Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2008-08-04
Redakcijos skiltis
Praėjusią savaitę, minint 17-ąsias Medininkų tragedijos metines, valstybės vadovai pasakė daug gražių ir prasmingų žodžių.
Prezidentas Valdas Adamkus išreiškė tikėjimą, kad ateityje bus įgyvendinta tai, už ką buvo sumokėta gyvybėmis. "Mes kuriame savo valstybę ant tvirtų pagrindų, nes jie įpareigojo mus tęsti pradėtą darbą", - teigė Prezidentas.
Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas teigė, jog ši tragedija - "ne tik artimųjų, bet visų mūsų skausmas, ašaros ir reikalavimas teisingumo".
Lietuvos diplomatai pabrėžė, kad mūsų šalis su ES reikalaus, jog Rusija pagaliau išduotų Medininkų žudikus, kad jie už nusikaltimus būtų teisiami Vilniuje.
Tačiau nusileiskime ant žemės, pasižiūrėkime, kas slypi po tais valdžios įsipareigojimais ir pažadais. Realybė skaudi. Pasirodo, valstybė, žodžiais siekianti teisingumo, iš tiesų net nepajėgi pasirūpinti vieninteliu Medininkų tragediją išgyvenusiu liudininku Tomu Šernu.
Generalinė prokuratūra T.Šernui siuntinėja kvietimus į apklausą. Nuo pat 1991 m. tragedijos neįgaliojo vežimėlyje sėdintis T.Šernas gauna tokį kvietimą ir perskaito, kad jei neatvyks į apklausą duoti parodymų, bus atvesdintas.
Dar daugiau - T.Šernas su žudikais paliktas grumtis vienas, be teisinės valstybės pagalbos. Jis už savo pinigus turi samdytis advokatą, nes Lietuvos įstatymai tokie demokratiški, jog valstybės suteikiama juridinė pagalba priklauso tik įtariamiems nusikaltėliams, o ne jų aukoms. Nukentėjusieji turi gintis patys.
Kriminalinių nusikaltimų aukos nesiskundžia dėl tokio absurdo - ginasi kaip išmano: jei turi pinigų, samdo gerus advokatus ir įveikia nusikaltėlius teismuose, jei neturi, samdo prastus gynėjus ir neįrodo savo teisybės.
Tačiau T.Šerno atvejis kitoks. Jis - ne paprasto nusikaltimo auka. T.Šernas buvo sužalotas, dar septyni jo kovos draugai paaukojo gyvybes gindami ne savo butą, o visų mūsų valstybę. Deja, dabar ta valstybė juos didvyriais laiko tik žodžiais, o iš tiesų palieka vienus akis į akį su nusikaltėliais.
Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis tikriausiai teisus sakydamas, jog Lietuva Medininkų tragediją turi vertinti ne kaip kriminalinį, o kaip prieš mūsų valstybę paskelbto karo nusikaltimą. Galbūt tuomet būtų kitoks valstybės požiūris ne tik į nusikaltėlius, bet ir į jų aukas.
Juolab kad T.Šernas apie galimybę suteikti teisinę pagalbą yra ne kartą kalbėjęs su įvairaus rango Lietuvos pareigūnais. Jie pažadėjo paieškoti teisinių galimybių, bet iki šiol jų nerado, nes kažkam kažkodėl nesinori Medininkų tragedijos kvalifikuoti kaip nusikalstamo valstybės institucijų užpuolimo.
