Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Amerikietiška svajonė žlugo?
2009-05-16
Parengė Julijanas Gališanskis
Kadaise žinomas kaip pasaulio automobilių pramonės centras, šiandien Detroitas visai nepanašus į didmiestį. Gamyklos nutilo, ištisi kvartalai apmirė, o likę gyventojai priversti kovoti už išlikimą.
Vaizdas primena apokalipsę
Pasukus toliau nuo Detroito centro, atvirukuose vaizduojamą miesto peizažą keičia aptriušę pastatai, o dar toliau – visiška dykynė, rašo JAV žurnalas "Time".
Trims stambiausiems JAV automobilių gamintojams patyrus krachą, Detroitas ėmė dar sparčiau nykti, nors gyventojai iš miesto masiškai trauktis pradėjo gerokai anksčiau. Praėjusio amžiaus viduryje čia gyveno 2 mln. žmonių, o šiandien – mažiau nei milijonas. Nedarbas Detroite siekia 13 proc. – tai aukščiausias rodiklis iš visų JAV didmiesčių.
Kadaise judrūs rajonai išnyko, liko tik pavieniai namai sutrupėjusiomis verandomis ir išdaužtais langais. Toli besidriekiančiose miesto prerijose tarp šiukšlių iš nuolaužų galima pamatyti tik laukinius šunis ir paukščius.
Virš nepjautos žolės iškyla tuščia pakrypusi pašto dėžutė, šalia mėtosi žieminė striukė ir vaikiškas televizorius – vaizdas primena apokalipsę.
Detroitas jau kelerius metus iš eilės atsiduria pavojingiausių JAV miestų sąrašo viršuje. Neseniai paklaustas apie žmogžudysčių skaičių vienas kandidatų į mero postą visiškai rimtai pareiškė: "Nenoriu būti sarkastiškas, bet čia jau neliko ką žudyti."
Savivaldybė, kurioje ilgai klestėjo korupcija ir protegavimas, praėjusių metų pabaigoje visiškai prarado gyventojų pasitikėjimą, kai meras Kwame'as Kilpatrickas buvo patupdytas už grotų.
Apmiręs miestas įkvepia
Detroito šūkis, iškaltas 1827 m. po didžiulio gaisro, skelbia: "Mes viliamės, kad ateis geresni laikai ir miestas pakils iš pelenų." Kai kuriuos šie žodžiai ir šiandien įkvepia.
"Žmonės supranta, kad atėjo sunkūs laikai. Bet mes nesiruošiame griūti ir numirti, – sakė Detroito ekonominio augimo korporacijos vadovas George'as Jacksonas. – Man tai yra karas. Tikiu, kad jį laimėsime."
Siekdami atgaivinti ekonomiką ir sukurti naujų darbo vietų, verslininkai Detroite atidarė kelis naujus viešbučius, aktyviai reklamuoja investavimo galimybes. Jie supranta, kad miesto ateitis bus visai nepanaši į praeitį.
Chriso Mihailovichiaus investicinė bendrovė įsigijo buvusios automobilių gamyklos 93 tūkst. kv. m ploto patalpas ir ėmė jas pigiai nuomoti dalimis. "Štai kur ateitis – smulkusis verslas, – tikino Ch.Mihailovichius. – Anksčiau žmonės žinojo tik apie automobilių pramonę, bet ji čia nebegrįš."
Pagrindiniai Ch.Mihailovichiaus klientai – menininkai, kurie nuomojamą plotą paverčia dirbtuvėmis. Vienus aptriušęs miestas įkvepia, kitiems jis teikia žaliavų. 57 metų menininkas Albertas Youngas šiukšlynais virtusiose gatvėse ieško metalo savo skulptūroms.
"Aš prikeliu šiukšles iš kito laikotarpio", – šitaip savo kūrybą apibūdino vyras.
Imasi ūkininkavimo
Maždaug trečdalis Detroito ploto liko tuščias ir nenaudojamas – tai puiki terpė naujų idėjų turintiems žmonėms. Juo labiau, apleistos žemės ir aptriušusių namų kainos yra juokingos.
Praėjusį balandį praradęs darbą Markas Covingtonas išvežė šiukšlių kalnus iš savo gatvės ir palei ją pasodino moliūgų, pomidorų, kopūstų. Už dolerį nusipirkęs tuščią pastatą, vyriškis jame įrengė parduotuvę ir Džordžijos gatvės bendruomenės centrą. Bendruomenė parengė vaikų auklėjimo programą, rengia šventes ir renka aukas iš namų iškeldintoms šeimoms.
"Turime pasiraitoti rankoves ir patys imtis darbo, – sakė M.Covingtonas. – Aš įsivaizduoju, kad kiekviename kvartale turėtų būti daržas."
Miesto ūkiai ir sodai Detroite dygsta vienas po kito. Pelno nesiekiančios organizacijos padeda gyventojams paversti tuščius miesto plotus derlingais sklypais, atstatyti namus.
Detroito likimas laukia kitų?
Kol kas niekas tiksliai nežino, koks bus Detroitas ateityje. Vieni siūlo apželdinti ištuštėjusius miesto plotus, sukurti parkus arba miesto ūkius, kiti – užlieti asfaltą ir padaryti stovėjimo aikšteles vežėjams. Dar viena išeitis yra sumažinti miestą ir pamiršti apie kadaise turėtus 2 mln. gyventojų.
Kaip vienuoliktas pagal dydį JAV miestas kovoja, kad išliktų, su nerimu stebi ne tik patys amerikiečiai, bet ir europiečiai. Mat panašus likimas gali ištikti ir Senojo žemyno sunkiosios pramonės centrus.
"Nuniokotas postindustrinis kraštovaizdis tampa viso pasaulio problema", – įspėjo JAV Tuftso universiteto miestų planavimo profesorius Justinas Hollanderis. Pasak jo, likusio pasaulio dar tik laukia sunkumai, kuriuos jau dabar išgyvena Jungtinės Valstijos.
