Trūko kantrybė
Protestai Europoje nėra naujiena. Riaušės taip pat nieko nestebina. Visi jau priprato, kad taip nepasitenkinimą valdžia reiškia impulsyvūs pietiečiai: graikai, prancūzai, bulgarai. Padegti automobilius, išdaužyti parduotuvių vitrinas, apgadinti pastatus tenykščiams riaušininkams yra natūralu. Valstybės vadovai į tai reaguoja irgi šaltai. Vykdo kosmetines permainas (kartais apsieina ir be jų) ir toliau įgyvendina savo politiką. Nukentėję prekybininkai taip pat per daug neišgyvena. Jie žino, kad gaus draudimo kompensaciją ir prekiaus toliau.
m.iljasovas@diena.lt
Viskas kitaip, kai radikalių permainų reikalauja ramesnės tautos, kad ir latviai. Permainų valdžia net nežada, nukentėję prekybininkai tikriausiai turės nueiti ilgą kryžiaus kelią, kol gaus kokią išmoką, o ir riaušininkai vargu ar tik viena šėlionių naktimi pasitenkins.
Kaltų paieškos kaip visada seklius nuveda į šoną. Tačiau ylos šį kartą maiše paslėpti, atrodo, nepavyks – kalta valdžia, ir tik ji.
Reikia pasakyti, kad valdžios vyrai seniai priprato girdėti kaltinamus dėl visų nuodėmių. Beje, tai vienas iš nedaugelio buvimo valdžioje trūkumų. Tačiau kai nuolatinis burbėjimas perauga į visuotinį pasipiktinimą, privalu ko nors imtis. Kadangi šis blogas ženklas reiškia paprasta dalyką: jeigu vyriausybė nespės įvykdyti permainų, jos vis tiek bus, tik dar radikalesnės. Tiksliau, pasiektos radikalesniu būdu.
Kokios naštos nepatempia latviai, jau maždaug aišku. Lieka atviras klausimas dėl kitų Baltijos valstybių gyventojų, kuriems mokesčių nešulys taip pat vis sunkėja.
Šį kartą lyg ir nėra nematomos "Maskvos rankos", bet netrukus ji gali atsirasti. Pamatysime.