300 Ramzano negriukų


2009-02-14
Andrejus Žukovskis
300 Ramzano negriukų

Agathos Christie detektyvas "10 negriukų" baigėsi tragiškai – visi personažai mirė. Atrodo, kad žmogaus teisių pažeidimais kaltinamo prorusiško Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo sudaryto "300 čečėnų" sąrašo herojų laukia panašus likimas.

Pamokė antrą kartą

"Daugelis žmonių, beje, ir tarp nužudytųjų, tvirtino, kad egzistuoja asmeniškai R.Kadyrovo sudarytas sąrašas. Jame – 5000 žmonių, iš kurių 300 turi būti nužudyta. 50 iš šio sąrašo gyvena Austrijoje. Jie vienaip ar kitaip kenkia prezidento, Rusijos ar Čečėnijos įvaizdžiui. Šalina šiuos žmones specialus būrys", – sakė "Amnesty International" Maskvos skyriaus tyrėja Friederike Behr.

Patys čečėnai pasakoja apie po Rusiją važinėjančius autobusiukus su tonuotais stiklais. Jais keliauja iki dantų ginkluoti R.Kadyrovo smogikai, kurie grobia, o kartais žudo asmeninius Čečėnijos prezidento priešus. Tai daryti jie neva turi visus, net ir Kremliuje gautus, įgaliojimus.

Pastarųjų dienų auka – buvęs Grozno mero pavaduotojas ir R.Kadyrovo asmens sargybinis Gilanis Šepijevas. Pirmąkart į jį buvo pasikėsinta 2006 m. vasarą. Tuomet G.Šepijevui teko palikti visus postus ir persikelti gyventi į Maskvą, bet tai jo neišgelbėjo. Vasario 5-osios vakarą trim šūviais į galvą jis buvo nužudytas savo namo, esančio Krylatskije Cholmy rajone, laiptinėje.

Tos pačios dienos rytą Maskvoje nužudytas 35 metų čečėnas Tamerlanas Achmatovas. Šiek tiek anksčiau – sausio 13 d. – nušautas nuo 2006 m. Austrijoje gyvenantis kitas buvęs R.Kadyrovo apsaugininkas, pastaruoju metu bylinėjęsis su Rusija Europos Žmogaus Teisių Teisme, 27 metų Umaras Israilovas.

Raganų medžioklė prasidėjo

U.Israilovo atvejis nuskambėjo visoje Europoje, nes jis liudijo prieš Čečėnijos vadovą tokius dalykus, apie kuriuos iki tol niekas nedrįso net užsiminti. 2003 m. sulaikytas pasipriešinimo dalyvis, kad išgelbėtų sau gyvybę, buvo priverstas tarnauti R.Kadyrovo apsaugininku.

Tačiau sulaukęs palankaus momento, jis iš Čečėnijos pabėgo ir apsigyveno Austrijoje. R.Kadyrovas bandė susigrąžinti asmens sargybinį, nes nujautė, jog šis gali išplepėti tai, ko nereikia. Kad "atvestų jį į protą", R.Kadyrovas įsakė sulaikyti šio buvusio kovotojo tėvą. Vėliau garbingo amžiaus vyras patvirtino sūnaus parodymus, duotus Europos Žmogaus Teisių Teisme. Israilovų teigimu, R.Kadyrovas asmeniškai ateina kankinti sulaikytųjų. Anot jų, Kremliaus remiamas Čečėnijos prezidentas – sadistas.

"Greičiausiai jis ir buvo nužudytas už tai, kad liudijo. Aišku, tai turi pasakyti teisėsaugos atstovai, o ne mes, tačiau žinoma, kad R.Kadyrovo žmogus nuo praėjusių metų gruodžio lankėsi pas U.Israilovą ir ragino jį atšaukti savo ieškinį", – pasakojo F.Behr.

Kita auka – Mahomedsalachas Masajevas, apie jį greičiausiai paaiškės artimiausiu metu, tikino "Pilietinės paramos" atstovė Svetlana Ganuškina. M.Masajevas išdrįso atvirai Čečėnijoje kovoti su R.Kadyrovu ir papasakoti, ką iškentėjo keturis mėnesius praleidęs jo kalėjime. Paskutinį kartą jis buvo pagrobtas iš namų 2008 m. rugpjūtį.

"Jau keli mėnesiai apie šį žmogų nieko negirdėti. Man labai skaudu tai sakyti, bet greičiausiai jo jau nėra tarp gyvųjų. Jis darė tą patį, ką ir U.Israilovas, tik buvo dar drąsesnis, nes veikė neišvažiuodamas iš Čečėnijos", – sakė S.Ganuškina.

Domisi ne tik čečėnais

"Teisėsauga jau seniai turėjo pasidomėti čečėnais, gyvenančiais už gimtosios respublikos ribų. Ko jiems namie nesisėdi?" Tai R.Kadyrovo žodžiai, pasakyti prieš gerą pusmetį. Dabar Čečėnijos prezidentas tikina, kad nori visus pabėgusius nuo režimo čečėnus pakviesti namo, kur jie galės taikiai gyventi.

