Džeko Skerdiko istorijoje padėtas taškas?


2009-05-16
Parengė Julijanas Gališanskis
Džeko Skerdiko istorijoje padėtas taškas?

1888 m. Londone su penkiomis moterimis žiauriai susidorojusio Džeko Skerdiko istoriją supa įvairios legendos. Bet britų mokslininkas Andrew Cookas knygoje "Džekas Skerdikas: Byla baigta" tvirtina įminęs šią istorijos paslaptį.

Bulvarinės spaudos klastotė

Nuo tų laikų, kai Vaitčepelo rajono gyventojus esą terorizavo Džekas Skerdikas, praėjo du amžiai, bet britai iki šiol negali pamiršti šio serijinio žudiko. Apie jį parašyta per 200 knygų, sukurti penki pilnojo metražo filmai, o internete jam skirta 200 tūkst. puslapių. Papildęs britų folklorą, Džekas Skerdikas, kaip Šerlokas Holmsas ir Londono rūkas, tapo mito apie Angliją dalimi.

Atlikęs milžinišką tiriamąjį darbą, A.Cookas savo knygoje bando įrodyti, kad Džekas Skerdikas – tai personažas, sukurtas karalienės Viktorijos laikų laikraščių, šiuolaikinės bulvarinės spaudos protėvių.

"Džeko Skerdiko istorija – tai istorija apie tai, kaip geltonoji spauda klastoja įrodymus, skelbia prasimanymus ir policijos tyrimą paverčia varžybomis dėl šokiruojančios antraštės", – rašo A.Cookas.

Pasak autoriaus, siaubą sėjantį personažą sukūrė genialus viešųjų ryšių specialistas, o prie legendos kūrimo daugiausia prisidėjo Londono laikraštis "Star", pradėtas leisti prieš pat kruvinus įvykius Londone.

Apgaulė dėl didelio tiražo

Kai 1888 m. Londone per du mėnesius buvo nužudytos penkios gatvės prostitutės, sensacingi detalūs rašiniai apie šios bylos tyrimą leido laikraščiui žaibiškai padidinti tiražą iki 232 tūkst. egzempliorių.

Bet kai policija paleido paskutinį įtariamąjį ir publikos domėjimasis išblėso, leidinys ryžosi didžiulei aferai. "Star" žurnalistas Frederickas Bestas policijai parašė tris laiškus nuo tariamo žudiko – Džeko Skerdiko.

Keldamas tokią versiją A.Cookas remiasi grafologės Elaine Quigley išvadomis. Specialistė patvirtino, kad Džeko Skerdiko ir žurnalisto F.Besto rašysena sutampa.

Tiek teisėsauga, tiek visuomenė lengvai užkibo ant laikraščio kabliuko, nes karalienės Viktorijos laikais policija, dar nemokėjusi imti pirštų atspaudų ir nežinojusi kitų šiuolaikinių tyrimo metodų, retai atskleisdavo nusikaltimus.

Tai pavykdavo padaryti nebent užklupus žudiką nusikaltimo vietoje, radus įkalčių įtariamojo namuose arba liudininkų. Penkių prostitučių nužudymo byloje nieko panašaus nebuvo.

Žudikai buvo keli?

Dauguma šaltinių teigia, kad Džekas Skerdikas nužudė penkias Londono prostitutes, kai kas priskiria jam dar šešias aukas. Tačiau A.Cookas neigia ne tik šio asmens egzistavimą, bet ir prielaidą, kad visas aukas nužudė tas pats asmuo.

"1888 m. kruvini įvykiai Londone labai primena 1962–1964 m. žmogžudystes JAV Masačusetso valstijoje, – tvirtina A.Cookas. – Tiek Londone, tiek vėliau Amerikoje žiniasklaida skelbė net menkiausias nusikaltimų detales, ir tai tapdavo instrukcija kitiems nusikaltėliams, kurie norėjo pamėgdžioti žudiką."

Ilgą laiką žmonės tikėjo, kad serijines žmogžudystes Masačusetse įvykdė vienas ir tas pats asmuo. Tačiau prieš devynerius metus atlikti DNR tyrimai parodė, kad nuteistasis nužudė ne visus trylika žmonių. Pasak A.Cooko, Džeko Skerdiko istorija labai panaši.

Šią versiją patvirtina ir teismo medicinos eksperto Percy Clarko, tyrusio 1888 m. nusikaltimus Londone, žodžiai. 1910 m. paklaustas apie prostitučių žmogžudystes, jis sakė: "Manau, tik tris iš jų nužudė tas pats asmuo. Abejoju, ar būtent jis susidorojo su kitomis."

Seni policijos dokumentai rodo, kad bylos tyrimui vadovavęs Thomas Arnoldas taip pat manė, jog bent viena iš nužudytų moterų nebuvo Džeko Skerdiko auka.