Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Po trumpų atostogų – "Urvinio žmogaus" sugrįžimas
2008-09-19
Ingrida Mačėnė
Scenoje užsidegus rampai susirinkusios porelės sulaiko kvapą. "Aš esu šiknius!" – išrėžia 39-erių Vaidotas Martinaitis, ir šou prasideda. Dvi valandas nepertraukiamo kvatojimo nustelbia tik įsakmus aktoriaus tonas.
Prieš dvejus metus tapęs dar vienu "urvinių" šeimos nariu "Auksinio kryžiaus" laureatas neabejoja – šis vaidmuo kaip tik jam. Prieš kelias dienas su Oskaro Koršunovo teatru grįžęs iš gastrolių Norvegijoje V.Martinaitis vėl ruošiasi į "Urvinio žmogaus" kabaretą. "Filosofija per juoko prizmę artima kiekvienam mūsų", – sako aktorius, pasiruošęs toliau narplioti vyrų ir moterų skirtumus.
– "Urvinis žmogus" pradeda ketvirtą sezoną. Ar dar neišsisėmėte?
– Tai vieno žmogaus spektaklis, todėl jis dinamiškas. Esu jauniausias iš "urvinių", todėl man legviau. Tos dvi valandos netikėtos kiekvieną kartą atėjusiam žiūrovui.Todėl viskas priklauso nuo publikos. Aš bendrauju su žiūrovais – tokia šio spektaklio esmė. Kartais publika lepteli tokią frazę, kad pats nesusilaikau ir prapliumpu kvatoti.
– Vadinasi, autoriaus nubrėžta linija ne visada tampa vieninteliu keliu, kuriuo einate?
– Šis spektaklis žavi improvizacija. Nuostabus tekstas, taiklios pastabos, gyvenimiškos situacijos – žiūrovai atpažįsta patys save.
– Viename interviu prisipažinote, kad su žmona bendraujate "urvinio" frazėmis. Ar Robo Beckerio užrašytos mintys jums artimos?
– Su žmona buityje dažnai naudojame spektaklio elementus. Mano atžalos ir šeimos draugai jau dvejus metus kalba "urvinio" frazėmis. "Kas čia?" – įsakmiu balsu manęs klausia žmona. Nereikia nieko aiškintis – vienas kitą suprantame iš pusės žodžio. Todėl šį spektaklį siūlau žiūrėti poromis. Smagiausia, kai sėdi du vienas kitą mylintys žmonės ir tarsi pažvelgia į save iš šalies. Jie rodo pirštais, badosi alkūnėmis, kartais priekaištauja ir drauge linksmai kvatoja.
– Vienas iš "urvinių" Darius Kazlauskas prasitarė: šis spektaklis – primityvių pokalbių kratinys. Tačiau publika dėl to nesuka galvos. Perpildytos salės, prieš mėnesį išparduoti bilietai – kur slypi šio spektaklio sėkmė?
– Prieštarauju. Manau, šis spektaklis yra ypatingas. Lietuvoje labai trūksta komedijų. Sukurti linksmą ir kokybišką komediją sunku. Žinoma, bandymų prajuokinti – daug, bet visi jie neužbaigti ir neišgryninti. "Urviniame žmoguje" žavi lengvas pasakojimo žanras. Tarkime, lietuviai labai mėgsta rusiškus anekdotus. "Urvinio žmogaus" autorius siūlo tas pačias anekdotines situacijas iš mūsų buities. Tačiau viskas nesibaigia anekdotais. Finale nuskamba savotiškas susitaikymas, apibendrinimas.
– "Urviniame žmoguje" persipina teatro ir kabareto žanrai. Ar anksčiau yra tekę vaidinti panašaus žanro spektakliuose?
– Ne, neteko. Tai pirmas ir, manau, sėkmingas bandymas. Antrus metus vaidinu ir jaučiu malonumą.
Skaičiai
30 – iš tiek šalių žmonės kasmet veržiasi pažiūrėti spektaklį "Urvinis žmogus".
33 – tiek Lietuvos miestų ir miestelių jau yra aplankę "Urvinio žmogaus" atlikėjai.
160 – tiek tūkstančių Lietuvos žiūrovų jau klausėsi "urvinio" monologo scenoje.
430 – tiek spektaklių Lietuvoje suvaidino Dainius Kazlauskas, Vaidotas Martinaitis ir Darius Meškauskas.
1991 – metai, kai Brodvėjaus scenoje pirmą kartą pasirodė R.Beckerio komedija "Urvinis žmogus".
Artimiausi monospektakliai "Urvinis žmogus": rugsėjo 20, 21, 25 d., 19 val. – Kauno klube "Oazė", rugsėjo 26 d., 20 val. – Vilniaus klube "New York".
