Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2009-01-07
Redakcijos skiltis
Šiemet Lietuva ne tik švęs savo vardo tūkstantmetį ir paminės Baltijos kelio dvidešimtmetį. Šiais metais sukanka penkeri, kai Lietuva su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis tapo dviejų svarbiausių tarptautinių organizacijų – NATO ir Europos Sąjungos – nare.
Visuotinai pripažįstama, kad 2004 m. kovo 29 d. prasidėjusi tikroji narystė NATO Lietuvai suteikė gynybinio saugumo jausmą. Politikai, politologai ir istorikai pastebi, kad dar niekada per visą savo tūkstantmetį Lietuva nebuvo tokia saugi. Mat tik dabar saugumo garantijas jai suteikia NATO sutarties 5 straipsnis dėl kolektyvinės gynybos pagal principą "Visi už vieną, vienas už visus".
2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į ES, mūsų šalis iškart gavo galimybę naudotis šios turtingiausios pasaulyje ekonominės bendrijos labai plačiomis finansinėmis galimybėmis. Jų nesumažina netgi pasaulinė finansų krizė.
Per penkerius metus būta ne vienos skeptiškos nuomonės, kad Lietuva nesugebės pasinaudoti europietiškais milijardais, juos iššvaistys, panaudos neskaidriai ar neteisėtai. Tačiau, regis, tokios skeptiškos nuotaikos neturi realaus pagrindo.
Preliminarūs skaičiai rodo, kad Lietuva panaudojo visus pirmajame narystės ES etape 2004–2006 m. jai numatytus pinigus. Tai buvo nemenka suma – apie 3,1 mlrd. litų.
Kadaise buvo nuogąstaujama, kad nepavyks panaudoti, tarkime, aplinkosaugai skiriamų milijardų. Dėl to būta ne vieno pikto pareiškimo ar įspėjimo. Bet pinigai, skirti aplinkos apsaugai, paimti ir panaudoti. Ir ne tik aplinkos apsaugai, bet ir kitoms sritims.
ES, atrodo, neturi didesnių pretenzijų dėl to, kaip šios lėšos panaudotos. Pritilo ir ankstesni skeptikai bei kritikai, tarp jų ir eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Nes nebėra dėl ko priekaištauti.
Dabar visas dėmesys nukreiptas į dar vienos europietiškų milijardų porcijos panaudojimą. 2007–2013 m. iš ES aruodų Lietuvai iš viso bus atseikėta rekordiškai daug – beveik 24 mlrd. litų. Lietuvos uždavinys – ne tik sugebėti paimti ir efektyviai panaudoti šiuos pinigus, bet ir padaryti tai skaidriai, nesukeliant eurobiurokratų priekaištų. Jų gali būti, nes pastebima, kad krizės sąlygomis kyla ypač daug pagundų pasisavinti lengvai gaunamas lėšas.
Narystės ES penkmetį užbaigs svarbiausias Lietuvos įsipareigojimas šiai bendrijai – Ignalinos atominės elektrinės galutinis uždarymas. Kad ir kaip lietuviai gailėtųsi jėgainės, jos uždarymas bent jau nekainuos Lietuvos biudžetui, nes visus pinigus tam duoda ES. Viena bėda – per penkerius narystės bendrijoje metus ne kažin kas nuveikta Ignalinos elektrinei uždaryti skirtas lėšas naudojant alternatyvių energijos šaltinių paieškoms. Ne veltui ES atstovai tyliai bara Lietuvą už tokį neveiklumą.
Vienas didžiausių įstojimo į ES pliusų Lietuvai tapo narystė Šengeno grupėje, į kurią patekome prieš kiek daugiau kaip metus.
Bet viena narystės bendrijoje galimybe iki šiol nesugebėta pasinaudoti. Nors Lietuva vadinta viena geriausių ir realiausių kandidačių į euro zoną, taip ir nepavyko jos pasiekti. Ir vargu ar pavyks bent iki 2012-ųjų. Bent jau tokios yra optimistiškiausios Lietuvos narystės euro zonoje prognozės. Svarbu, kad jų nepakoreguotų pasaulinė finansų krizė, jos įtaka Lietuvos ekonomikai ir galimos pretenzijos dėl pernelyg blogai panaudojamų milijardų iš ES fondų.