Darbo vietą jis pasiūlė netgi Ičkerijos interesus užsienyje atstovaujančiam nepripažintos respublikos vyriausybės vadovui Achmedui Zakajevui. "Čečėnų vyrų nėra daug. Noriu, kad visi sugrįžtų. Respublika jau seniai nebėra karštas taškas, jie čia galės taikiai gyventi", – šią savaitę pareiškė R.Kadyrovas.

Minėtas "300 Ramzano negriukų" sąrašas sudarytas tikriausiai tiems, kurie jaunojo prezidento gražbylystėmis nepatikės. Tiesa, į sąrašą pateko ne tik čečėnai, bet ir visi, kurie "neteisingai" rašė ar elgėsi – žurnalistai Anastasija Baburina, Ana Politkovskaja, advokatas Stanislavas Markelovas.

"Vieni sako, kad mes grįžtame į tarybinius laikus, tačiau buvę disidentai įsitikinę, kad anksčiau buvo geriau. Tuomet buvo atskiri baudžiamojo kodekso straipsniai – už šmeižtą, už antitarybinę veiklą. Pagal šiuos straipsnius žurnalistą ar kitą veikėją galėjo nubausti, pasodinti į kalėjimą. Dabar jokių straipsnių nėra, todėl nėra ir teisėto būdo susidoroti. Ir žmonės paprasčiausiai žudomi", – kalbėjo S.Ganuškina.

Visus, kas sieja Čečėnijos vadovą su šiais nusikaltimais, pats R.Kadyrovas iš karto priskyrė "vachabitų pogrindžiui" (vachabitais Čečėnijoje vadinami visi kovojantys ir pasisakantys už respublikos nepriklausomybę).

"Tai bandymas diskredituoti Čečėnijos respublikos vadovybę ir pradėti naują antičečėnišką kampaniją visuomenėje. Jūs vėl norite paversti čečėnus priešais", – piktinosi R.Kadyrovo ir vyriausybės informacinės analitinės valdybos viršininkas Lema Gudajevas.

Vienos rankos braižas

Tačiau S.Ganuškina įsitikinusi, kad žmogžudysčių ir Maskvoje, ir Vienoje yra tas pats braižas. Moters vachabite pavadinti neapsiverčia liežuvis, nes ji net ne musulmonė. Kad tai politinės, užsakomosios žmogžudystės, patvirtino ir kitos visuomeninės Rusijos organizacijos – "Human Rights Watch", "Amnesty International", "Memorial".

Pati S.Ganuškina taip pat yra sulaukusi grasinimų iš praėjusiais metais rugsėjo 24 d. prie Kremliaus sienų nužudyto Ruslano Jamadajevo, kurio brolis iki konflikto su R.Kadyrovu vadovavo specialiosios paskirties GRU batalionui "Vostok".

"Dar prieš tai, kai Ruslanas pateko į Ramzano nemalonę, mes kartu dalyvavome vienoje politinėje laidoje. Prieš eterį jis manęs atvirai paklausė, ar nebijau, kad man kas nors atsitiks, jei užduosiu neteisingus klausimus. Tik vėliau supratau, kad tai buvo grasinimas", – pasakojo "Pilietinės paramos" atstovė.

Ji išreiškė viltį, kad žmogžudystė Austrijoje padės bent jau nuteisti nusikaltimo vykdytojus, juolab kad aštuoni įtariamieji jau sulaikyti, visi jie – Čečėnijos išeiviai, o Austrijos teisėsauga prie žmogžudystės įtaria prisidėjus ir Rusijos saugumą. Kad bus surasti asmenys, nužudę G.Šepijevą, S.Ganuškina netiki.

"Rusija virto užsakomųjų žmogžudysčių šalimi. Tai geriausias būdas susidoroti, nes teisėsauga nieko nedaro, nesulaikomi net vykdytojai, o jeigu ir sulaikomi, nėra jokių garantijų, kad tai būtent jie. Teismas tampa puikia proga valdžiai susidoroti su nepalankiais žmonėmis, kurie su konkrečia byla niekaip nesusiję", – dėstė savo poziciją S.Ganuškina.

Tarsi patvirtindama "Pilietinės paramos" atstovės žodžius, viską paslaptingai nutyli Rusijos prokuratūra. Kai buvo nužudytas dar vienas R.Kadyrovo priešas, Maskvoje prokuratūros atstovai tepareiškė, kad žmogžudystė – užsakomoji, o daugiau bus galima pasakyti tik išsamiau susipažinus su mirusiojo veikla.


U.Israilovo parodymai Europos Žmogaus Teisių Teismui

R.Kadyrovo kalėjimai

Vien gimtojoje jaunojo Čečėnijos prezidento gyvenvietėje yra trys kalėjimai. Vienas jų yra paties Maskvos remiamo R.Kadyrovo namuose.

