Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Paprastos čečėnės drama
2002-11-14
Leonas ŽALYS
Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis, užvakar Osle susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pažadėjo, kad “atitinkamos VFR institucijos pasidomės, ar teisėtai Vokietijoje gyvena pabėgėlė čečėnė, kuri viešai prisipažino, kad Grozne nušovė tris Rusijos armijos kariškius ir vieną čečėną milicininką”. Anot Rusijos elektroninio laikraščio “Gazeta.ru”, kancleris pažymėjo, kad šį klausimą Vokietijos teisėsaugos institucijos nagrinės, remdamosi šalies Konstitucija ir įstatymais”.
Čečėnės pabėgėlės Subar Magomedovos istorija, kuri savo dramatizmu sukrėtė ne tik Vokietiją, vėl priminė pasauliui Čečėnijos tragediją.
Viską smulkiai papasakojo
S.Magomedova, save vadinanti paprasta čečėne, gyvenanti Vokietijoje, praėjusį mėnesį duodama interviu šios šalies telekanalui “N-TV”, smulkiai papasakojo, kokiomis aplinkybėmis jai teko bėgti iš savo tėvynės.
Subar dar prieš dvejus metus gyveno griuvėsiuose tebegulinčiame Grozne. Moteris pasisakė, kad trys jos sūnūs “išėjo kovoti su okupantais rusais”. Ji vokiečių žurnalistams sakė nežinanti, ar jos sūnūs gyvi. Bet motina įsitikinusi, jog jie, paėmę ginklą į rankas, savo tautai gėdos nepadarė.
S.Magomedova papasakojo, kad jos sūnūs jai paliko “Kalašnikovo” automatą, pamokė kaip su juo elgtis ir kaip “gintis nuo okupantų ir išdavikų”.
Visą savo ryžtą ir neapykantą Subar pademonstravo tą dieną, kai į jos varganą būstą daryti kratą atėjo trys Rusijos kareiviai ir promaskvietiškoje milicijoje tarnaujantis čečėnas. S.Magomedova “N-TV” kanalui papasakojo, kad tinkamu momentu ji iš spintelės pasiėmė sūnų paliktą automatą ir į atėjūnus atidengė ugnį.
“Sūnūs man sakė, kad beveik visi rusų kariškiai dėvi neperšaunamas liemenes, todėl liepė pirmiausiai šauti į kojas, o prireikus paleisti po kontrolinį šūvį į galvą. Padariau taip, kaip jie mokė”, - teležurnalistams aiškino čečėnė.
Paklausta, kodėl taip žiauriai pasielgė ir su savo tėvynainiu, ji sakė: “Jeigu žmogus tarnauja okupantams, jis nėra mūsų tautietis, o išdavikas, gavęs ko nusipelnė”.
Pabėgėlė taip pat sakė: “Man tikriausiai bus priekaištaujama, kad nužudžiau milicininką ir tris kareivius; bet kodėl niekas neklausia, kiek nužudė jie?”
Knygos herojė
Gazeta.ru priminė, kad dar šių metų pavasarį Vokietijos laikraštis “Die Welt” paskelbė straipsnį apie naują žinomos žurnalistės Aleksandros Kavelijus knygą “Vilkų metas”, kurioje autorė atskleidė S.Magomedovos dramą. Knygoje čečėnė pabėgėlė irgi prisipažino nušovusi tris Rusijos kareivius bei milicininką.
Tuomet daug kas pamanė, kad moteris paprasčiausiai pasigyrė, todėl Rusijos generalinė prokuratūra, kuriai Rusijos ambasada pranešė apie čečėnės kruviną kerštą, nekreipė į tai jokio dėmesio.
Tuoj pat po įkaitų dramos Maskvoje Rusijos televizijos Pirmojo kanalo korespondentas Vokietijoje parengė reportažą apie S.Magomedovą. Tik tuomet Rusijos generalinė prokuratūra sukruto. Ji netrukus nustatė, kad čečėnės papasakota istorija - ne fantazija, o tikras atsitikimas.
Šios moters drama pakilo į tarptautinį lygį, kai antradienį Osle su vizitu viešėjo V.Putinas. Jis čia vedė derybas ir su Vokietijos kancleriu Gerhardu Šrioderiu.
Per bendrą spaudos konferenciją žurnalistai ėmė domėtis, ką Vokietijos valdžia darys su S.Magomedova. Gazeta.ru teigia, kad G.Šrioderis netvirtai pažadėjo pabėgėlę išduoti Rusijai, bet jos deportavimą apipynė įvairiomis sąlygomis.
Statusas dar neaiškus
Viskas priklausys nuo to, kokį statusą Vokietijoje turi čečėnė, kurios papasakota istorija sukėlė Rusijoje tikrą emocijų audrą.
Jeigu S.Magomedova turi pabėgėlės statusą, Vokietijos valdžia privalės ištirti, kokiomis aplinkybėmis ji tokį statusą gavo. Lygia greta jai bus iškelta baudžiamoji byla, remiantis Rusijos generalinės prokuratūros pateiktais dokumentais.
Galiausiai čečėnės likimą nuspręs Vokietijos teismas. Tik jis gali atimti iš S.Magomedovos pabėgėlės statusą, jeigu ji tokį turi, ir išduoti ją Rusijai.
Tačiau jeigu ji - nelegali imigrantė, tai bus neišvengiama jos ekstradicija. Tik neaišku, į kokią valstybę. Mat į Vokietiją čečėnė pateko, vienais duomenimis, iš Lenkijos, kitais - iš Turkijos. Tokiu atveju jos tolesnį likimą nuspręstų viena šių valstybių.
ES neigia nuolaidžiaujanti Rusijai
Reuters-ELTA. Europos Sąjunga (ES) paneigė buvusi pernelyg švelni Rusijai dėl žiauraus karo Čečėnijoje ir pareiškė laikanti V.Putino kalbas įžeidžiančiomis musulmonams. Užsienio reikalų komisaras Krisas Patenas atmetė kritiką, ypač aršią Prancūzijos žiniasklaidoje, kad Briuselis nesistengė iškelti žmogaus teisių Čečėnijoje klausimo per pirmadienį vykusį susitikimą su V.Putinu, nes labai norėjo susitarti dėl Kaliningrado tranzito.
K.Patenas sakė, kad ES pirmininkaujančios Danijos ministras pirmininkas Andersas Fogas Rasmusenas šia tema kalbėjo “ilgai ir išsamiai”. Viršūnių susitikime premjeras raginęs Rusiją ieškoti politinio Čečėnijos konflikto sprendimo. K.Patenas taip pat teigė, kad ES pareikalavo suteikti Čečėnijoje dirbančioms tarptautinėms humanitarinės pagalbos organizacijoms geresnes darbo sąlygas.
