NATO pritrūko ryžto


2008-04-04
NATO pritrūko ryžto

Ukrainos ir Gruzijos viltys žlugo. Vietoj laukto kvietimo prisijungti prie NATO Narystės veiksmų plano (MAP), jos vėl išgirdo seniai dalijamus pažadus.


Teks laukti gruodžio

Po ilgų ginčų Rumunijos sostinėje Bukarešte susirinkę NATO lyderiai vakar nusprendė nepasiūlyti Ukrainai ir Gruzijai MAP, bet sutiko gruodį iš naujo įvertinti šių buvusių sovietinių respublikų pažangą.

Siekdamas sušvelninti atmosferą, NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis tvirtai pareiškė: „Šiandien susitarėme, kad šios šalys taps NATO narėmis. Remiame šių šalių paraišką dėl MAP.“

Šie žodžiai turėjo tapti šiokia tokia paguoda Kijevui ir Tbilisiui po to, kai kelios Vokietijos ir Prancūzijos vadovaujamos Europos šalys blokavo JAV prezidento George’o W.Busho siekį nepaisant kategoriško Rusijos nepritarimo pradėti abiejų minėtų valstybių priėmimo į Aljansą procesą.

NATO generalinio sekretoriaus poziciją tvirtai palaikė ir Lietuvos vadovai. Prezidentas Valdas Adamkus paragino kolegas iš kitų šalių „nepraleisti galimybės kuo sparčiau įgyvendinti mūsų tikslą: sukurti vientisą, laisvą ir taikią Europą“.

Nesijaučia pralaimėjusios

Ukrainos atstovai teigė, kad nevertina NATO sprendimo kaip pralaimėjimo. Gruzijos euroatlantinės integracijos ministras Georgijus Baramidzė taip pat ragino nedramatizuoti padėties ir NATO vadovų pažadą dėl būsimos narystės Aljanse pavadino istoriniu Gruzijos laimėjimu.

Šalys, kurios priešinosi kvietimui dviem posovietinėms valstybėms prisijungti prie MAP, pateikė įvairių argumentų: nevienareikšmišką ukrainiečių visuomenės požiūrį į NATO, Gruzijos teritorinius ginčus su Abchazija ir Pietų Osetija bei galimybę susigadinti santykius su Rusija, kuri priešinasi Aljanso plėtrai.

Ukrainos ir Gruzijos šalininkai argumentavo, kad neigiamas NATO atsakymas faktiškai reikš Maskvos veto teisės Aljanso sprendimams pripažinimą.

Makedonija trenkė durimis

Pergalės nuotaikos po susitikimo Bukarešte apėmė tik Albanijos ir Kroatijos vadovus. Šios dvi valstybės buvo pakviestos prisijungti prie NATO.

Trečia šalis, kuri tikėjosi kvietimo į NATO, – Makedonija – jo negavo. Kvietimui šiai valstybei prisijungti prie Aljanso priešinosi Atėnai, kuriems nepatinka, kad Makedonijos vardas atitinka šiaurinio Graikijos regiono pavadinimą. Makedonijos diplomatai NATO sprendimą pavadino nuviliančiu, perspėjo, kad tai gali pakenkti Balkanų pusiasalio stabilumui, ir skubiai išvyko iš Bukarešto, nors viršūnių susitikimas baigsis tik šiandien.

„Turime būti su savo žmonėmis“, – sakė Makedonijos užsienio reikalų ministras Antonio Milososki.

Nuspręsta dėl radaro

NATO viršūnių susitikime JAV ir Čekijos vadovai sudarė teisiškai įpareigojantį susitarimą dėl amerikiečių priešraketinės gynybos sistemos radiolokatorių komplekso Čekijos teritorijoje.

Tam tikra pažanga buvo pasiekta ir Aljansui opiu Afganistano klausimu. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pažadėjo nusiųsti į konflikto draskomą šalį papildomą karių batalioną.

BNS, AFP, BBC, „Reuters“ inf.