Pereiti į pagrindinį turinį

Nelygūs šansai

2008-05-13 14:59

Rusijos prezidento rinkimų išvakarėse valdžia priversta gintis nuo priekaištų, jog kandidatai neturėjo vienodų galimybių

Rusijos prezidento rinkimų išvakarėse valdžia priversta gintis nuo priekaištų, jog kandidatai neturėjo vienodų galimybių  

Kuo labiau artėjo diena, kai daugiau kaip šimtas milijonų Rusijos piliečių eis rinkti prezidentą, valdžia vis sunkiau kratėsi priekaištų, jog vienas kandidatų rinkimų kampanijoje turėjo išskirtines sąlygas.  

Daugybė pretenzijų  

Kovo 14-osios išvakarėse Centrinę rinkimų komisiją (CRK) tiesiog užplūdo priekaištų srautas, pažymi “Izvestija”. Pretenzijas reiškė patys kandidatai, kiti politikai, Rusijos ir užsienio visuomeninės organizacijos.

CRK itin sunki buvo ši savaitė. Iš pradžių savo stebėjimo rezultatus paskelbė Rusijos žurnalistų sąjunga, pareiškusi, kad žiniasklaida rinkimų kampanijoje aiškiai pataikavo prezidentui Vladimirui Putinui, o kiti pretendentai liko nuskriausti.

Tačiau CRK labiausiai suirzo, kai gavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro pranešimą. Dokumente sakoma, kad valstybei priklausanti žiniasklaida tribūną teikė tik prezidentui, apie kitus kandidatus užsimindama prabėgomis.

ESBO biuro verdiktas tapo sensacija, nemalonia ne tik CRK vadovui Aleksandrui Vešniakovui, bet ir pačiam Kremliaus šeimininkui, teigė “Izvestija”.  

Nepatingėjo suskaičiuoti  

Žurnalistų sąjunga, žiniaskalaidos veiklą rinkimų kampanijoje stebėjusi kartu su Europos Komisijos delegacija, pateikė išsamesnį tyrimą - nurodė kai kuriuos skaičius, liudijančius, kad V.Putinas turėjo išskirtines sąlygas.

Tyrėjai nepatingėjo suskaičiuoti, kad trijuose federaliniuose telekanaluose prezidentas vienas užėmė 47 proc. rinkimams skirto eterio laiko, kai kitiems penkiems teko tik 53 proc., arba kiekvienam vos po 10 proc.

Rusijos laikraščiuose V.Putinas irgi dominavo - jis užėmė 68 proc. rinkimų tematikai skirto ploto.

Tyrėjai labai neigiamai įvertino Kremliaus šeimininko žingsnį, kai jis atsisakė dalyvauti viešuose televizijos debatuose su kai kuriais kitais kandidatais.

Žurnalistų sąjunga dokumento pabaigoje padarė išvadą, kad, esant tokiai situacijai, apie garbingą kovą dėl prezidento posto negali būti nė kalbos, juolab kad prezidento reitingas pasiekė vos ne kosmines aukštumas - 80 proc. lygį.

Pasak “Izvestija”, iš karto kyla klausimas: kiek procentų tada lieka kitiems pretendentams? Vidutiniškai - po 4 proc.  

S.Glazjevo užmojai - dideli  

Tačiau 43 metų ekonomistas Sergejus Glazjevas, kurio populiarumas siekia maždaug 10 proc., vis dar mano galįs V.Putiną rytoj įveikti. Analitikai šių pretendento žodžių nevertina rimtai, juos vadindami retorika.

“Pažadu, jei tapsiu prezidentu, iki 2008 metų pagerinti gyvenimo lygį Rusijoje keturis kartus, - kelių šimtų šalininkų grupei S.Glazjevas sakė per susitikimą Jaroslavlyje. - Mums tereikia sąžiningai paskirstyti nacionalines pajamas”.

S.Glazjevas atmetė jo recepto kritiką sakydamas, kad jo siūlymai niekada nebuvo įgyvendinti, nes Rusijai vadovauja žmonės, sąmoningai siekiantys sužlugdyti valstybę.

“V.Putinas gina oligarchų interesus, - teigė kandidatas. - Pažvelkit į tuos žmones, visas jų turtas yra užsienyje, jų šeimos gyvena užsienyje ir jūs jiems nerūpite. Rusija jiems tėra turto šaltinis, o ne tėvynė”.

S.Glazjevas įtaria, kad Kremlius mėgins suklastoti rinkimus taip, kad atrodytų, jog už V. Putiną balsavo mažiausiai 70 proc. rinkėjų. Dabartinio Rusijos lyderio populiarumas esąs gerokai mažesnis, negu nurodoma apklausose.

“Esu įsitikinęs, jog jeigu pavyks pasiekti, kad balsavimo biuleteniai būtų suskaičiuoti sąžiningai, tai reikės antrojo rinkimų rato”, - sako S.Glazjevas, nė trupučio neabejodamas dėl to, su kuo tada V.Putinui teks sukryžiuoti kardus. 

Padidintos pensijos  

Reuters-BNS. Rusijos prezidentas, likus dviem dienoms iki rinkimų, paskelbė, kad didinamos pensijos ir gerinamas pensinis aptarnavimas kai kurių kategorijų invalidams, pranešė Rusijos agentūros.

Sveikatos apsaugos ir socialinės plėtros ministras Michailas Zurabovas, kurį V.Putinas išsikvietė į Kremlių paskutinę rinkimų agitacijos dieną, informavo prezidentą, kad iš viso šalyje yra 38 mln. pensininkų.

Rinkėjų 145 mln. gyventojų turinčioje Rusijoje iš viso yra 109,3 milijonai.

Pasak M.Zurabovo, kitą savaitę bus priimtas vyriausybės nutarimas, pagal kurį vidutiniškai pensijos balandžio pradžioje padidinamos 121 rb, o senatvės pensijos - 135 rb.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų