Globalinė visuomenės apklausa parodė, kad Jungtinių Valstijų politikams atėjo laikas susimąstyti  

Vašingtone esantis Sociologinių tyrimų centras (PJU) surengė globalinę visuomenės apklausą, kurios metu kelių dešimčių šalių žmonės išdėstė savo požiūrį į Jungtines Valstijas ir amerikiečius. Apklausos rengėjai buvo šokiruoti - tik kelių valstybių piliečiai apie JAV ir jų žmones atsiliepė teigiamai. PJU taip pat nustatė: antiamerikanizmas pasaulyje nuolat stiprėja.  

Stabili tendencija  

Apklausa vyko 44 valstybėse, į klausimus atsakė 38 tūkst. žmonių. Komentuodamas jos pirmuosius rezultatus, PJU vadovas Endrius Kohoutas “Echo planety” korespondentui teigė: “Neigiamas požiūris į Ameriką stiprėja visur - Europos Sąjungos valstybėse, daugumoje Azijos šalių, ypač islamo kraštuose. Antiamerikanizmo stiprėjimas turi stabilią tendenciją”.

Musulmonų valstybėse požiūris į JAV pasikeitė radikaliai - nuo neigiamo iki atvirai priešiško, konstatavo E.Kohoutas. Jo nuomone, didžiausią įtaką tam turėjo antiteroristinė operacija Afganistane. Centro vadovo teigimu, šiai akcijai nebuvo reikiamai pasirengta, ji vyko pernelyg skubotai.

Anot E.Kohouto, Amerikai priešiškos nuotaikos dar labiau sustiprėjo, kai Vašingtonas paskelbė, jog būtinai nuginkluos Iraką, jei šis nenusiginkluos.  

Ištikimiausios sąjungininkės  

Iš apklausos rezultatų paaiškėjo, kad Amerika turi tik kelias patikimas sąjungininkes - Britaniją, Kanadą. Australiją, Naująją Zelandiją. Šių šalių gyventojų dauguma simpatizuoja JAV vyriausybei ir žmonėms.

Šias valstybes su Amerika sieja tradiciniai ryšiai, jos buvo ištikimos JAV sąjungininkės abiejuose pasauliniuose karuose.

Tačiau nuotaikos keičiasi. Apklausos rengėjai buvo nemaloniai nustebinti, kai sužinojo, jog antiamerikanizmo bacilos plinta net kaimyninėje Kanadoje. Į klausimą, ar Amerika savo užsienio politikoje paiso kitų valstybių interesų, net 73 proc. kanadiečių atsakė “ne”.  

Geriausia draugė Europoje - Lenkija  

Amerika iš esmės neteko tikrų draugų Senajame žemyne, išskyrus, kaip minėta, Britaniją.

Simpatijų ir užuojautos Amerikai jūra užplūdo europiečius po rugsėjo 11-osios. Tačiau palaipsniui nuotaikos keitėsi.

Ameriką teigiamai vertinančių vokiečių per dvejus metus sumažėjo nuo 79 proc. iki 60 proc. Pažymėtina, kad net 8 proc. sumažėjo amerikiečiams simpatizuojančių britų skaičius.

Berlynas ir Paryžius piestu stoja prieš Irako problemos sprendimą karinėmis priemonėmis. NATO vadovybė, gavusi JAV prašymą padėti būsimojoje akcijoje, klausimo sprendimą atidėjo neribotam laikui.

Ir tik kai kurios Rytų Europos šalys, išsivadavusios iš komunizmo, savo ateitį sieja su Amerika bei žada jai paramą kare su Iraku. Pavyzdžiui, Lenkijos užsienio reikalų ministras Vlodzimežas Cimoševičius šiomis dienomis Seime pareiškė, kad Varšuva yra pasirengusi pagal išgales paremti Jungtines Valstijas. Lenkija aktyviai įsijungė į antiteroristinę kampaniją ir ketina dalyvauti joje ir ateityje, pažymėjo ministras.

Varšuvos pastangos pastebėtos ir įvertintos. Džordžas V.Bušas Lenkiją neseniai pavadino geriausia Amerikos drauge Europoje.  

Išsiskiria musulmonų pasaulis  

PJU specialistai konstatavo, kad per pastaruosius dvejus metus neigiamas požiūris į Ameriką labai paplito musulmonų šalyse. Taip atsitiko todėl, kad JAV dar energingiau ėmė remti Izraelį.

Tačiau antiamerikanizmas sparčiai plinta tose islamo šalyse, kurios tebeturi su Amerika itin draugiškus santykius. Tai pirmiausiai Turkija ir Pakistanas.

Pakistane, kuriam JAV vadovaujamoje antiteroristinėje operacijoje skirtas pagrindinis vaidmuo, Ameriką teigiamai vertina tik 20 proc. apklaustųjų (prieš dvejus metus - 42 proc.). Jungtinėms Valstijoms simpatizuojančių žmonių skaičius Turkijoje sumažėjo (per tą patį laikotarpį) nuo 52 iki 30 proc.  

Dž.V.Bušo era  

Praėjusieji dveji metai - Džordžo V.Bušo era. Per šį laikotarpį jam teko priimti nelengvų sprendimų. Amerikos prezidentas negalėjo nereaguoti į rugsėjo 11-osios išpuolius.

Į antiteroristinę koaliciją susibūrė apie 60 valstybių, kurias suvienijo ryžtas sutriuškinti tarptautinį terorizmą. Tačiau skirtingi požiūriai į tai, kaip reikia toliau kovoti su šiuo blogiu, antiteroristinę koaliciją ėmė skaldyti.

PJU vadovas, komentuodamas apklausos rezultatus, pažymėjo, jog didelę įtaką antiamerikanizmo stiprėjimui padarė kai kurių valstybių “propagandinės mašinos”, pateikusios iškreiptą vaizdą. “Mums reikės padaryti viską, kad žmonėms primintume, jog Amerika niekada nebuvo užkariautoja”, - sakė E.Kohoutas.  

M.Olbrait daro savo išvadas  

“Labiausiai mane stebina tai, kad Amerika, vykdydama izoliacinę politiką, pati patenka į izoliaciją. Didžioji dauguma pasaulio šalių mano, kad kaip tik Jungtinės Valstijos žengia ne į koją”, - komentuodama apklausos rezultatus, BBC korespondentui pareiškė buvusi JAV valstybės sekretorė Madlen Olbrait.

Jos nuomone, negatyvios tendencijos pagrindine priežastimi tapo tai, kad “Bušas stengiasi primesti savo nuomonę kitų šalių lyderiams; jis siekia nurodyti jiems, ką reikia daryti, užuot bandęs surasti bendrą sprendimą; už tokį elgesį Amerikai tenka brangiai mokėti”.

Buvusi JAV užsienio politikos žinybos vadovė pažymėjo, kad neigiamas požiūris į Ameriką pradėjo stiprėti baigiantis “šaltajam” karui. “Kai buvo dvi supervalstybės, pusiau dalijomės tą neapykantą, kurią kėlė stipriausi lošėjai. Dabar smūgį turi atlaikyti tik Amerika”, - sakė ji.

Įdomu pastebėti, kad Rusijoje, kuri yra Sovietų Sąjungos pareigų ir teisių perėmėja, per dvejus metus žmonių, simpatizuojančių Amerikai, smarkiai pagausėjo - nuo 37 iki 62 proc. M.Olbrait teigia, kad iš pastarosios globalinės apklausos rezultatų išvadas turėtų padaryti pirmiausiai JAV administracija.