Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Vakarienė su dujų valdovu
2006-10-21
Dainoras LUKAS
Vakar Europos Sąjungos vadovai rinkosi į susitikimą su Rusijos prezidentu
Dujos. Tai svarbiausias klausimas, kurį vakar ketino aptarti Suomijoje į neformalų susitikimą atvykę Europos Sąjungos valstybių vadovai. Vakare jų laukė svarbiausias renginio akcentas - dalykinė vakarienė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Energetika - klausimas Nr. 1
Forumas vyko netoli Helsinkio esančiame Lahtyje. Šiuo metu ES pirmininkaujanti Suomija vadovauja debatams dėl inovacijų ir energetikos, taip pat - dėl migracijos ir Sudano regiono Darfūro. Tačiau visų dėmesys pirmiausia krypo į vakarienę su V.Putinu.
Susitikimo su V.Putinu metu buvo ketinama didelį dėmesį skirti Europos Sąjungos ir Rusijos strateginei partnerystei, ypač energetikos srityje.
Dar prieš susitikimo pradžią Europos Komisijos pirmininkas Manuelis Barozas perspėjo, kad Lahtyje ES nuomonių choras gali būti nedarnus. Diplomatai reiškė nuogąstavimus, kad kai kurios ES valstybės labiau norės įtikti V.Putinui, o ne rizikuoti nacionaliniais interesais. Kitos šalys, tarp jų - naujosios bloko narės, norės griežtesnės pozicijos žmogaus teisių Rusijoje klausimu.
“Amnesty International” paragino ES lyderius spausti V.Putiną dėl “žodžio ir susivienijimų laisvės Rusijoje puolimo”. “Energetikos klausimai yra svarbūs, bet Europa nepasitarnaus niekam, juo labiau paprastiems rusams, jei jiems bus leista būti viršesniems už visus kitus”, - nurodė ši Londone įsikūrusi teisių gynimo organizacija.
Rusija ramina
Suomijos premjeras Matis Vanhanenas sakė, jog nemato problemos dėl kalbėjimosi tiek išplėstos prekybos, rinkos pasiekiamumo ir skaidrumo, tiek žmogaus teisių, Rusijos elgesio su gruzinais ir rusų žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo klausimais.
“Europos Sąjungai mūsų politika yra vienas paketas; yra pozityvūs ekonominiai klausimai, taip pat - žmogaus teisių klausimai. Nėra problemos aptarinėti visus tuos dalykus kartu”, - sakė jis.
Rusijos ambasadorius Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas sakė, kad Bendrijoje didėjantis susirūpinimas dėl Maskvos yra perdėtas, ir tvirtino, kad Rusija neketina savo energetinių išteklių naudoti kaip politinio sverto, pranešė “Reuters” - BNS.
Europiečių susirūpinimas kai kuriais klausimais yra “visiškai perdėtas”, skrisdamas iš Briuselio į Lahtį sakė V.Čižovas. “ES tapo svarbesnė, bet taip pat ir sunkiau sukalbama partnerė”, - pabrėžė V.Čižovas.
Įtaka didėja
Rusija yra antroji pasaulio valstybė pagal išgaunamos naftos kiekį po Saudo Arabijos. Ji tiekia maždaug ketvirtadalį gamtinių dujų, sunaudojamų Europos Sąjungoje. Maskvos neseniai pademonstruotas nenoras atsižvelgti į užsienio investuotojus sukrėtė jos partnerius Europoje, kurie siekia labiau subalansuoto bendradarbiavimo su Rusija energetikos srityje.
Ypač europiečiai sunerimo dėl neseniai priimto Rusijos sprendimo didžiulį Štokmano dujų telkinį eksploatuoti be užsienio partnerių ir grasinimų dėl ekologinių sumetimų sustabdyti anglų ir olandų gigantės “Shell” naftos ir gamtinių dujų komplekso “Sachalin-2” projektą.
Tai įvyko po to, kai Rusijos milžinė “Gazprom” sausio mėnesį kilus kainų karui nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, taip sutrikdydama tiekimą Europai ir priversdama ES suvokti energetikos, kaip užsienio politikos sverto, galią.
V.Putinas sakė, kad užtikrins ir net padidins Rusijos energetinių išteklių tiekimą Europai, bet pridūrė, kad mainais Rusijos kompanijoms turi būti užtikrinta galimybė patekti į Europos mažmeninę energetikos rinką.
Europos pareigūnai sako, kad dėl to Rusija turi atverti savo pačios energetikos rinką didesnei konkurencijai ir užsienio investicijoms, ir kritikuoja valstybinės kompanijos “Gazprom” monopolį dujų rinkoje.
