sukimui išilginės ašies atžvilgiu. Dėl to galima naudoti plonesnes skardas, mažinti degalų sąnaudas, lengvinti automobilį, tai daro jį ilgaamžiškesnį.
Atliekant bandymus nustatyta: jei ką tik suvirinto modernaus automobilio kėbulo standumas lygus 100 proc., įstačius stiklą ir pritvirtinus jį paprasta lipniąja juosta atsparumas sukimui išilginės ašies atžvilgiu padidėja iki 120 proc. Įklijavus stiklus PUR klijais mašinos griaučių tvirtumas šokteli iki 170, o naudojant itin tvirtus vadinamuosius HM (angl. -"High Modulus") klijus - net iki 200 proc.
Triskart pigiau
Iš Švedijos automobilių remonto medžiagas į Lietuvą importuojančios bendrovės "Makvis" vadovas Kęstutis Mikučionis, "Ratų" paprašytas pakuomentuoti šiuo metu šalies rinkoje vykstančius procesus, atkreipė dėmesį į vieną svarbią aplinkybę. Jo teigimu, išvardytas ypatybes šis technologija automobiliui suteikia tik tuomet, kai stiklas įklijuotas laikantis tam tikrų reikalavimų ir naudojant kokybiškas medžiagas.
"Abejonių dėl to, kaip dirbama gamyklose, nekyla, tačiau mūsų šalies automobilių stiklų remonto rinkoje vykstantys procesai už eismo saugumą atsakingoms įstaigoms turėtų kelti nerimą. Kodėl? Todėl, kad stiklai keičiami nenaudojant būtiniausių įrankių ir reikiamų medžiagų, o šių procesų nekontroliuoja nei viena institucija", - dėstė K.Mikučionis.
Pasak "Makvio" vadovo, 2000-aisiais perklijuoti automobilio priekinį stiklą kainavo 180-240 litų be paties stiklo kainos. Kiek mokėti už pastarąjį, priklausė nuo pasirinkto gamintojo: "Pilkington", "Securit Saint Gobain", "Guardian", "Soliver", "Spindex", lenkiškų "NordGlass" ar Panevėžio stiklo fabriko.
"Tarkime, populiariojo trečios kartos "Volkswagen Golfo" priekinio stiklo kaina svyravo tarp 160-200 litų. Šiandien perklijuoti tokį patį "Golfo" stiklą tekainuoja 80-120 litų, nors per pastaruosius metus vien darbo užmokestis vidutiniškai išaugo apie 70 proc. Be to, dėl pakilusių naftos, logistikos paslaugų kainų gerokai brango specialūs poliuretano klijai, pagalbinės medžiagos, patalpų nuoma ir t.t. Vienintelė atpigusi kainos dedamoji - rinką užplūdę kinų gamybos stiklai, kurie pardavinėjami mokant ne už konkretų stiklą, bet už kvadratinį metrą", - pasakojo K.Mikučionis.
Kokybės rokiruotės
Verslininkas pasakojo, kad prieš keletą metų Lietuvos automobilių stiklų rinkos lyderėmis buvo vadinamos tokios bendrovės kaip "Evelkas", "Stiklita", "NordGlass", "Autover Lietuva", "Karbas", "Automobilių stiklai". Šioms specializuotoms įmonėms darbus patikėdavo kone visi naujų automobilių pardavėjai, patys nesukdami galvos nei dėl gana brangių įrankių, nei dėl specialių technologijų ar jas išmanančių meistrų.
Tačiau vėliau verslininkai užsimojo patys siūlyti tokias stiklų keitimo ir remonto paslaugas, savo sandėliuose kaupti atsarginius stiklus, o siekdami pritraukti kuo daugiau klientų - dirbtinai sumažinti kainas.
"Teoriškai tokiomis sąlygomis paslaugos gavėjas turėtų išlošti. Deja, realybė kitokia: už mažesnius pinigus galima gauti tik gerokai prastesnį produktą ir paslaugą. Kiekvienas išmanantis stiklų keitimo technologiją gali patvirtinti, kad kainą mažinti įmanoma tik pažeidžiant technologiją, naudojant pigesnes, žemesnės kokybės medžiagas, atsisakant profesionalių įrankių", - pasakojo K.Mikučionis.
