Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Muziejuje Kaune – nauji V.Mačernio kūrybos klodai
2011-06-10
Vaida Milkova
Dviejų galbūt nespausdintų Vytauto Mačernio eilėraščių rankraščiai, asmeniniai poeto daiktai ir kita nauja archyvinė medžiaga atkeliavo į Kauną. Visa tai taps prieinama visuomenei minint poeto 90-metį Kaune.
Gauta dovana nustebino
Sužeistas sprogmens skeveldros V.Mačernis žuvo 1944 m., sulaukęs vos 23-ejų. Dabar galima tik spėlioti, kuria linkme kūryboje poetas būtų keliavęs toliau, tačiau jo kūrybinis palikimas liudija anksti užgesus pirmo ryškumo kūrybos žvaigždę.
"V.Mačernis – Kazio Bradūno, Alfonso Nykos-Niliūno, Henriko Nagio kartos poetas. Tai – vadinamoji žemininkų karta, pirmoji tokia išsilavinusi Lietuvos poetų karta. Žemininkai savo kūryboje tolo nuo patriotinių idėjų, artimesni jiems tapo egzistencialistiniai ieškojimai", – pastebėjo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.
Praėjus beveik 70 metų nuo poeto mirties, jo kūryba yra gerai žinoma ir literatūros mokslininkų ištyrinėta – šiais laikais sunku rasti papildomų archyvinių ženklų apie talentingą, bet taip trumpai gyvenusį poetą. Dėl šios priežasties muziejininkus dvigubai nustebino neseniai gauta dovana: rankraščiai, daiktai iš V.Mačernio archyvo, tarp kurių yra visiškai naujos medžiagos.
Vertingus eksponatus muziejui dovanojo buvusi poeto sužadėtinė istorikė Bronė Vildžiūnaitė. V.Mačerniui žuvus, moteriai atiteko didžioji dalis poeto kūrybos rankraščių. Muziejui perduotoje siuntoje yra įvairios archyvinės medžiagos: V.Mačernio rankraščių, knygų, vertingų nuotraukų, daiktų, didelis pluoštas įvairių metų spaudos, kurioje rašoma apie poetą.
Du nespausdinti eilėraščiai?
Vertingiausi iš perduotų eksponatų – greičiausiai niekada nespausdinti dviejų eilėraščių rankraščiai.
"Jie kol kas lieka neaiškūs, eilėraščiai be pavadinimų, jiems reikia gilesnių ir kruopštesnių tyrinėjimų, – nauja medžiaga džiaugėsi A.Ruseckaitė. – Taip pat labai vertingas mokyklos laikų rašinys "Lietuvių naujosios lyrikos motyvai", susidedantis iš vienuolikos mokyklinio sąsiuvinio puslapių. Tai mąstančio, apsiskaičiusio jaunuolio poezijos apžvalga, motyvų paieškos – savo svoriu rašinys prilygsta studento darbui."
Viename perduotų rankraštinių tekstų – pranešimas "Mūsų gyvybės upė" – V.Mačernis poetams suteikia tautos filosofų ir tautos vedlių misiją.
Muziejun atkeliavo ir kai kurie memorialiniai daiktai: V.Mačernio nešiota Vytauto Didžiojo universiteto studentų ateitininkų meno draugijos "Šatrija" kepuraitė, šilkinis kaklaraištis – poetas buvo elegantiškas, didelis estetas – toks jis matomas ir fotografijose.
Svarstė, ar emigruoti
Kitas didžiulis rankraštis yra vokiečių filosofo Nicolai Hartmanno knygos "Etika" konspektas – 69 didelio formato lapai, iš abiejų pusių prirašyti tvarkingu smulkiu rankraščiu. Konspektą V.Mačernis rašė karo metais. "Sunku pasakyti, kokiu tikslu šį konspektą rašė V.Mačernis. Gal ruošėsi "Etiką" išversti į lietuvių kalbą? Dabar apie tai galime tik svarstyti", – sakė A.Ruseckaitė.
Iš pradžių Vytauto Didžiojo universitete studijavęs anglų kalbą, 1940 m., Lietuvai susigrąžinus Vilniaus kraštą, V.Mačernis pradėjo studijuoti Vilniaus universitete filosofiją. Labai apsiskaitęs, daugybę filosofinių veikalų perskaitęs jaunuolis su universiteto dėstytojais diskutuodavo kaip lygus su lygiais.