Susitikimas Lahtyje surengtas prieš oficialų ES ir Rusijos viršūnių susitikimą, kuris įvyks lapkričio 24 dieną.
A.Merkel nori patikimų sutarčių
Vokietijos kanclerė Angela Merkel vakar pareikalavo, kad Rusija gerbtų kontraktus ir atvertų savo energetikos rinką mainais į patikimus kontraktus dėl tiekimo su Europos šalimis.
Atvykusi į susitikimą Suomijoje A.Merkel sakė, kad strateginiai ES ryšiai su Maskva yra stiprūs, bet reikia teisingo kompromiso energetikos srityje, pranešė “Reuters”-BNS. “Žinoma, leisime suprasti, kad mes siūlome kontraktų patikimumą ir to paties tikimės iš Rusijos, būtent kontraktų teisinio patikimumo ir galimybės įeiti į Rusijos rinką”, - sakė ji žurnalistams.
Pasak A.Merkel, ES, kuriai Rusija parduoda 25 proc. jos suvartojamų dujų, nori, kad Rusija ratifikuotų Energetikos chartiją, kuri reguliuotų investicijas energetikos srityje ir naudojimąsi energetikos struktūra Europoje.
Tačiau Maskva iki šiol atsisako tai padaryti, nurodydama kai kurias neišspręstas problemas, tarp jų - būtinybę suderinti tranzito protokolą, reikalaujantį, kad Rusija leistų naudotis trečiosioms šalims dujų eksporto tinklais, kuriuos visiškai kontroliuoja bendrovė “Gazprom”.
Europos baimės
BBC apžvalgininkas Markas Mardelis vakar pateikė analizę apie Europos priklausomybę nuo Rusijos. “Šiuo metu apie 40 proc. Vokietijos dujų pasiekia iš Rusijos. Didžioji Britanija tik prieš keletą metų pradėjo importuoti dujas, bet vyriausybė spėja, kad iki 2020 metų iki 90 proc. dujų bus importuojama, didžioji dalis - iš Rusijos”, - rašo jis.
Kas kelią rūpestį Europai? Pirmiausia tai, kad kada nors ateityje įvykus krizei Rusija gali užsukti dujas ir Europa sušals.
“Šis hipotetinis nerimas tapo labiau realistiškas, kai šių metų pradžioje Rusija trumpam užsuko dujas Ukrainai ir Gruzijai. Rusija ir daugelis Vakarų ekspertų atmeta šią baimę. Sako, kad Rusija niekada dujų nenaudojo kaip politinio ginklo net šaltojo karo laikais. Buvusioms SSRS respublikoms dujos užsuktos ne todėl, kad jos siekia tapti Europos Sąjungos narėmis, bet todėl, kad jos ilgai buvo subsidijuojamos Rusijos. Rusijai reikia Europos, kuri mokėtų sąskaitas, o Europai reikia jos produktų. Tačiau Rusija įkyri savo nenuspėjamumu”, - rašo M.Mardelis.
Anot jo, nerimas kyla ir dėl to, kad Rusijos “Gazprom” įmonė neturi konkurencijos. “Europos Sąjungos tikslas yra pasirašyti sutartį su “Gazprom”, kad ši atsisakytų savo vamzdynų kontrolės ir leistų kitoms kompanijoms naudotis tomis trasomis”, - mano BBC apžvalgininkas. Jis spėliojo, ar ir vakarykštis susitikimas su V.Putinu nesibaigs tik mandagiomis ir nuolankiomis frazėmis.
Įtarimai dėl įvykių Lietuvoje
M.Mardelis pažymi, kad jam būtų įdomu sužinoti ir Lietuvos nuomonę apie Rusijos įtaką energetikos sektoriuje. “Šį pavasarį Lietuva paskelbė planus parduoti vienintelę naftos perdirbimo gamyklą Baltijos šalyse (“Mažeikių naftą”) Lenkijos kompanijai. Tai prieštaravo Rusijos vyriausybės norams, kuri norėjo, kad gamyklą perimtų Rusijos firma.
Vasaros pabaigoje naftos tiekimas sustojo dėl gedimo naftotiekyje. Lietuvos vyriausybė tai apibūdino kaip “politinę avariją”. Prieš kelias dienas didelis gaisras gamyklai padarė 45 milijonų eurų nuostolį. Lietuvos Ministras Pirmininkas sakė, kad gaisrą greičiausiai sukėlė “techninis gedimas”, o ne “išoriniai faktoriai”. Bet Briuselis suraukė antakius”, - rašo BBC žurnalistas.
