Žvilgsnis
Pacifistinis neformalusis judėjimas, paskelbęs karą karui Lietuvos keliuose, regis, sulaukė pirmosios pergalės. Naujausia statistika rodo, kad 2008-aisiais šalies keliuose žuvo trečdaliu mažiau žmonių nei užpernai. Pagal šį rodiklį Lietuva su Estija pirmauja visoje Europos Sąjungoje. Džiūgauti dėl to šiek tiek makabriška – juk statistinių rodiklių lentelėje kreivė tik smuktelėjo žemyn ir sustojo ties 498. Ties skaičiumi, kuris reiškia, kad pernai kiekvieną savaitę laidojome bent 10 šio beprasmio karo aukų. Ir vis dėlto naujoji statistika leidžia įžvelgti naują tendenciją, kurią tarsi patvirtina ir šios vasaros savaitgaliai bei pastarosios Joninės: žvakutės pakelėse, deja, uždegamos, bet bent jau ne tokiais kiekiais, kaip per rekordinius eismo įvykių 2007-uosius.
Ieškant priežasčių, dėl kurių Lietuvos keliuose tapo bent truputėlį saugiau, vienareikšmio atsakymo nerastume. Lietuvos policijos vadovai kaip pagrindines išskiria drausmines priemones, kuriais sugriežtinta atsakomybė už vairavimą neblaiviam, be vairuotojo pažymėjimo, neprisisegus saugos diržų, pastebi, jog buvo naudinga suteikti daugiau galių teisėtvarkos pareigūnams – leisti sulaikyti kai kurių pažeidėjų automobilius bei nugabenti juos į saugojimo aikšteles.
Seimo sveikatos apsaugos komiteto vadovas Antanas Matulas su pasekėjais veikiausiai nė nemirktelėję pasakytų, jog tai – jo ir bendraminčių atkaklių bandymų išblaivinti tautą rezultatas. Svaigalų reklamos apribojimai, sugriežtinta prekybos alkoholiu tvarka, draudimai vežtis automobilio salone atidarytus butelius su alkoholiu, akcizo svaigalams padidinimas... Tikėtina, kad šios ir panašios priemonės, kurias kai kas vadino absurdiškomis ir net kenkiančiomis šalies verslui, išties sumažino alkoholio prieinamumą.
Automobilių platintojai tikriausiai nepraleistų progos pastebėti, jog viena sumažėjusio avaringumo priežasčių – išaugęs naujų automobilių pardavimas. Juk pastarieji ne tik brangesni, bet ir saugesni. Lobistai, bandę įtikinti Seimą, jog vertėtų imtis drastiškų priemonių, dėl kurių labai greitai nebeapsimokėtų vairuoti senesnių nei 13 metų automobilių, savo ruožtu įgeltų, jog mirtingumas būtų sumažėjęs dar labiau, jei būtų pritarta jų siūlymams.
Realistai nepamirštų pastebėti, jog kelių ereliams sparnus galėjo pakirpti ir degalų kainų šuoliai, dėl kurių pernai ne vieną jų, matyt, išgelbėjo ribotas pinigų kiekis kišenėje ir dilema, ką rinktis, – svaigalus ar degalus. Optimistai primintų socialinę reklamą, kurią galima vadinti reta išimtimi iš visų panašaus pobūdžio akcijų, organizuojamų už valstybės pinigus.
Skeptikai veikiausiai ir šįsyk numotų ranka: įskiepyti lietuviams pagarbą savai ir svetimai gyvybei neįmanoma, todėl mažėjančio avaringumo tendencija – atsitiktinumas.
Ar po pirmo žingsnio pergalės link seks antrasis, toks pats sėkmingas ir ilgas? Teisėtvarkos pareigūnai lyg ir suteikia tokios vilties: teigiama statistika (t.y. žemyn žvelgianti žūčių eismo įvykiuose kreivė) bent kol kas akivaizdi ir šiemet. Tačiau džiaugtis vargiai galėtume – juk skaičiuojant žuvusiųjų skaičių milijonui gyventojų Lietuva ES dar yra lentelės apačioje. Karo keliuose tąsą primena ir praėjusio savaitgalio incidentas Klaipėdoje, kai 28 metų erelio nuo siautėjimo uostamiesčio gatvėmis nesulaikė net 15 nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp kurių – ir draudimas 4 mėnesius vairuoti automobilį. Ginklavimosi varžybos kare su karu keliuose dar nesibaigė. Deja.