Tokių sulaikymo centrų respublikoje yra daugybė. Kiekviename jų vienu metu gali būti laikomi vos keliasdešimt žmonių. Taip sugalvota dėl to, kad būtų galima greitai paslėpti nusikaltimo pėdsakus ar visai sunaikinti kalėjimą ir kalinius, jei staiga užkluptų komisija. Šie kalėjimai ir kai kurie juose taikomi tardymo metodai yra asmeniškai R.Kadyrovo sugalvoti.

Patekti į šiuos kalėjimus labai paprasta. Dažniausiai kalinių gretos pasipildo po dar vieno R.Kadyrovo įsakymo – per savaitę sulaikyti vieną (arba daugiau) kovotojų. Stengiantis kuo geriau įvykdyti šefo užgaidą, šukuojami kaimai ir sulaikomi nors kiek nepatikę jaunuoliai. Nesaugu ir pagyvenusiems žmonėms, jeigu yra įtarimų, kad jie slėpdavo kovotojus arba kitaip jiems talkino. Pagrindu sulaikyti ir įkalinti žmogų tampa ir paprastas kaimyno skundas.

Iš R.Kadyrovo kalėjimų yra trys keliai. Patekę į juos žmonės arba pradingsta, arba lieka suluošinti visam gyvenimui, arba pradeda ištikimai tarnauti prezidento sukarintose grupuotėse ir vykdyti žiaurius jo įsakymus.

Tardymo metodika

R.Kadyrovo tardytojų išradingumui galėtų pavydėti net žiaurumu pagarsėję inkvizitoriai. Patekę į kalėjimą žmonės mėnesiais neturi galimybės nusiprausti. Per kiekvieną tardymą kaliniai mušami lazdomis, automatų buožėmis, spardomi. Tai mažiausia, ką su kaliniu gali padaryti kalėjimų prižiūrėtojai. Tačiau ir to pakanka, kad nekalti žmonės prisiimtų atsakomybę net dėl Johno F.Kennedy nužudymo.

Kankinant kalinius dažnai dalyvauja ir pats R.Kadyrovas. Ypač jis mėgsta kankinamojo kūnu leisti elektrą. Kitas labai paplitęs kankinimo būdas – deginti žmogų. Prie dujų vamzdžio pritvirtinama žarna ir paleidžiamos dujos, paskui jos padegamos. Ši ugnies srovė nukreipiama į sulaikytojo kūną. Atrišti liežuvį sulaikytiesiems kalėjimuose bandoma ir įkaitintu metaliniu strypu.

Linksmintis kankindamas kalinius taip pat mėgdavo R.Kadyrovo vyresnysis brolis Zelimchanas, kuris, kaip manoma, mirė perdozavęs narkotikų.


Žmonės, kurie, kaip manoma, buvo įtraukti į "300 sąrašą":

Gilanis Šepijevas – buvęs Grozno mero pavaduotojas, prieš tai dirbęs Ramzano Kadyrovo apsauginiu. Nužudytas Maskvoje 2009 m. vasario 5 d.

Tamerlanas Achmatovas – Maskvoje gyvenantis Čečėnijos išeivis. Rusijos prokuratūra patvirtino, kad jis mirė 2009 m. vasario 5 d. nuo samdomo žudiko kulkos.

Stanislavas Markelovas – advokatas, atstovavęs Kungajevų, kurių dukrą Elzą 2000 m. išprievartavo ir nužudė rusų generolas Jurijus Budanovas, interesams. Nužudytas 2009 m. sausio 19 d. Maskvoje.

Anastasija Baburina – laikraščio "Novaja gazeta" žurnalistė. Nužudyta 2009 m. sausio 19 d.

Umaras Israilovas – buvęs R.Kadyrovo apsaugos darbuotojas. Nužudytas Vienoje, 2009 m. sausio 13 d.

Ruslanas Jamadajevas – Rusijos didvyris, Sulimo Jamadajevo, vadovavusio specialios paskirties batalionui "Vostok", brolis. Nužudytas prie Kremliaus 2008 m. rugsėjo 24 d.

Sergejus Kiziunas – buvęs karinis Čečėnijos komendantas. Sunkiai sužeistas 2008 m. rugsėjo 24 d.

Ana Politkovskaja – laikraščio "Novaja gazeta" žurnalistė, savo straipsniuose kritikavusi R.Kadyrovo veiksmus. Nužudyta 2006 m. spalio 7 d.

Mahomedsalachas Masajevas bylinėjosi su Rusija Europos Žmogaus Teisių Teisme, šiuo metu dingęs be žinios.

Irina Maskolenko – Politkovskių šeimos advokatė, pastaruoju metu skundėsi smarkiai pablogėjusia sveikata. Neseniai jos automobilyje buvo rasta gyvsidabrio.