Pasak pašnekovo, pastaruoju metu įvairiose pramonės srityse populiarėjant klijavimo technologijoms, rinkoje pasirodė ir poliuretano pagrindu gaminamų klijų, sandariklių. Išoriškai jie beveik tokie patys, kaip ir automobilių stiklams skirti klijai, tačiau gerokai pigesni. Esminis produktų skirtumas - šių sandariklių mechaninio atsparumo savybės neatitinka automobilių pramonės reikalavimų ir todėl negali užtikrinti privalomų saugos rodiklių.
"Esu matęs daugybę automobilių, kurių stiklus bandyta montuoti naudojant netinkamus klijus ar netgi santechnikos darbams skirtus silikono sandariklius. Dažniausiai tokie eksperimentai baigiasi tuo, kad pro tik ką įstatytą stiklą į saloną skverbiasi vanduo, o važiuojant didesniu greičiu girdėti įkyrus vėjo švilpimas. Kartais taip įtvirtinti stiklai išslysta iš rėmo įvažiavus į duobėtą žvyrkelį ar kertant geležinkelio pervažą.
Tačiau visa tai galima laikyti nereikšmingomis smulkmenomis, palyginti su tuo, kas pigumu susigundžiusio vairuotojo laukia patekusio į rimtesnę avariją. Atmestinai įmontuotas stiklas neatlieka konstruktorių numatytos funkcijos - neužtikrina kėbulo standumo. Per eismo įvykį jis paprastai išlekia iš savo "akiduobės", suveikusi saugos pagalvė (jei tokia yra) neturi į ką amortizuoti, kėbulas gerokai labiau deformuojamas, dėl to viduje esantys žmonės neišvengiamai patiria sunkesnes traumas. Jei Vakarų šalyse analizuojant avarijos padarinius nustatoma, kad vienus ar kitus sužalojimus lėmė netinkamai įklijuotas stiklas, draudimo bendrovės iš netinkamas medžiagas naudojusių firmų reikalauja padengti nuostolius", - tvirtino K.Mikučionis.
Specialistų teigimu, JAV automobilių stiklų rinkoje, kuri yra didžiausia pasaulyje, jau tvirtai nusistovėjo ne tik kainos, bet ir taisyklės, griežtai reglamentuojančios, kas gali teikti tokią paslaugą. Stiklus keisti gali tik specialius kursus baigęs, tam tikrą sertifikatą turintis darbuotojas.
"Stiklinė" statistika
JAV kasmet keliuose žūsta apie 40 tūkst. žmonių, iš jų apie 12 tūkst. iškritę iš automobilio arba suspausti jam virstant. Dalį tragedijų lemia netinkamai perklijuoti stiklai, tvirtina Nacionalinė saugaus eismo asociacija. Jos duomenimis, JAV net 70 proc. kasmet keičiamų automobilių stiklų perklijuojami darant klaidų: nenaudojamos vienkartinės vinilinės pirštinės, nenaudojamas stiklo gruntas, naudojami ne sertifikuoti klijai, nesilaikoma klijų gamintojų rekomendacijų, kiek laiko stiklo klijai turėtų džiūti.
Reikalavimai stiklų remontininkams
Manoma, kad apie 5 proc. visų nuolat eksploatuojamų automobilių stiklai kasmet pažeidžiami ir turi būti keičiami arba remontuojami. Imantis tai daryti reikėtų žinoti, kad paslaugos teikėjas privalo:
klijuodamas stiklą naudoti tik automobilių gamintojo aprobuotas medžiagas;
turėti tinkamus profesionalius įrankius;
dirbti pagal technologiją, rekomenduojamą klijų gamintojo;
turėti sertifikatą, patvirtinantį kvalifikaciją;
išduoti garantinį sertifikatą savo darbams ir stiklui.
