Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
ES jubiliejus - tarp džiaugsmo ir nerimo
2007-03-24
Savaitgalį Berlyne bus paminėtos Romos sutarties 50-osios metinės
Penkiasdešimtmetį švenčianti Bendrija savo apvalų gimtadienį sutinka apimta prieštaringų nuotaikų. Vieni susivienijusią Europą vadinama supervalstybe, kurioje įgyvendinta tai, kas po II pasaulinio karo atrodė utopija. Kiti užsimena, kad ši Bendrija sensta, darosi išlepinta ir pati nežino, kuriuo keliu pasukti.
Tokie ir panašūs jausmai kankins ir Europos Sąjungos lyderius, šį savaitgalį susitinkančius Berlyne paminėti 50-ąjį Bendrijos gimtadienį. Manoma, kad nepaisant džiugesio iškilmes gali gerokai aptemdyti užsitęsę nesutarimai dėl bloko ateities.
1957 metų kovo 25 dieną pasirašytos Romos sutarties, kuria buvo įsteigta dabartinės ES pirmtakė - Europos ekonominė bendrija, 50-ųjų metiniu proga Berlyne numatyta virtinė šventinių renginių. ES šalių lyderius Berlyne sveikins šį pusmetį Bendrijai pirmininkaujančios Vokietijos kanclerė Angela Merkel, vis dar besidžiaugianti šį mėnesį vykusio bloko viršūnių susitikimo sėkme.
Viršūnių susitikimo kulminacija turi tapti sekmadienį numatytas Berlyno deklaracijos pasirašymas. Vokietija žadėjo, kad ši deklaracija bus aiškus ir glaustas “žmonių dokumentas”, kuriame išdėstyti svarbiausi bendri Europos principai ir vertybės. Tikimasi, kad šios deklaracijos pasirašymas bus pirmasis žingsnis ieškant išeities iš aštrios krizės, ištikusios 2005-aisiais, kai prancūzų ir olandų rinkėjai referendumuose atmetė ES Konstituciją, kuri buvo parengta siekiant užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį išsiplėtusio bloko funkcionavimą.
Tuo tarpu lemiamus debatus dėl prie žlugimo slenksčio atsidūrusios Konstitucijos ar naujos bloko sutarties numatoma atidėti iki gegužės, kai bus įvykę Prancūzijos prezidento rinkimai.
“Mes nenorime kovoti dėl konstitucijos pasitelkdami Berlyno deklaraciją”, - sakė A.Merkel.
Tačiau manoma, kad kanclerė pasistengs išsiaiškinti kitų Bendrijos valstybių vadovų nuomonę dėl to, koks turėtų būti būsimas susitarimas.
“Deklaracija neduos atsakymo, kaip įkvėpti naują gyvybę Europai, tačiau jos pasirašymas bus žingsnis teisinga kryptimi”, - sakė Europos politikos studijų centro Briuselyje atstovas Markas Inserti.
Tikimasi, kad Berlyne lyderiai pasistengs užmaskuoti aštrius vidaus nesutarimus, tarp jų skirtingus požiūrius į plėtros tempus, integracijos mastą ir religijos vaidmenį.
“Faktas, kad tų 27 šalių atstovai dalyvaus iškilmėse, kurios vyks Berlyne, prie Brandenburgo vartų, jau rodo, kad ES buvo sėkmingas projektas. Kai Bendrija kūrėsi, žemynas buvo suskaldytas, Berlyną perskyrė siena. O šiandien Vokietija suvienyta, šalys, buvusios už geležinės uždangos, prisijungė prie Vakarų klubo”, - sakė Europos reformos centro analitikė Katinka Barysch.
Berlynas šioms iškilmėms pasirinktas neatsitiktinai - kažkada šis miestas buvo padalijimo simbolis, dabar jis tapo vienybės bastionu.
BBC, Lrt, ELTA, KD inf.
