Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Lietuvos bėdos sprendžiamos ir Briuselyje
2009-05-16
Maratas Iljasovas
Dalis Lietuvos piliečių sunkiai suvokia Europos Parlamento (EP) rinkimų svarbą. Lietuvai įstojus į ES dalis kompetencijos atiteko EP, todėl anot EP Informacijos biuro Lietuvoje atstovo spaudai Rolando Pyragio, šie rinkimai yra labai svarbūs.
– Kodėl lietuviai turėtų balsuoti EP rinkimuose?
– Tai sunkus ir tuo pačiu paprastas klausimas. Atsakant paprastai – dalis klausimų, kurie svarbūs kasdieniam žmonių gyvenimui, sprendžiami ne Seimo, bet EP. Todėl, norint turėti įtakos sprendžiant šiuos klausimus, reikia ateiti balsuoti ir išrinkti savo atstovus.
– Ar 12 iš daugiau nei 700 parlamentarų galės apginti Lietuvos interesus?
– Tai galbūt daugiau priklauso nuo to, kaip jie dirbs, o ne kiek jų bus. 12 gerai atstovaujančių parlamentarų gali padaryti daug daugiau negu 50 dirbančių prastai. Be to, žiūrint proporciškai, mūsų rinkėjams atstovauja daugiau parlamentarų nei, pavyzdžiui, Vokietijai.
Be to, sakyčiau, nereikia žiūrėti vien į tai, ar ginami tik Lietuvos interesai. Lietuviai nėra išskirtiniai žmonės ir perkasi tas pačias prekes kaip ir visi kiti europiečiai. Kitaip tariant, mūsų ir kitų ES šalių piliečių interesai dažnai sutampa.
– Kaip rinkėjas gali pajusti, kad jam tinkamai atstovaujama Europoje?
– Visų pirma, prieš eidamas į rinkimus rinkėjas turėtų pasidomėti, kokius klausimus apskritai sprendžia EP. Tada jis turėtų įvertinti partijų programas, kurios siūlo savo šių klausimų sprendimo viziją. Jeigu programoje tai nėra tinkamai parodyta, tai jau partijos problema.
Lygindamas partijų programas rinkėjas gali nutarti, kokios partijos siūlomas sprendimas labiausiai atitinka jo interesus. Rinkėjas turėtų paklausti savęs, ko jis nori, ir jei kokios nors partijos programoje jis ras atsakymus į šį klausimą, tai padėtų jam apsispręsti, už ką balsuoti.
– Kaip išrinktas parlamentaras už nuveiktus darbus atsiskaito savo rinkėjams?
– Rinkėjai gali stebėti savo parlamentarų darbą EP. Jie gali rasti parlamentarų pasisakymus, jų lankomumą, kaip jų balsavimas atitiko frakcijos ar nacionalinės valstybės požiūrį.
– Kaip galima būtų paskatinti Lietuvos gyventojus balsuoti per EP rinkimus?
– Pats EP negali vykdyti rinkimų kampanijos, tačiau informaciją gali skleisti. Tuo ir užsiima mūsų biuras ir tokie patys biurai kitose šalyse. Visuomenė informuojama apie EP galias, rinkimų datą ir pan.
Manau, pagrindinė rinkėjų problema yra ne tai, kad jie nenori apskritai balsuoti. Rinkėjai tiesiog dar ne daug žino apie šią instituciją. Jų požiūriu, EP rinkimai yra tarsi antraeiliai. Nesuvokiama, kad Europoje irgi gali būti sprendžiamos ir valstybės vidaus problemos.
– Kokie trys reikšmingiausi praėjusios kadencijos EP nuveikti darbai?
– Aš išskirčiau kadencijos pradžioje priimtą paslaugų direktyvą. Ji skirta paslaugų teikimo galimybėms išplėsti. Tai yra vienos valstybės įmonė galės lengviau teikti savo paslaugas kitoje valstybėje. Ji greitai turės būti įgyvendinta valstybių narių. Įgyvendinimo procesas prasidės šių metų pabaigoje.
Antras būtų vadinamasis klimato kaitos paketas. ES valstybės sutarė, kad iki 2020 m. 20 proc. turės būti sumažintas CO2 kiekis ir 20 proc. padidintas energijos efektyvumas. Tai turės nemažai įtakos pramonei ir paprastiems piliečiams.
Aktualiausias Lietuvai tikriausiai būtų energetikos klausimai. Neseniai buvo patvirtintas trečiasis energetikos paketas, kuriuo siekiama dar labiau liberalizuoti energetikos rinką, integruoti tokias energetines salas (kaip Lietuva) į bendrą Europos energetikos sistemą, naikinti monopolijas, užtikrinti vartotojų teises. Visa tai bus privaloma įgyvendinti ES valstybėms.
– Kokios yra didžiausios EP silpnybės?
– Kai kurie žmonės stebisi, kaip daugiau nei 700 žmonių apskritai gali dirbti kartu ir sutarti. Tai stebuklas. Tačiau nuomones suderinti užtrunka ir tai yra tikrai didelė EP silpnybė. Derinami juk ne tik šalių interesai, bet ir frakcijų, o tai trukdo greitesniam darbui. Kita vertus, EP remiasi kompromiso principu ir tai yra pliusas.
Kita silpnybė – daugiakalbystė. Visos ES vartojamos kalbos yra darbinės, nors, kai kurių nuomone, užtektų trijų keturių pagrindinių kalbų.
– Ko galėtumėte palinkėti rinkėjams ir būsimiems Lietuvos atstovams?
– Rinkėjams norėčiau palinkėti informuoto pasirinkimo. Tokio, kuris leis išrinkti tinkamus kandidatus. O būsimiems parlamentarams noriu palinkėti nepamiršti savo rinkėjų ir stengtis informuoti juos apie darbą EP.
Linkiu lengvai aklimatizuotis Briuselyje.
