Britanijos sostinėje aptikti nuodai vėl priminė bulgarų disidento Georgijaus Markovo nužudymą

Iš karto po to, kai šiomis dienomis Londone buvo aptikta labai pavojingų nuodų - ricino - ir suimta septyni su juo susiję įtariamieji - išeiviai iš Alžyro, pasaulio žiniasklaida prisiminė garsaus bulgarų disidento Georgijaus Markovo nužudymo Britanijos sostinėje aplinkybes. 1978 metų rugsėjo 7 dieną į jį gatvėje tarsi netyčia skėčio smaigaliu bakstelėjo kažkoks praeivis. Po keturių dienų G.Markovas mirė, nors geriausi Londono gydytojai dėjo visas pastangas, kad išgelbėtų jo gyvybę.

O.Kalugino pripažinimai

Interneto leidinys “Inopressa.ru”, cituodamas italų laikraštį “La Stampa”, primena, jog apie riciną imta plačiai kalbėti tik po KGB generolo Olego Kalugino pripažinimų, kad sovietų slaptoji tarnyba kai kuriais atvejais naudojo mirtinus nuodus ir jų “paskolindavo” kolegoms iš kitų tuometinių komunistinių valstybių, kontroliuojamų Kremliaus. Dabar neliko abejonių, kad KGB davė ricino komunistinės Bulgarijos slaptajai tarnybai, kuri buvo gavusi diktatoriaus Todoro Živkovo nurodymą bet kokia kaina sunaikinti G.Markovą, vieną aršiausių režimo priešininkų.

“La Stampa” taip pat priminė, kad daug metų po žinomo disidento nužudymo britų žiniasklaida naudojo aptakią “skėčio paslapties” formuluotę, o kriminalinė policija - Skotlend jardas ne kartą apsiribojo bendro pobūdžio pareiškimais, jog tuomet buvo panaudoti kažkokie nežinomi nuodai.

Beje, šio nužudymo byla iki šiol tiriama. Pačios naujausios aplinkybės gali tyrimą smarkiai išjudinti, žinoma, jeigu to panorės ne tik Londonas, bet ir Maskva bei Sofija.

Kaltinimai korupcija

G.Markovas, žinomas bulgarų rašytojas ir žurnalistas, režimo ištremtas iš tėvynės, apsigyveno Londone. Disidentas glaudžiai bendradarbiavo su britų BBC. Jos padedamas G.Markovas parengė laidų ciklą apie Bulgarijos komunistinio režimo lyderius. Tose laidose T.Živkovas, pasiremiant tvirtais įrodymais, buvo apkaltintas korupcija.

Disidentas taip pat glaudžiai bendradarbiavo su “Laisvosios Europos” radiju bei “Amerikos balsu”. Per šias radijo stotis G.Markovo balsas skambėdavo nuolatos - jis negailestingai kritikavo komunistinio režimo vadovus. Jie maudėsi prabangoje, tuo tarpu paprasti bulgarai gyveno vargingai.

“La Stampa” nurodo, kad būtent T.Živkovas asmeniškai liepė slaptajai tarnybai visiems laikams nutildyti G.Markovą.

Džentelmenas “netyčia” smigtelėjo

Italų laikraštis dar kartą primena, kaip tai atsitiko. 1978-ųjų rugsėjo 7-ąją G.Markovas laukė autobuso netoli Vaterlo stoties. Jis ketino nuvažiuoti į BBC būstinę, kad ten dalyvautų tiesioginėje diskusijoje apie padėtį Bulgarijoje.

Vėliau policija iš dviejų liudininkų parodymų nustatė, kad prie disidento priėjo džentelmenas, kuris atrodė kaip tikras britas: pilkas kostiumas, skėtis, skrybėlė.

Vienas liudininkų ir pats G.Markovas policijai dar papasakojo, kad tas džentelmenas, “nevykusiai pasisukdamas”, bakstelėjo disidentui skėčio smaigaliu į koją, todėl kaip tikras britas netgi atsiprašė. G.Markovas sekliams vėliau sakė, jog jis tada pajuto, kad į koją ne tik bakstelėjo, bet ir smigtelėjo. Į tai jis pirmosiomis valandomis neatkreipė dėmesio. Tuo tarpu džentelmenas po incidento sėdo į taksi, kuris jo laukė, ir nuvažiavo. Aišku, į taksi automobilio numerį tuomet niekas nekreipė jokio dėmesio. Lyg niekur nieko nuvažiavo ir G.Markovas - į BBC. Po poros valandų jam čia pasidarė bloga. Skubiai atvyko medikų brigada.

Disidentas baisiai karščiavo. Niekas negalėjo jam padėti. Tik trečią dieną medikai nustatė, kad disidentas buvo apnuodytas. Po keturių dienų G.Markovas mirė.

Atsitikimas Paryžiuje

“La Stampa” nurodo, kad agentus, nužudžiusius garsų disidentą, dosniai apdovanojo pats T.Živkovas. Tačiau jam nedavė ramybės kitas režimo priešininkas, gyvenęs Paryžiuje. Tai buvo G.Markovo vienmintis - disidentas Vladimiras Kostovas.

Jam pasisekė - jis liko gyvas. Taip atsitiko tikriausiai todėl, kad bulgarų slaptosios tarnybos agentai panaudojo kitą būdą. Jie sumanė V.Kostovui ne kuo nors įdurti, o į jį šauti iš miniatiūrinio įtaiso.

Šis planas sužlugo: nuodai, įmontuoti į miniatiūrinę kapsulę, disidento nepasiekė.

Po kelerių metų sovietų šnipas, pabėgęs į Vakarus, britų žvalgybininkams papasakojo, kad miniatiūrinis įtaisas, panaudotas Paryžiuje, buvo sukurtas specialiose KGB laboratorijose. Sovietų slaptoji tarnyba tokių įtaisų duodavo ir “broliams bulgarams”, tvirtino perbėgęs šnipas, kurio pavardės “La Stampa” nenurodė.

Po dešimties metų

Vėliau, praėjus dešimtmečiui, viešai prabilo generolas O.Kaluginas. Štai ką jis, anot “Inopressa.ru”, pranešė: “Sovietų specialistai sukūrė miniatiūrinius įtaisus (mažo pieštuko dydžio), iš kurių buvo galima šaudyti kelių metrų atstumu. Iš įtaiso išlėkdavo mikroskopinė kapsulė su nuodais. Ta kapsulė, patekusi po oda, kaip ir nuodai, greitai ištirpdavo, ir jokių pėdsakų nelikdavo. Toks įtaisas dažniausiai būdavo pritvirtinamas prie skėčio, o paleidimo mechanizmas sumontuojamas rankenoje”.

Po to, kai prabilo KGB generolas, šiek tiek pajudėjo į priekį ir G.Markovo nužudymo byla. Ją tirti iki galo reikalavo disidento našlė.

Po kurio laiko britų sekliai Kopenhagoje suėmė italų kilmės Frančeską Guiliną. Įtariama, kad jis yra prisidėjęs prie G.Markovo nužudymo. Tačiau byla vėl įstrigo. Ar bus iki galo išnarpliotas šis mazgas, kol kas nežinia.