Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Londono vairą sukios pokštininkas
2008-05-10
Didžiąją Britaniją valdantys leiboristai neatsimena taip žiauriai pralaimėtų rinkimų
Visa Europa jau pradeda žagsėti nuo sunkiai suvokiamų nacionalinių ir vietos rinkimų rezultatų. Prancūzai prezidentu išsirinko Nicolas Sarkozy ir po poros mėnesių išžygiavo protestuoti prieš bet ką, ką naujasis vadovas bandė keisti. Italai nei daugiau, nei mažiau, o trečią kartą išrinko bent keliolika kartų susikompromitavusį Silvio Berlusconi, ir kad maža nepasirodytų, į Romos meriją pasodino dešiniuosius. Paskui patys išsigando ir pradėjo vaitoti: „Jie juk fašistai!“
Atrodo, atėjo eilė ir Londonui pakentėti. Čia miesto mero rinkimus laimėjo konservatorių partijos aktyvus narys, visuomenėje geriausiai žinomas kaip pokštininkas susivėlusia galva. Beje, sakoma, kad už jį ir balsuota dėl to, kad jis juokingas.
Triuškinamas valdančiųjų fiasko
Gegužės 1-ąją visoje Anglijoje ir Velse vyko vietos rinkimai, juos triuškinamai pralaimėjo valdančioji Leiboristų partija. Tai buvo didžiausia nesėkmė per pastaruosius 40 metų. Nuo 1997-ųjų valdžioje esantys leiboristai neteko maždaug 330 mandatų vietos valdžios organuose.
Įdomiausia kova vyko dėl Londono, tačiau ir ten leiboristų atstovas Kenas Livingstone’as pralaimėjo.
Iš viso dėl šio didmiesčio mero kėdės varžėsi 10 kandidatų. Tačiau daugelis jų tik reklamavo savo vardą, o reali kova vyko tarp dviejų asmenybių. Pastaruosius du tris mėnesius šie žmonės virto londoniečių gyvenimo kasdienybe. Kenas ir Borisas – čia jie vadinami tik vardais.
Visada būna pirmas kartas
K.Livingstone’as aštuonerius metus sėkmingai išsėdėjo Londono miesto mero kėdėje. Vyriškiui jau 62-eji, pastaruosius 25 metus jis laimėjo visus rinkimus, kuriuose tik dalyvavo, bet visada būna pirmas kartas. Kenas toje kėdėje ir nesnaudė. Didžiosios Britanijos sostinė per aštuonerius metus gerokai pasikeitė ir, reikia pripažinti, į gera. Londoniečiai iki šiol negali atsidžiaugti miesto autobusų grafiko tikslumu. Pėsčiųjų gyvenimas taip pat pagerėjo, o dviratininkams skirti specialūs takai. Automobilių spūstys sumažėjo, miesto centre mašinų srautas pagaliau kontroliuojamas.
Tačiau Kenas kaip reikiant painiojasi rinkdamasis draugus. Jo artimas patarėjas ir draugas apkaltintas korupcija.
Be to, britai nelinkę pateisinti politiškai nekorektiškų pokštų. Visuomenė labai sunerimo, o žydai ir homoseksualistai net išsigando, kai Kenas oficialiai susitiko su antisemitinių ir homofobinių pažiūrų musulmonu dvasininku Yusufu al-Qaradawi. Dar daugiau, 2005 m. vieno Londono laikraščio žydų kilmės korespondentą Kenas palygino su nacių koncentracijos stovyk-
los sargybiniu. Beje, už nekorektiškus išsišokimus atsiprašyti nesiteikė.
Galiausiai rinkimų kampanijos įkarštyje laikraščiai, su kuriais Kenas jau seniai nesutarė, į viešumą išvilko asmeninio mero gyvenimo detalių – tris jo moteris ir penkis vaikus. Sunkoka suprasti, kaip 62 metų vyras geba suvaldyti tris moteris, penkis vaikus ir 9 mln. Londono gyventojų.
K.Livingstone’as nėra nei kvailas, nei fundamentalistas, tačiau jo užsispyrimas neprisipažinti padarius klaidų atsiduoda didybės manija. Tad trečią kartą prašant londoniečių juo pasitikėti buvo išbandyta rinkėjų kantrybė. Žmonės norėjo permainų, o jas žadėjo Borisas.
Kilmingas juokdarys
Iš tikrųjų šis žmogus nėra tik Borisas, jis visas Alexanderis Borisas de Pfeffelis Johnsonas. „Kuklus“ vardas išduoda „kuklią“ kilmę. Vidurinį išsilavinimą naujasis meras gavo Itone, princų ir kilmingų berniukų mokykloje, aukštąjį – Oksforde. Ten studijuodamas priklausė klubui „Bullingdon“. Šis vertas dėmesio vien todėl, kad tai yra vienintelis elitinis studentų pietų klubas Oksforde, galbūt ir visame pasaulyje. Narystė daugeliui yra visiškai neįmanoma finansiškai, nes organizacijos narių pagrindinė veikla – maisto orgijos ir siautėjimas, už kurį reikia atseikėti milžiniškas sumas nusiaubtų apartamentų ar viešbučių savininkams.
Sunku pasakyti, kodėl londoniečiai išrinko Borisą ir ko jie tikisi, mat mero pareigos yra pirmas atsakingas uždavinys šio vyriškio gyvenime. B.Johnsonas dar niekada nebuvo už nieką atsakingas.
Borisas labiau primena juokdarį, keistą personažą, nei politiką. Jo padėjėjai nuolat turėjo prižiūrėti, kad tik kandidatas nepamirštų susikišti marškinių į kelnes, kad nelepteltų kokio niekam tikusio pokšto. Deja, kvailokos Boriso šukuosenos padėjėjams pakeisti nepavyko. Kodėl londoniečiai nusprendė atiduoti miesto likimą į nepažįstamo ir nelabai patikimo žmogaus rankas, vis dar neaišku. Vienintelis įmanomas pateisinimas – net racionalieji britai buvo apakinti paprasčiausios iliuzijos, kad naujas žmogus įveiks visas bėdas. Dabar lieka tik laukti, kokių naujų pokštų Borisas iškrės Londone ir ar tie pokštai vis dar bus juokingi.