Yra išlikę amžininkų prisiminimų, kad V.Mačernis ketino filosofiją studijuoti Sorbonos universitete Paryžiuje – tuo tikslu mokęsis prancūzų kalbos. Jis nuolatos sprendė klausimą: likti Lietuvoje, kuri jam buvo labai svarbi, ar emigruoti.
"Poetas turėjo galimybių emigruoti: kai Lietuvą paliko jo draugas rašytojas, žurnalistas Paulius Jurkus, Vytautas pasiliko. Buvo situacijų, kai jis, sėdėdamas gimtosios Šarnelės kaimo gryčios kieme, susiėmęs galvą, garsiai svarstė: "Ką daryti, ką daryti? Nenoriu išvažiuoti iš Lietuvos."
Mokėjo daug kalbų
Archyvinis rinkinys pasipildė keturiomis knygomis iš asmeninės V.Mačernio bibliotekos, tarp kurių – trys knygos liliputės. Tai mažyčiai anglų–rusų, rusų–anglų, prancūzų–anglų žodynėliai, maždaug 5 cm aukščio ir 3,5 cm pločio.
"Tai būdinga V.Mačerniui: gabus kalboms poetas aktyviai jų mokėsi, gerai mokėjo anglų, vokiečių, prancūzų, skaitė ir suprato italų, lotynų, graikų, rusų. Tokios knygelės jam buvo labai patogios – galėjo jas nuolat nešiotis kišenėje ir, prireikus, naudoti. Jis buvo įsitikinęs, kad mažos tautos atstovui reikia mokėti daug kalbų", – pasakojo muziejininkė.
Tarp naujų eksponatų – ir V.Mačernio antros klasės pažymių knygelė. "Tvarkingu vienuolikmečio rankraščiu surašytos pamokos ir jų turinys, dvejetukų visai nėra, daug penketų, ketvertų, vienas kitas trejetas – kartais iš matematikos, kartais iš gramatikos. Įdomu tai, kad kas savaitę į dienyną pasirašinėjo ne poeto mama, o tėvas Vladislovas Mačernis", – tvirtino A.Ruseckaitė.
Kaip pastebi poeto giminės ir biografai, V.Mačernis, antras sūnus šeimoje, nebuvo mylimas dukters laukusios motinos. V.Mačernį daugiausia augino senelė, prie kurios jis vaikystėje buvo labai prisirišęs.
Nuostabūs meilės laiškai
Su V.Mačerniu susijusių vertingų eksponatų B.Vildžiūnaitė Maironio lietuvių literatūros muziejui yra perdavusi ir anksčiau. Tarp jų – V.Mačernio studijų knygelę, literatūrinį dienoraštį, žodynėlius.
Tylos siena nuo visuomenės ir žurnalistų atsitvėrusi solidaus amžiaus sulaukusi poeto mylimoji niekada nepasakojo apie jos ir Vytauto santykius. Yra žinoma, kad buvo nustatyta ir jų vestuvių data 1943 m. rugpjūtį, tačiau tąkart jaunieji Vilniuje nesusitiko.
Nežinia, kas tam sutrukdė: ar karo metų sumaištis, ar vestuvėms prieštaravę vieno iš jaunųjų tėvai. Paskirtu laiku nesusituokus, V.Mačernis rašė sužadėtinei, kad galbūt tai esąs lemties ženklas ir jie jau niekada nesusituoksią.
"Leidžiant V.Mačernio knygas, B.Vildžiūnaitė leisdavo naudotis turimais archyvais, sutiko, kad būtų išspausdinti ir jai rašyti nuostabūs Vytauto meilės laiškai", – pastebėjo A.Ruseckaitė.
Pažymint V.Mačernio jubiliejų, penktadienį Maironio lietuvių literatūros muziejuje bus atidaryta paroda su naująja archyvine medžiaga, Kauno valstybinio dramos teatro jaunieji aktoriai skaitys V. Mačernio eilėraščius, literatūrologas Regimantas Tamošaitis pasidalys savo įžvalgomis apie poeto kūrybą.
"Kviesti dramos teatro aktoriai yra maždaug tokio amžiaus, kokio sulaukęs žuvo V.Mačernis. Literatūrinę programą jie ruošia savarankiškai, bus įdomu pažiūrėti, kurie poeto eilėraščiai sudomins jo amžiaus jaunimą", – užsiminė muziejaus direktorė.
Kas: V.Mačernio jubiliejinis vakaras, parodos atidarymas.
Kur: Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13).
Kada: birželio 10 d. 17 val.
